Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mezolitas vidurinis akmens amžius Europoje truko nuo paskutinio ledynmečio pabaigos 12 000 8 000 m pr m e iki 7 000 4 00
Mezolitinės kultūros Lietuvoje
Mezolitas (vidurinis akmens amžius) Europoje truko nuo paskutinio ledynmečio pabaigos 12 000 / 8 000 m. pr. m. e. iki 7 000 /4 000 m. pr. m. e., Lietuvoje – nuo 9 600 iki 5 800 /5 600 m. pr. m. e. (tuo metu maždaug nuo 10 000 / 9 000 m. pr. m. e. Artimuosiuose Rytuose jau atsirado pirmosios neolito kultūros).
Ankstyvajame mezolite (apie 8 tūkst. m. pr. m. e.) klimatas atšilo, šiaurės elniai pasitraukė į šiaurę ir anksčiau Lietuvos ir aplinkinėse teritorijose gyvenę paleolito kultūrų žmonės sekė paskui juos. Pagausėjo augalijos ir gyvūnijos.
Mezolito pabaigoje daugėjant gyventojų, jie išplito visoje Lietuvos teritorijoje. Su mezolitinėmis Janislavicų ir Kundos kultūromis kai kurie mokslininkai bando sieti baltų šaknis.
Bendrai mezolitas siejamas su tam tikrais technologiniais pasikeitimais, kurie jį skyrė nuo paleolito. Mezolito metu atsirado pirmieji kultūriniai augalai ir pamažu buvo jaukinami pirmieji naminiai gyvūnai, kurdavosi sėslios bendruomenės. Mezolito gyvenvietės įsikūrusios daugiausiai upių, ežerų ir įlankų pakrantėse.
Klimatas
Skiriami trys laikotarpiai:
- . Atšilimas. Truko visą 8 tūkstantmetį. Baltijos ežeras susijungė su vandenynu ir tapo Joldijos jūra. Krantai – žemiau dabartinio lygio. Vandens lygis krito staiga.
- . Vidurio Švedijoje susidarė slenkstis, atskyręs Joldijos jūrą nuo Atlanto. Susidarė Anciliaus ežeras. Paplito pušys, lazdynai, nors faktiškai tebuvo miškatundrė. Truko visą 7 tūkstantmetį.
- – pats šilčiausias poledyninis laikotarpis.
Kultūros Europoje
Europoje buvo šios didžiausios mezolitinės kultūros:
- Azilinė (viena iš pirmųjų mezolitinių kultūrų Europoje pirmiausiai atsiradusi Pirėnuose, tačiau vėliau išplito iki Šveicarijos, Belgijos ir Škotijos)
- (sekė Azilinę kultūrą ir apėmė didžiąją dalį Europos dabartinės Prancūzijos, Vokietijos teritorija, dalis Anglijos; daugelis gyvenviečių randama smėlingose vietose arba kopose)
- Fosnos kultūra (dabartinės Norvegijos pietūs)
- Komsos kultūra (šiaurės Norvegijos ir Švedijos dalys)
- Maglemozės kultūra (dabartinė šiaurinė Anglija ir Baltijos jūros vakarinis-pietvakarinis regionas)
- (dabartinė Slovakija ir Vengrija)
- (tarp Dniepro ir Dono)
- (Volgos-Okos aukštupiai)
- (aukštupiai)
Šiaurinėje Skandinavijoje ir apie Baltąją jūrą tebevyravo arktinės paleolitinio pobūdžio kultūros (Fosna, Komsa).
Kultūros Lietuvoje
Lietuvoje seniau skirtos šios mezolito kultūros:
- Epipaleolitinė
- Maglemosės
- Nemuno
- Kundos
Pastaruoju metu skiriamos šios kultūros:
- vėlyvoji Svidrų (egzistavo dar kelis šimtus metų pačioje mezolito pradžioje)
- vėlyvoji Arensburgo (egzistavo dar kelis šimtus metų pačioje mezolito pradžioje)
Epipaleolitas
Epipaleolitas susidarė mezolito ir paleolito sandūroje. Mezolito kultūros bruožų beveik nėra, o paleolito bruožai nyksta. Mezolitinių dirbinių negausu, maža skaldytinių nukleusų. Strėlių antgaliai kaip ir paleolite. Padaugėjo netipiškų dirbinių. Pasirodo ovaliniai kirveliai. Kultūros paplitimas – pietų Lietuva, Neries-Šventosios santaka, Šventosios vidurupis.
