Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Neolitas gr neos naujas lithos akmuo naujasis akmens amžius laikotarpis tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus da
Neolitinės kultūros Lietuvoje
Neolitas (gr. neos 'naujas', lithos 'akmuo'), naujasis akmens amžius – laikotarpis, tradiciškai laikomas paskutine akmens amžiaus dalimi. Europoje jis truko nuo apytikriai 4500 iki 1800 m.pr.m.e., Lietuvoje – nuo 3500 iki 1500 m.pr.m.e.
Lietuvoje neolito pradžia siejama su keramikos, gludintų titnaginių ir kitokių akmeninių įrankių atsiradimu, jų gręžimo technologijos atsiradimu. Apie 4 tūkst. pr.m.e. viduryje atsiranda keramika. Neolitas Lietuvoje baigėsi atsiradus pirmiesiems metalų lydiniams. Neolitą Lietuvoje keičia žalvario amžius. Neolito pabaigoje pradėti auginti naminiai gyvuliai ir javai. Žmonės tapo sėslesni, dvasinis gyvenimas – sudėtingesnis. Tai Lietuvos neolito apibūdinimas, nes neolito technologijų atsiradimas ir išplitimas skirtingose šalyse labai skiriasi. Pietų ir Vidurio Europoje neolitas yra siejamas su gamybinio ūkio (žemdirbystė ir gyvulininkystė) įsigalėjimu, vadinamąja neolitine revoliucija. Lietuvos teritorijos neolitui gamybinis ūkis nebuvo svarbiausiu bruožu, jos kultūroms labiau būdingas pasisavinamasis ūkis.
Gyvenimo sąlygos labai priklausė nuo klimato, kuris pradžioje buvo jūrinis (atlantinis), o vegetacijos periodas ilgesnis nei dabar. Tuo metu išplito ąžuolai, kiti lapuočiai, liepos, guobos. Klimatas perėjo į subborealinį 3000–500 m. pr. m. e., atšalo, tapo drėgnas, vėl įsivyravo spygliuočiai.
Lietuvos ir Rytų Baltijos regiono neolitas skirstomas į:
- Ankstyvąjį bei vidurinįjį (IV–III tūkst. pr.m.e) ir
- Vėlyvąjį (III tūkst. pr.m.e. pabaiga – II tūkst. pradžia)
Ankstyvasis ir vidurinysis neolitas
Ankstyvajame ir viduriniajame neolite Lietuvoje matome mezolitinių kultūrų tąsą:
- Neolitinė Nemuno kultūra (išskiriamos ir )
- Narvos kultūra
Šioms kultūroms poveikį darė šukinės – duobelinės keramikos kultūra, kuri siejama su ugrofiniškomis gentimis (šukinės-duobelinės kultūros keramikos liekanų rasta Kretuone). Kita įtaka – iš rutulinių amforų kultūros, kartu su kanapėm ir sorom. Su ta pačia kultūra siejamas ir gyvulių domestikacija. Keramikai būdingas lengvumas, nes daug organinių priemaišų.
Nemuno kultūra
Neolitinė Nemuno kultūra susiformavo mezolitinės Nemunos kultūros teritorijoje. Šios kultūros paminklų surasta mažai. Būdinga mezolito tąsa titnago dirbiniuose, formos prastėja. Atsiranda keramika. Titnago dirbiniai: vienagaliai skaldytiniai, gremžtukai, rėžtukai, mikrolitai, grąžteliai, ovaliniai kirveliai. Atsiranda gludintų akmeninių kirvelių nuolaužos, geriau apdirbti strėlių antgaliai. Seniausieji puodai dažniausiai neornamentuoti, kartais tik papuošti įspaustomis netaisyklingomis duobutėmis, menkai išdegti. Pagrindinis puodų tipas – dideli, smailiadugniai, plačiaangiai puodai. Spėjama, kad tokia forma buvo mėgdžiojami odiniai maišai. Keramika liesinta grūsto kvarcito priemaišomis.
Paplitimas nėra galutinai aiškus, didesnė dauguma paminklų pietryčių Lietuvoje. Manoma, kad buvo paplitusi nuo Nemuno vidurupio ir aukštupio iki Vyslos žemupio, pietuose siekė Narevo-Bugo santaką ir vakarinę dabartinės Baltarusijos Polesės dalį. Šiaurėje buvo Narvos kultūra, šiaurės rytuose – Valdajaus ir Volgos aukštupio, pietryčiuose – , vakaruose Lenkijos šukinės keramikos kultūra.
