Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Laokoonas ir jo sūnūsMenininkas Hagesandras Polidoras ir Atenodoras iš RodoMetai 40 30 m pr m e Meno kryptis AntikaMedži

Laokoonas ir jo sūnūs

  • Pagrindinis puslapis
  • Laokoonas ir jo sūnūs
Laokoonas ir jo sūnūs
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Laokoonas ir jo sūnūs
Menininkas Hagesandras, Polidoras ir
Atenodoras iš Rodo
Metai 40−30 m. pr. m. e.
Meno kryptis Antika
Medžiagos, technika marmuras
Matmenys aukštis 208 cm
Miestas (vieta) Roma
Muziejus Vatikano muziejai

Laokoonas ir jo sūnūs (kitaip Laokoono grupė) – antikinė skulptūrinė kompozicija, kurioje vaizduojamas mitų apie Troją epizodas: žynys ir du jo sūnūs, pasmaugiami gyvačių. Marmurinė kompozicija saugoma Vatikano muziejuose.

Apie skulptūrą

„Laokoonas ir jo sūnūs“ buvo rasti 1506 m. sausio 14 d.Romos , vynuogyne prie Santa Maria Maggiore bažnyčios. Radinys iškart tapo sensacija, jis buvo identifikuotas su skulptūrine grupe, kurią mini Plinijus Vyresnysis ir kuri esą stovėjo imperatoriaus Tito rūmuose. Apie jos radimą buvo informuotas popiežius Julijus II, kuris nusiuntė architektą prižiūrėti statulų atkasimą. Kartu su Giuliano, statulų atkasime dalyvavo architekto draugas Mikelandželas. Vos ištraukus statulas aplink buvę menininkai pradėjo iškart piešti eskizus pagal figūras. Plinijus Vyresnysis mini, kad statulą iš vieno marmuro luito sukūrė skulptoriai Hagesandras, Polidoras ir Atenodoras iš Rodo.

Skuptūrinė grupė datuojama atlikta 40-30 m. pr. m. e. ir, paplitusia nuomone, yra laikoma dar ankstesnės II a. pr. m. e. atliktos skulptūrinės grupės kopija. Bendrąja nuomone, kuri vyrauja iki šių dienų, šios statulos būtent ir yra tos, kurias mini Plinijus Vyresnysis. Nors jokių inskripcijų, nurodančių autorystę, nėra. Plinijaus minimas skulptūrinės grupės atlikimas iš vieno marmuro luisto pasirodė neįtikinamas jau XVI a. skulptoriams. Kita aplinkybė yra ta, kad statulos buvo rastos buvusių Nerono, o ne Tito, rūmų vietoje, kaip buvo įsitikinę XVI a. Statulas 1506 m. įsigijo popiežius Julijus II ir jas eksponavo Vatikano rūmų Belvederio kieme. Kompozicija sulaukė didelio dėmesio. Laokoono dešinioji ranka nebuvo rasta ir XVI a. buvo keli bandymai ją restauruoti siūlant įvairius jos atstatymo variantus. Vienu metu buvo restauruotos ir sūnų rankos. 1905 m. vienas vokiečių archeologas tarp Romos akmendirbių dirbtuvių daiktų rado fragmentą, kuris pasirodė esantis prarastos Laokoono rankos dalis. Šis fragmentas buvo restauruotas 1960 m. vietoj ankstesnės dalies. Kiti ankstesnieji restauravimai pašalinti. 1798–1815 m. laikotarpyje skulptūrinė grupė buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre.

Legenda apie Laokooną daugiausia yra žinoma iš Vergilijaus poemos „Eneida“ (kuri parašyta šiek tiek vėliau nei sukurta statula). Trojos Apolono žynys perspėjo trojėnus, kad jie nepriimtų dovanų iš graikų, nes tai gali būti apgaulė (turimas omeny Trojos arklys). Tuomet Atėnė Paladė, kuri išsigando, kad Odisėjo gudrybė gali nepasisekti, iššaukė iš jūros dvi milžiniškas gyvates, kurios pasmaugė Laokooną ir jo sūnus. Trojėnai tai priėmė kaip dievų ženklą, kad Laokoonas yra neteisus ir įsitempė Trojos arklį į miestą. Naktį, arklyje pasislėpę graikai išlindo, nukovė miesto sargybą ir atidarė Trojos vartus graikų kariuomenei. Troja buvo paimta ir sudeginta.