Maglemosės kultūra
Pavadinimas kilęs nuo Danijos kultūrų. Siejama su kaulo ir rago dirbiniais, ovaliniais kirveliais, mikrolitais. Nukleusai kirvelio arba kūgio pavidalo, peiliai stambūs ir ilgi. Strėlės nusklemptos į vieną pusę, rėžtukai kampiniai. Laikotarpis 8-7 tūkst. pr. m. e. Paplitimas siauras. Priešpastatoma plačiau paplitusioms tardenuazinėms kultūroms.
Maglemosės kultūrai būdingi lancetiniai strėlių antgaliai, būdingiausi – ovaliniai kirveliai, vienaeiliai žeberklai, kaulo bei rago dirbinių gausa. Tarp Maglemosės kultūros radinių galima atrasti raižytų daiktų. Ornamentuoti dažniausiai kaulas, akmuo, kartais gintaras, medis ir vėžlio kiautas. Tipiškos dekoracijos tai geometriniai raštai – dažniausiai trumpų linijų eilės, vingiuotos linijos ir zigzaginiai motyvai. Retais atvejais randamos antropomorfinės arba gyvūnų figūros.
Nemuno kultūra
Pradžia – VIII tūkst. pr. m. e., truko 3000-3500 metų. Nemuno kultūra buvo paplitusi pietinėje Lietuvos dalyje, laikoma vietine, gyvavo ir neolito laikotarpyje. Taip pat apėmė dabartinę Kaliningrado sritį, Mozūrų ežeryną, pietryčiuose – Bugo ir Pripetės tarpupys, Nemuno baseinas, vakarinė Baltijos jūros pakrantė.
Nemuno kultūra artima paleolito kultūroms. Kai kurių mokslininkų nuomone Nemuno kultūra susidarė maišantis epipaleolito kultūroms su šiaurine Maglemozės kultūros dalimi.
Nemuno kultūros skaldytiniai piramidės ir kūgio pavidalo strėlių antgaliai episvidriniai. Antgaliai lancetinės formos. ietigaliai retušuoti būdingu visai Rytų Europai retušu. Gremžtukai, rėžtukai, grąžteliai panašūs į Vakarų Europos kultūrų. Nemuno kultūros stovyklos rastos Kauno r. – Paštuvoje, Kačerginėje, Varėnos r. – Mergežeryje, Švendubrėje, Senojoje Varėnoje ir kt.
Kundos kultūra
Pavadinta vienos šios kultūros gyvenvietės Estijoje vardu. Ši kultūra buvo paplitusi į šiaurę nuo Nemuno kultūros (žr.- [1] Archyvuota kopija 2004-04-16 iš Wayback Machine projekto. Nemuno ir Kundos kultūrų paplitimas). Būdingi gausūs kaulo ir rago dirbiniai. Kundos kultūros dirbiniai – žeberklai, ietigaliai, durklai ir peikenos, kalteliai bei kirveliai, kirvių įtvarai randami ir Lietuvoje. Ietigaliai tribriauniai, apvalūs ir su titnago ašmenėliais, daromi iš ragų.
4-3 tūkst. pr. m. e. mezolitines kultūras keičia neolitinės kultūros.
Mezolito ūkis ir buitis
Gyventojai greičiausiai buvo medžiotojai. Daugiausia medžiota strėlėmis, paukščiai – su mediniais antgaliais, naudotos primityvios ietys. Žūklei naudojami daugiausia žeberklai, ietys. Naudojami skobtiniai luotai su irklais, deginti ar skaptuoti. Renkami augalai, laukinės slyvos.
Svarbus užsiėmimas buvo titnago gavyba, kurio buvo gausiai randama prie Nemuno. Laužai kūrenami sausuoliais, kankorėžiais, šakelėmis. Pastatai keturkampiai, statomi naudojant stulpus, guoliai iš šakų ir žolių.
Socialinė organizacija
Pagrindinė visuomenės ląstelė buvo mažoji šeima, tačiau mezolito pabaigoje atsiranda dideli kapinynai. Šeima matriarchalinė. Mirusieji laidoti suriestais keliais (kartais spėjama, kad jie būdavo surišami), kapuose randa raudonos ochros.
Nuorodos
Mezolito būstai Archyvuota kopija 2008-12-24 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mezolitinės kultūros Lietuvoje, Kas yra Mezolitinės kultūros Lietuvoje? Ką reiškia Mezolitinės kultūros Lietuvoje?
Mezolitas vidurinis akmens amzius Europoje truko nuo paskutinio ledynmecio pabaigos 12 000 8 000 m pr m e iki 7 000 4 000 m pr m e Lietuvoje nuo 9 600 iki 5 800 5 600 m pr m e tuo metu mazdaug nuo 10 000 9 000 m pr m e Artimuosiuose Rytuose jau atsirado pirmosios neolito kulturos Ankstyvajame mezolite apie 8 tukst m pr m e klimatas atsilo siaures elniai pasitrauke į siaure ir anksciau Lietuvos ir aplinkinese teritorijose gyvene paleolito kulturu zmones seke paskui juos Pagausejo augalijos ir gyvunijos Mezolito pabaigoje daugejant gyventoju jie isplito visoje Lietuvos teritorijoje Su mezolitinemis Janislavicu ir Kundos kulturomis kai kurie mokslininkai bando sieti baltu saknis Bendrai mezolitas siejamas su tam tikrais technologiniais pasikeitimais kurie jį skyre nuo paleolito Mezolito metu atsirado pirmieji kulturiniai augalai ir pamazu buvo jaukinami pirmieji naminiai gyvunai kurdavosi seslios bendruomenes Mezolito gyvenvietes įsikurusios daugiausiai upiu ezeru ir įlanku pakrantese KlimatasSkiriami trys laikotarpiai Atsilimas Truko visa 8 tukstantmetį Baltijos ezeras susijunge su vandenynu ir tapo Joldijos jura Krantai zemiau dabartinio lygio Vandens lygis krito staiga Vidurio Svedijoje susidare slenkstis atskyres Joldijos jura nuo Atlanto Susidare Anciliaus ezeras Paplito pusys lazdynai nors faktiskai tebuvo miskatundre Truko visa 7 tukstantmetį pats silciausias poledyninis laikotarpis Kulturos EuropojeEuropoje buvo sios didziausios mezolitines kulturos Aziline viena is pirmuju mezolitiniu kulturu Europoje pirmiausiai atsiradusi Pirenuose taciau veliau isplito iki Sveicarijos Belgijos ir Skotijos seke Aziline kultura ir apeme didziaja dalį Europos dabartines Prancuzijos Vokietijos teritorija dalis Anglijos daugelis gyvenvieciu randama smelingose vietose arba kopose Fosnos kultura dabartines Norvegijos pietus Komsos kultura siaures Norvegijos ir Svedijos dalys Maglemozes kultura dabartine siaurine Anglija ir Baltijos juros vakarinis pietvakarinis regionas dabartine Slovakija ir Vengrija tarp Dniepro ir Dono Volgos Okos aukstupiai aukstupiai Siaurineje Skandinavijoje ir apie Baltaja jura tebevyravo arktines paleolitinio pobudzio kulturos Fosna Komsa Kulturos LietuvojeLietuvoje seniau skirtos sios mezolito kulturos Epipaleolitine Maglemoses Nemuno Kundos Pastaruoju metu skiriamos sios kulturos velyvoji Svidru egzistavo dar kelis simtus metu pacioje mezolito pradzioje velyvoji Arensburgo egzistavo dar kelis simtus metu pacioje mezolito pradzioje Epipaleolitas Epipaleolitas susidare mezolito ir paleolito sanduroje Mezolito kulturos bruozu beveik nera o paleolito bruozai nyksta Mezolitiniu dirbiniu negausu maza skaldytiniu nukleusu Streliu antgaliai kaip