Tarp svarbiausių Lietuvoje tyrinėtų gyvenviečių yra Dubičiai, Margiai, Versminis (Varėnos raj.).
Narvos kultūra
Narvos kultūra buvo kultūrų grupė paplitusi į šiaurę nuo Nemuno kultūros (šiaurinė ir vakarinė Lietuvos dalis) ir išsirutuliojusi iš ankstesnės Kundos kultūros. Chronologija – 4-3 tūkst. pr. m. e. pirma pusė. Kultūra užėmė didelius plotus – šiaurėje apėmė visą Estiją, Latviją, rytuose siekė Ladogos, Ilmenio ežerus, buvo paplitusi Pskovo srities pietinėje dalyje ir Baltarusijos šiaurėje. Dėl plataus paplitimo Lietuvoje skiriami keli jos variantai: pajūrinis (vakarinis, šiaurės vakarinis) ir labiau žemyninis (rytinis, pietrytinis). Pajūriniam variantui priskiriamos gyvenvietės Nidoje, Šventojoje, Sarnatėje. Žemyniniam atstovauja Jara 1-4, Kretuonas-1, Pakretuonė 1-4, Sudota-2, Kretuonys-1, Paramelis-2 ir kt.
Kultūra buvo paplitusi teritorijoje, kur buvo mažai gero titnago, todėl Narvos kultūroje vyravo kaulo ir rago dirbiniai. Puodai mažiau ornamentuoti, jų lipdymui turėjo įtakos . Gyveno pusiaužeminėse arba stulpinės konstrukcijos namuose.
Iš dirbinių aptinkami: ietigaliai, strėlių antgaliai, žeberklai, durklai, peikenos, meškerių kabliukai, ylos, kirviai, , kapliai. Iš gintaro daryti papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, taip pat sagutės ir figūrėlės. Lietuvoje surinktų tokių dirbinių galima pasižiūrėti Gintaro muziejuje, Palangoje. Gintariniai dirbiniai mainų keliu nuo III tūkst. pr. m. e. plito į šiaurę – šukinės-duobelinės keramikos kultūros sritį. Vėliau gintaro dirbiniai pateko ir į pietinę rutulinių amforų kultūrą. Tai buvo labiau išsivysčiusi gyvulių augintojų ir žemdirbių kultūra, todėl ten daugiausia „eksportuoti“ žymiai sudėtingesni dirbiniai, nei šiaurinėms kultūroms.
Gyvenvietės, ūkis
Dėl ekstensyvaus ūkio gyvenvietės nedidelės ir nutolusios viena nuo kitos (didelių medžioklės plotų būtinybė). Dažniausia randamos prie ežerų, netoli moreninių kalvų. Pastatai keturkampiai. Nemuno-Narvos kultūrų rytuose randama ovalinių pastatų.
Medžiojama ietimis, strėlėmis. Lietuvos teritorijoje daugiausia medžioti briedžiai ir taurieji elniai, taip pat kailiniai žvėreliai, paukščiai. Pajūryje žeberklais medžioti ruoniai. Atsiranda bučiai, iš liepos karnos megzti tinklai skirtingais akių dydžiais, luotai, irklai, žuvišakės. Randamos kanapės ir soros. Žemę apdirbdavo kapliais. Egzistavo gintaro dirbtuvės – Šventosios 23-ioji gyvenvietė, Latvijoje prie Lubano ežero.
III tūkstantmetyje Nemuno ir Narvos kultūros iš šiaurės Šukinės keramikos kultūros sričių kultūrinių mainų keliu gavo žaliojo skalūno dirbinių – skobtelių, kirvelių, ietigalių. jie galbūt buvo mainomi į gintaro dirbinius.
Vėlyvasis neolitas
Vėlyvajame neolite Lietuvos teritorijoje aptinkama Virvelinės keramikos kultūros (dėl jai būdingos formos akmeninių kirvių kartais vadinama laivinių kovos kirvių kultūra) pėdsakų. Ši kultūra dažnai siejama su indoeuropiečiais. Pabaltijy, Okos, Dniepro baseine, iš dalies Suomijoje paplitusi laivinių kovos kirvių kultūra siejama su protobaltais. Pietvakariuose buvo rutulinių amforų kultūra.