Skulptūrinė kompozicija vaizduoja gyvačių smaugiamus Laokooną ir jo sūnus. Vieno sūnaus besipriešinanti poza rodo, kad jis tikriausiai išvengs mirties (anot mitų, vienas Laokoono sūnus išgyveno). Skulptūra susilaukė didelio estetų dėmesio dėl to, kad, būdama labai graži ir ideali (keletą šimtmečių po radimo skulptūra buvo laikoma vos ne geriausia, kokia buvo sukurta), skulptūra tuo pat metu vaizduoja mirtį ir kančias. XVIII a. Johanas Joachimas Vinkelmanas liaupsino statulos „garbingą paprastumą ir ramų didingumą“, matė Laokoone tragiško herojaus moralinės pergalės simbolį. Gotholdas Efraimas Lesingas pratęsė temą savo „Laokoono“ traktate, iškeldamas vaizduojamojo meno pranašumą prieš poeziją.

Nuo XVIII a. skulptūrinės grupės meninės vertės autoritetas sumenko, bet ji yra išlikusi viena žinomiausių antikinių skulptūrų ir Vatikano muziejų eksponatų. Skulptūrinės grupės matmenys yra artimi natūralaus žmogaus dydžiui (aukščiausioje vietoje 208 cm). XVI a. sukūrė kompozicijos kopiją, kuri turėjo būti pasiųsta Prancūzijos karaliui Pranciškui I, tačiau Medičiai nusprendė, kad ji per gera ir pasiliko sau (šita kopija yra Uficių galerijoje). 2005 m. buvo iškelta spekuliacinė versija, kad esą Laokoono grupę sufabrikavo Mikelandželas. Apie „Laokooną“ sukūrusius skulptorius nežinoma nieko, išskyrus tai, kad jie minimi ant kitos skulptūrinės kompozicijos, vaizduojančios mitinę istoriją su Odisėju ir Polifemu, nors nėra tikra, ar tai tikrai tie patys skulptoriai.

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Laokoonas ir jo sūnūs – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Belvederio Apolonas
  • Belvederio torsas
  • Mirštantis galas

Išnašos

  1. Oxford Reference
  2. Vatikano muziejų informacija
  3. Leonard Barkan, 1999
  4. „The Guardian“

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 13 Lie, 2025 / 02:31

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laokoonas ir jo sūnūs, Kas yra Laokoonas ir jo sūnūs? Ką reiškia Laokoonas ir jo sūnūs?