ir paleolite Padaugejo netipisku dirbiniu Pasirodo ovaliniai kirveliai Kulturos paplitimas pietu Lietuva Neries Sventosios santaka Sventosios vidurupis Maglemoses kultura Pavadinimas kiles nuo Danijos kulturu Siejama su kaulo ir rago dirbiniais ovaliniais kirveliais mikrolitais Nukleusai kirvelio arba kugio pavidalo peiliai stambus ir ilgi Streles nusklemptos į viena puse reztukai kampiniai Laikotarpis 8 7 tukst pr m e Paplitimas siauras Priespastatoma placiau paplitusioms tardenuazinems kulturoms Maglemoses kulturai budingi lancetiniai streliu antgaliai budingiausi ovaliniai kirveliai vienaeiliai zeberklai kaulo bei rago dirbiniu gausa Tarp Maglemoses kulturos radiniu galima atrasti raizytu daiktu Ornamentuoti dazniausiai kaulas akmuo kartais gintaras medis ir vezlio kiautas Tipiskos dekoracijos tai geometriniai rastai dazniausiai trumpu liniju eiles vingiuotos linijos ir zigzaginiai motyvai Retais atvejais randamos antropomorfines arba gyvunu figuros Nemuno kultura Pradzia VIII tukst pr m e truko 3000 3500 metu Nemuno kultura buvo paplitusi pietineje Lietuvos dalyje laikoma vietine gyvavo ir neolito laikotarpyje Taip pat apeme dabartine Kaliningrado sritį Mozuru ezeryna pietryciuose Bugo ir Pripetes tarpupys Nemuno baseinas vakarine Baltijos juros pakrante Nemuno kultura artima paleolito kulturoms Kai kuriu mokslininku nuomone Nemuno kultura susidare maisantis epipaleolito kulturoms su siaurine Maglemozes kulturos dalimi Nemuno kulturos skaldytiniai piramides ir kugio pavidalo streliu antgaliai episvidriniai Antgaliai lancetines formos ietigaliai retusuoti budingu visai Rytu Europai retusu Gremztukai reztukai grazteliai panasus į Vakaru Europos kulturu Nemuno kulturos stovyklos rastos Kauno r Pastuvoje Kacergineje Varenos r Mergezeryje Svendubreje Senojoje Varenoje ir kt Kundos kultura Pavadinta vienos sios kulturos gyvenvietes Estijoje vardu Si kultura buvo paplitusi į siaure nuo Nemuno kulturos zr 1 Archyvuota kopija 2004 04 16 is Wayback Machine projekto Nemuno ir Kundos kulturu paplitimas Budingi gausus kaulo ir rago dirbiniai Kundos kulturos dirbiniai zeberklai ietigaliai durklai ir peikenos kalteliai bei kirveliai kirviu įtvarai randami ir Lietuvoje Ietigaliai tribriauniai apvalus ir su titnago asmeneliais daromi is ragu 4 3 tukst pr m e mezolitines kulturas keicia neolitines kulturos Mezolito ukis ir buitisGyventojai greiciausiai buvo medziotojai Daugiausia medziota strelemis pauksciai su mediniais antgaliais naudotos primityvios ietys Zuklei naudojami daugiausia zeberklai ietys Naudojami skobtiniai luotai su irklais deginti ar skaptuoti Renkami augalai laukines slyvos Svarbus uzsiemimas buvo titnago gavyba kurio buvo gausiai randama prie Nemuno Lauzai kurenami sausuoliais kankoreziais sakelemis Pastatai keturkampiai statomi naudojant stulpus guoliai is saku ir zoliu Socialine organizacijaPagrindine visuomenes lastele buvo mazoji seima taciau mezolito pabaigoje atsiranda dideli kapinynai Seima matriarchaline Mirusieji laidoti suriestais keliais kartais spejama kad jie budavo surisami kapuose randa raudonos ochros NuorodosZiedadulkiu zonos Mezolito bustai Archyvuota kopija 2008 12 24 is Wayback Machine projekto