„Virvelininkai“ buvo europeoidai, klajokliai, gyvulių augintojai, raiteliai. Ateiviai atsirito dviem bangomis, perėjo per Lietuvą, Latviją, Estiją, pasiekė Suomiją. Virvelinės keramikos žmonės atsinešė virvelinius puodus ir plokščiadugnių puodų madą. Pagal formą juos galima skirstyti į taures, amforas, dubenėlius ir plačiakakles puodynes. Molyje įmaišyta grūsto granito, todėl jie patvaresni. Puodai turi nedideles storokas ąseles arba prilipdytus atsikišimus, kai kurie yra su skylutėmis virvelei įverti. Virvelininkai nežinojo žvejybos, bet atsinešė kanapes, soras, augino anksčiau čia nežinotus gyvulius: arklius, avis, ožkas. Žmones laidojo suriestus, be ochros. Virvelininkai perėmė gintaro apdirbimo techniką, nors jų dirbiniai paprastesni.
Pasak tradicinio požiūrio Pabaltijo Virvelinės keramikos kultūra įsiveržė ir asimiliavo Nemuno kultūrą, o šiaurėje – vakarinę Narvos kultūros dalį. Iš Narvos ir Nemuno kultūrų veikiant Virvelinės keramikos kultūrai bei Rutulinių amforų kultūrai susidarė maišyta su Virvelinės keramikos kultūra sritis – Pamarių (Žucevo) kultūra. Skiriama tikroji Pamarių kultūra, kurios paminklai aptinkami siaurame pajūrio ruože tarp šiaurės Lenkijoje, Karaliaučiaus srityje, Lietuvos pajūryje ir Žemaičių aukštumoje, ir jos įtakos zona. Svarbiausios tyrinėtos šios kultūros gyvenvietės Lietuvos teritorijoje yra Nida, Juodkrantė, Alksnynė, jai taip pat kartais priskiriamos Duonkalnio, Šarnelės, Jaros ir kelios Šventosios gyvenvietės.
Kitaip virvelininkų svarbą, po daugelio kasinėjimų metų ir medžiagos sukauptos fonduose tyrimo, traktuoja Mokslų Akademijos instituto archeologų vadovas habil.dr. A. Girininkas, virvelininkų įtaką laikydamas itin ribota, baltus – autochtonais, o ne ateiviais. Remiantis naujesniais tyrimais taip pat teigiama, kad Pamarių kultūra formavosi dar prieš pasirodant Europoje virvelininkų kultūriniams kompleksams, tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Rutulinių amforų kultūra.
Atskiros nuomonės laikosi M. Gimbutienė. Ji Europos indoeuropėjimo pradžią sieja su pilkapių (kurganų) kultūros įsiveržimu į Vakarų Europą (–3000 m. pr. m. e.). Iš pietinių stepių įsiveržusios gyvulių augintojų gentys, kurios siejamos su indoeuropiečiais, sunaikino Centrinės ir Pietų Europos neolitines žemdirbių kultūras. M. Gimbutienės nuomone V. Europoje susidarė antrinė indoeuropiečių protėvynė, kuri plėsdamasi į Baltijos pajūrį (3 tūkst. II pusė – vidurys) ir šiaurės rytų Europą atnešė rutulinių amforų kultūrą, virvelinę keramiką.
Pamarių kultūros gyventojai puošėsi labai gražaus darbo gintaro kabučiais, tačiau, matyt, vertindami gintarą, kaip stebuklingą medžiagą, dažnai nešiojo ir visai natūralius gintaro gabalėlius, pragręžę skylutę. Manoma, kad Pamario kultūros tąsa yra brūkšniuotoji keramika.
Visuomenė
M. Gimbutienės teigimu Anatolijos, Centrinės ir Pietų Europos ankstyvojo neolito kultūrose nerasta duomenų, rodančių ten buvus patriarchalinę indoeuropietinio tipo sistemą, nes neaptikta nei vyrų valdovų kapų, nei piliakalnių. Ji taip pat teigia, jog šios neolitinės kultūros buvo egalitarinės, su vienoda vyrų ir moterų padėtimi.
Sprendžiant iš gyvenviečių gimininę bendruomenę sudarė kelios šeimos. Ankstyvajame neolite giminės mažai bendrauja, vedybos pagrįstos principais.
Kapų rasta labai mažai. Būdingi griautiniai kapai, į kuriuos dedama ochros, kojos ištiestos. Laidojama arti gyvenviečių. Kretuono kapai panašūs į nužudytųjų palaidojimą.
Antropologija ir etnika
Nemuno kultūrai priskiriama viena rasta kaukolė. Joje nėra ryškių mongoloidinių bruožų. Priskiriama europeoidams. Narvos kultūroje pastebimo plačios kaukolės, turėjusios rytietiškų komponentų. Tuo tarpu šukinės – duobelinės keramikos žmonės turėjo daug mongoloidiškų bruožų. Manoma, kad dabartinės Estijos teritorijoje Narvos kultūros žmonės pradėjo metizuotis. Narvos ir Nemuno kultūrų žmonės buvo nuo seno įsikūrusių europidų palikuonys, tačiau šiaurėje susiformavo mišrus tipas. Dantys yra europietiško odontologinio tipo. Šių dviejų kultūrų atstovai neišnyko, o vėliau dalyvavo baltų susiformavime. Narvos kultūros branduolyje turėjo kilti protobaltai.
Vėlyvajame neolite atsikėlę indoeuropiečiai susiliejo su vietos gyventojais, atsirado prabaltai – baltų protėviai. Pagal tradicinę nuomonę, vėlyvajame neolite (2300–1600 m. pr. m. e.) galima kalbėti apie baltų kultūros susiformavimą. Pagal kitą – naujausią aiškinimą (habil.dr. A. Girininkas) – per akmens amžių vyko nuosekli vietinių genčių raida, baltai yra autochtonai, o vietinių gyventojų asimiliacijos bruožų nėra (iš virvelininkų pusės).
Baltai gyveno nuo Vyslos iki Okos, Volgos, siekė vidurio Latviją – Pskovo sritį.
Nuorodos
- Neolitas.//Universalus meno žodynas. Kaunas: Šviesa, 1998. P.315. ISBN 5-430-02499-6.
- Rimutė Rimantienė. Neolitas//Tarybų Lietuvos Enciklopedija, T.3. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.
- Algirdas Girininkas. Neolitas. // A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 105. ISBN 9955-584-90-4
- V.Juodagalvis. Vidurinio neolito kultūros.// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2000. P.30. ISBN 9955-415-06-1.
- Algirdas Girininkas. Neolitas. // A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 144. ISBN 9955-584-90-4
- Algirdas Girininkas. Neolitas. // A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 120. ISBN 9955-584-90-4
- Algirdas Girininkas. Neolitas. // A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 149–150. ISBN 9955-584-90-4
- Džiugas Brazaitis. Agrarinis neolitas. //A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 233. ISBN 9955-584-90-4
- V.Juodagalvis. Pamarių kultūra ir baltų formavimasis// Lietuvos proistorė. Archeologijos ekspozicijos vadovas. Lietuvos Nacionalinis muziejus, 2000. P.54. ISBN 9955-415-06-1.
- Džiugas Brazaitis. Agrarinis neolitas. //A. Girininkas (red.) Lietuvos istorija. I tomas. Vilnius, Baltos lankos, 2005. P. 226. ISBN 9955-584-90-4
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Neolitinės kultūros Lietuvoje, Kas yra Neolitinės kultūros Lietuvoje? Ką reiškia Neolitinės kultūros Lietuvoje?
Neolitas gr neos naujas lithos akmuo naujasis akmens amzius laikotarpis tradiciskai laikomas paskutine akmens amziaus dalimi Europoje jis truko nuo apytikriai 4500 iki 1800 m pr m e Lietuvoje nuo 3500 iki 1500 m pr m e Lietuvoje neolito pradzia siejama su keramikos gludintu titnaginiu ir kitokiu akmeniniu įrankiu atsiradimu ju grezimo technologijos atsiradimu Apie 4 tukst pr m e viduryje atsiranda keramika Neolitas Lietuvoje baigesi atsiradus pirmiesiems metalu lydiniams Neolita Lietuvoje keicia zalvario amzius Neolito pabaigoje pradeti auginti naminiai gyvuliai ir javai Zmones tapo seslesni dvasinis gyvenimas sudetingesnis Tai Lietuvos neolito apibudinimas nes neolito technologiju atsiradimas ir isplitimas skirtingose salyse labai skiriasi Pietu ir Vidurio Europoje neolitas yra siejamas su gamybinio ukio zemdirbyste ir gyvulininkyste įsigalejimu vadinamaja neolitine revoliucija Lietuvos teritorijos neolitui gamybinis ukis nebuvo svarbiausiu bruozu jos kulturoms labiau budingas pasisavinamasis ukis Gyvenimo salygos labai priklause nuo klimato kuris pradzioje buvo jurinis atlantinis o vegetacijos periodas ilgesnis nei dabar Tuo metu isplito azuolai kiti lapuociai liepos guobos Klimatas perejo į subborealinį 3000 500 m pr m e atsalo tapo dregnas vel įsivyravo spygliuociai Lietuvos ir Rytu Baltijos regiono neolitas skirstomas į Ankstyvajį bei vidurinįjį IV III tukst pr m e ir Velyvajį III tukst pr m e pabaiga II tukst pradzia Ankstyvasis ir vidurinysis neolitasAnkstyvajame ir viduriniajame neolite Lietuvoje matome mezolitiniu kulturu tasa Neolitine Nemuno kultura isskiriamos ir Narvos kultura Sioms kulturoms poveikį dare sukines duobelines keramikos kultura kuri siejama su ugrofiniskomis gentimis sukines duobelines kulturos keramikos liekanu rasta Kretuone Kita įtaka is rutuliniu amforu kulturos kartu su kanapem ir sorom Su ta pacia kultura siejamas ir gyvuliu domestikacija Keramikai budingas lengvumas nes daug organiniu priemaisu Neolitiniai puodai rekonstrukcijaNemuno kultura Neolitine Nemuno kultura susiformavo mezolitines Nemunos kulturos teritorijoje Sios kulturos paminklu surasta mazai Budinga mezolito tasa titnago dirbiniuose formos prasteja Atsiranda keramika Titnago dirbiniai vienagaliai skaldytiniai gremztukai reztukai mikrolitai grazteliai ovaliniai kirveliai Atsiranda gludintu akmeniniu kirveliu nuolauzos geriau apdirbti streliu antgaliai Seniausieji puodai dazniausiai neornamentuoti kartais tik papuosti įspaustomis netaisyklingomis duobutemis menkai isdegti Pagrindinis puodu tipas dideli smailiadugniai placiaangiai puodai Spejama kad tokia forma buvo megdziojami odiniai maisai Keramika liesinta grusto kvarcito priemaisomis Paplitimas nera galutinai aiskus didesne dauguma paminklu pietryciu Lietuvoje Manoma kad buvo paplitusi nuo Nemuno vidurupio ir aukstupio iki Vyslos zemupio pietuose sieke Narevo Bugo santaka ir vakarine dabartines Baltarusijos Poleses dalį Siaureje buvo Narvos kultura siaures rytuose Valdajaus ir Volgos aukstupio pietryciuose vakaruose Lenkijos sukines keramikos kultura Tarp svarbiausiu Lietuvoje tyrinetu gyvenvieciu yra Dubiciai Margiai Versminis Varenos raj Narvos kultura Narvos kultura buvo kulturu grupe paplitusi į siaure nuo Nemuno kulturos siaurine ir vakarine Lietuvos dalis ir issirutuliojusi is ankstesnes Kundos kulturos Chronologija 4 3 tukst pr m e pirma puse Kultura uzeme didelius plotus siaureje apeme visa Estija Latvija rytuose sieke Ladogos Ilmenio ezerus buvo paplitusi Pskovo srities pietineje dalyje ir Baltarusijos siaureje Del plataus paplitimo Lietuvoje skiriami keli jos variantai pajurinis vakarinis siaures vakarinis ir labiau zemyninis rytinis pietrytinis Pajuriniam variantui priskiriamos gyvenvietes Nidoje Sventojoje Sarnateje Zemyniniam atstovauja Jara 1 4 Kretuonas 1 Pakretuone 1 4 Sudota 2 Kretuonys 1 Paramelis 2 ir kt Kultura buvo paplitusi teritorijoje kur buvo mazai gero titnago todel Narvos kulturoje vyravo kaulo ir rago dirbiniai Puodai maziau ornamentuoti ju lipdymui turejo įtakos Gyveno pusiauzeminese arba stulpines konstrukcijos namuose Is dirbiniu aptinkami ietigaliai streliu antgaliai zeberklai durklai peikenos meskeriu kabliukai ylos kirviai kapliai Is gintaro daryti papuosalai pakabukai vamzdeliniai karoliai taip pat sagutes ir figureles Lietuvoje surinktu tokiu dirbiniu galima pasiziureti Gintaro muziejuje Palangoje Gintariniai dirbiniai mainu keliu nuo III tukst pr m e plito į siaure sukines duobelines keramikos kulturos sritį Veliau gintaro dirbiniai pateko ir į pietine rutuliniu amforu kultura Tai buvo labiau issivysciusi gyvuliu augintoju ir zemdirbiu kultura todel ten daugiausia eksportuoti zymiai sudetingesni dirbiniai nei siaurinems kulturoms Gyvenvietes ukis Del ekstensyvaus ukio gyvenvietes nedideles ir nutolusios viena nuo kitos dideliu medziokles plotu butinybe Dazniausia randamos prie ezeru netoli moreniniu kalvu Pastatai keturkampiai Nemuno Narvos kulturu rytuose randama ovaliniu pastatu Medziojama ietimis strelemis Lietuvos teritorijoje daugiausia medzioti briedziai ir taurieji elniai taip pat kailiniai zvereliai pauksciai Pajuryje zeberklais medzioti ruoniai Atsiranda buciai is liepos karnos megzti tinklai skirtingais akiu dydziais luotai irklai zuvisakes Randamos kanapes ir soros Zeme apdirbdavo kapliais Egzistavo gintaro dirbtuves Sventosios 23 ioji gyvenviete Latvijoje prie Lubano ezero III tukstantmetyje Nemuno ir Narvos kulturos is siaures Sukines keramikos kulturos sriciu kulturiniu mainu keliu gavo zaliojo skaluno dirbiniu skobteliu kirveliu ietigaliu jie galbut buvo mainomi į gintaro dirbinius Velyvasis neolitasVelyvajame neolite Lietuvos teritorijoje aptinkama Virvelines keramikos kulturos del jai budingos formos akmeniniu kirviu kartais vadinama laiviniu kovos kirviu kultura pedsaku Si kultura daznai siejama su indoeuropieciais Pabaltijy Okos Dniepro baseine is dalies Suomijoje paplitusi laiviniu kovos kirviu kultura siejama su protobaltais Pietvakariuose buvo rutuliniu amforu kultura Virvelininkai buvo europeoidai klajokliai gyvuliu augintojai raiteliai Ateiviai atsirito dviem bangomis perejo per Lietuva Latvija Estija pasieke Suomija Virvelines keramikos zmones atsinese virvelinius puodus ir ploksciadugniu puodu mada Pagal forma juos galima skirstyti į taures amforas dubenelius ir placiakakles puodynes Molyje įmaisyta grusto granito todel jie patvaresni Puodai turi nedideles storokas aseles arba prilipdytus atsikisimus kai kurie yra su skylutemis virvelei įverti Virvelininkai nezinojo zvejybos bet atsinese kanapes soras augino anksciau cia nezinotus gyvulius arklius avis ozkas Zmones laidojo suriestus be ochros Virvelininkai pereme gintaro apdirbimo technika nors ju dirbiniai paprastesni Pasak tradicinio poziurio Pabaltijo Virvelines keramikos kultura įsiverze ir asimiliavo Nemuno kultura o siaureje vakarine Narvos kulturos dalį Is Narvos ir Nemuno kulturu veikiant Virvelines keramikos kulturai bei Rutuliniu amforu kulturai susidare maisyta su Virvelines keramikos kultura sritis Pamariu Zucevo kultura Skiriama tikroji Pamariu kultura kurios paminklai aptinkami siaurame pajurio ruoze tarp siaures Lenkijoje Karaliauciaus srityje Lietuvos pajuryje ir Zemaiciu aukstumoje ir jos įtakos zona Svarbiausios tyrinetos sios kulturos gyvenvietes Lietuvos teritorijoje yra Nida Juodkrante Alksnyne jai taip pat kartais priskiriamos Duonkalnio Sarneles Jaros ir kelios Sventosios gyvenvietes Kitaip virvelininku svarba po daugelio kasinejimu metu ir medziagos sukauptos fonduose tyrimo traktuoja Mokslu Akademijos instituto archeologu vadovas habil dr A Girininkas virvelininku įtaka laikydamas itin ribota baltus autochtonais o ne ateiviais Remiantis naujesniais tyrimais taip pat teigiama kad Pamariu kultura formavosi dar pries pasirodant Europoje virvelininku kulturiniams kompleksams tuo paciu laikotarpiu kaip ir Rutuliniu amforu kultura Atskiros nuomones laikosi M Gimbutiene Ji Europos indoeuropejimo pradzia sieja su pilkapiu kurganu kulturos įsiverzimu į Vakaru Europa 3000 m pr m e Is pietiniu stepiu įsiverzusios gyvuliu augintoju gentys kurios siejamos su indoeuropieciais sunaikino Centrines ir Pietu Europos neolitines zemdirbiu kulturas M Gimbutienes nuomone V Europoje susidare antrine indoeuropieciu protevyne kuri plesdamasi į Baltijos pajurį 3 tukst II puse vidurys ir siaures rytu Europa atnese rutuliniu amforu kultura virveline keramika Pamariu kulturos gyventojai puosesi labai grazaus darbo gintaro kabuciais taciau matyt vertindami gintara kaip stebuklinga medziaga daznai nesiojo ir visai naturalius gintaro gabalelius pragreze skylute Manoma kad Pamario kulturos tasa yra bruksniuotoji keramika VisuomeneM Gimbutienes teigimu Anatolijos Centrines ir Pietu Europos ankstyvojo neolito kulturose nerasta duomenu rodanciu ten buvus patriarchaline indoeuropietinio tipo sistema nes neaptikta nei vyru valdovu kapu nei piliakalniu Ji taip pat teigia jog sios neolitines kulturos buvo egalitarines su vienoda vyru ir moteru padetimi Sprendziant is gyvenvieciu giminine bendruomene sudare kelios seimos Ankstyvajame neolite gimines mazai bendrauja vedybos pagrįstos principais Kapu rasta labai mazai Budingi griautiniai kapai į kuriuos dedama ochros kojos istiestos Laidojama arti gyvenvieciu Kretuono kapai panasus į nuzudytuju palaidojima Antropologija ir etnikaNemuno kulturai priskiriama viena rasta kaukole Joje nera ryskiu mongoloidiniu bruozu Priskiriama europeoidams Narvos kulturoje pastebimo placios kaukoles turejusios rytietisku komponentu Tuo tarpu sukines duobelines keramikos zmones turejo daug mongoloidisku bruozu Manoma kad dabartines Estijos teritorijoje Narvos kulturos zmones pradejo metizuotis Narvos ir Nemuno kulturu zmones buvo nuo seno įsikurusiu europidu palikuonys taciau siaureje susiformavo misrus tipas Dantys yra europietisko odontologinio tipo Siu dvieju kulturu atstovai neisnyko o veliau dalyvavo baltu susiformavime Narvos kulturos branduolyje turejo kilti protobaltai Velyvajame neolite atsikele indoeuropieciai susiliejo su vietos gyventojais atsirado prabaltai baltu proteviai Pagal tradicine nuomone velyvajame neolite 2300 1600 m pr m e galima kalbeti apie baltu kulturos susiformavima Pagal kita naujausia aiskinima habil dr A Girininkas per akmens amziu vyko nuosekli vietiniu genciu raida baltai yra autochtonai o vietiniu gyventoju asimiliacijos bruozu nera is virvelininku puses Baltai gyveno nuo Vyslos iki Okos Volgos sieke vidurio Latvija Pskovo sritį NuorodosNeolitas Universalus meno zodynas Kaunas Sviesa 1998 P 315 ISBN 5 430 02499 6 Rimute Rimantiene Neolitas Tarybu Lietuvos Enciklopedija T 3 Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1987 Algirdas Girininkas Neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 105 ISBN 9955 584 90 4 V Juodagalvis Vidurinio neolito kulturos Lietuvos proistore Archeologijos ekspozicijos vadovas Lietuvos Nacionalinis muziejus 2000 P 30 ISBN 9955 415 06 1 Algirdas Girininkas Neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 144 ISBN 9955 584 90 4 Algirdas Girininkas Neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 120 ISBN 9955 584 90 4 Algirdas Girininkas Neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 149 150 ISBN 9955 584 90 4 Dziugas Brazaitis Agrarinis neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 233 ISBN 9955 584 90 4 V Juodagalvis Pamariu kultura ir baltu formavimasis Lietuvos proistore Archeologijos ekspozicijos vadovas Lietuvos Nacionalinis muziejus 2000 P 54 ISBN 9955 415 06 1 Dziugas Brazaitis Agrarinis neolitas A Girininkas red Lietuvos istorija I tomas Vilnius Baltos lankos 2005 P 226 ISBN 9955 584 90 4