Laokoonas ir jo sunusMenininkas Hagesandras Polidoras ir Atenodoras is RodoMetai 40 30 m pr m e Meno kryptis AntikaMedziagos technika marmurasMatmenys aukstis 208 cmMiestas vieta RomaMuziejus Vatikano muziejai Laokoonas ir jo sunus kitaip Laokoono grupe antikine skulpturine kompozicija kurioje vaizduojamas mitu apie Troja epizodas zynys ir du jo sunus pasmaugiami gyvaciu Marmurine kompozicija saugoma Vatikano muziejuose Kompozicija is kairesApie skulptura Laokoonas ir jo sunus buvo rasti 1506 m sausio 14 d Romos vynuogyne prie Santa Maria Maggiore baznycios Radinys iskart tapo sensacija jis buvo identifikuotas su skulpturine grupe kuria mini Plinijus Vyresnysis ir kuri esa stovejo imperatoriaus Tito rumuose Apie jos radima buvo informuotas popiezius Julijus II kuris nusiunte architekta priziureti statulu atkasima Kartu su Giuliano statulu atkasime dalyvavo architekto draugas Mikelandzelas Vos istraukus statulas aplink buve menininkai pradejo iskart piesti eskizus pagal figuras Plinijus Vyresnysis mini kad statula is vieno marmuro luito sukure skulptoriai Hagesandras Polidoras ir Atenodoras is Rodo Skupturine grupe datuojama atlikta 40 30 m pr m e ir paplitusia nuomone yra laikoma dar ankstesnes II a pr m e atliktos skulpturines grupes kopija Bendraja nuomone kuri vyrauja iki siu dienu sios statulos butent ir yra tos kurias mini Plinijus Vyresnysis Nors jokiu inskripciju nurodanciu autoryste nera Plinijaus minimas skulpturines grupes atlikimas is vieno marmuro luisto pasirode neįtikinamas jau XVI a skulptoriams Kita aplinkybe yra ta kad statulos buvo rastos buvusiu Nerono o ne Tito rumu vietoje kaip buvo įsitikine XVI a Statulas 1506 m įsigijo popiezius Julijus II ir jas eksponavo Vatikano rumu Belvederio kieme Kompozicija sulauke didelio demesio Laokoono desinioji ranka nebuvo rasta ir XVI a buvo keli bandymai ja restauruoti siulant įvairius jos atstatymo variantus Vienu metu buvo restauruotos ir sunu rankos 1905 m vienas vokieciu archeologas tarp Romos akmendirbiu dirbtuviu daiktu rado fragmenta kuris pasirode esantis prarastos Laokoono rankos dalis Sis fragmentas buvo restauruotas 1960 m vietoj ankstesnes dalies Kiti ankstesnieji restauravimai pasalinti 1798 1815 m laikotarpyje skulpturine grupe buvo pagrobta Napoleono ir eksponuojama Luvre Legenda apie Laokoona daugiausia yra zinoma is Vergilijaus poemos Eneida kuri parasyta siek tiek veliau nei sukurta statula Trojos Apolono zynys perspejo trojenus kad jie nepriimtu dovanu is graiku nes tai gali buti apgaule turimas omeny Trojos arklys Tuomet Atene Palade kuri issigando kad Odisejo gudrybe gali nepasisekti issauke is juros dvi milziniskas gyvates kurios pasmauge Laokoona ir jo sunus Trojenai tai prieme kaip dievu zenkla kad Laokoonas yra neteisus ir įsitempe Trojos arklį į miesta Naktį arklyje pasislepe graikai islindo nukove miesto sargyba ir atidare Trojos vartus graiku kariuomenei Troja buvo paimta ir sudeginta Skulpturine kompozicija vaizduoja gyvaciu smaugiamus Laokoona ir jo sunus Vieno sunaus besipriesinanti poza rodo kad jis tikriausiai isvengs mirties anot mitu vienas Laokoono sunus isgyveno Skulptura susilauke didelio estetu demesio del to kad budama labai grazi ir ideali keleta simtmeciu po radimo skulptura buvo laikoma vos ne geriausia kokia buvo sukurta skulptura tuo pat metu vaizduoja mirtį ir kancias XVIII a Johanas Joachimas Vinkelmanas liaupsino statulos garbinga paprastuma ir ramu didinguma mate Laokoone tragisko herojaus moralines pergales simbolį Gotholdas Efraimas Lesingas pratese tema savo Laokoono traktate iskeldamas vaizduojamojo meno pranasuma pries poezija Nuo XVIII a skulpturines grupes menines vertes autoritetas sumenko bet ji yra islikusi viena zinomiausiu antikiniu skulpturu ir Vatikano muzieju eksponatu Skulpturines grupes matmenys yra artimi naturalaus zmogaus dydziui auksciausioje vietoje 208 cm XVI a sukure kompozicijos kopija kuri turejo buti pasiusta Prancuzijos karaliui Pranciskui I taciau Mediciai nusprende kad ji per gera ir pasiliko sau sita kopija yra Uficiu galerijoje 2005 m buvo iskelta spekuliacine versija kad esa Laokoono grupe sufabrikavo Mikelandzelas Apie Laokoona sukurusius skulptorius nezinoma nieko isskyrus tai kad jie minimi ant kitos skulpturines kompozicijos vaizduojancios mitine istorija su Odiseju ir Polifemu nors nera tikra ar tai tikrai tie patys skulptoriai Taip pat skaitykiteVikiteka Laokoonas ir jo sunus vaizdine ir garsine medziagaBelvederio Apolonas Belvederio torsas Mirstantis galasIsnasosOxford Reference Vatikano muzieju informacija Leonard Barkan 1999 The Guardian

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Aukštutinis Rytų regionas

  • Liepa 15, 2025

    Aukštasis Atlasas

  • Liepa 15, 2025

    Aukso Krantas

  • Liepa 16, 2025

    Augustavo kanalas

  • Liepa 16, 2025

    Audrys Bačkis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje