Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Šviesa reikšmės Šviesa regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas 380 750 nm elektromagnetinių ban
Matomoji šviesa
- Kitos reikšmės – Šviesa (reikšmės).
Šviesa − regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas − 380−750 nm elektromagnetinių bangų spektro dalis; elektromagnetinių bangų spektras nuo infraraudonųjų iki ultravioletinių spindulių.
Elektromagnetinių bangų spektrui nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri žmogaus akies tinklainė. Jos nerviniu impulsu perduodamą informaciją smegenys interpretuoja kaip šviesą, spalvas, o atspindžių nuo objektų visumą − kaip regimąjį pasaulį.
Šviesos teorijos
Šviesa turi dvilypę prigimtį:
- Elektromagnetinės bangos
- Šviesos dalelių – fotonų (kvantų) – srautas
Elektromagnetinių bangų teorija
1845 m. Maiklas Faradėjus atrado, kad šviesai sklindant poliarizuojančia medžiaga, poliarizacijos kampas gali būti keičiamas išoriniu magnetiniu lauku. Tai buvo pirmasis atrastas efektas, įrodantis, kad šviesa yra susijusi su elektromagnetizmu. Remdamasis šio eksperimento rezultatais Faradėjus 1847 m. pasiūlė teiginį, kad šviesa yra aukšto dažnio elektromagnetinės bangos.
Faradėjaus eksperimentai buvo vienas svarbiausių veiksnių, leidusių Džeimsui Klarkui Maksvelui sukurti elektromagnetinio lauko teoriją. Iš šios teorijos išplaukė, kad elektromagnetinės bangos tuščioje erdvėje turi sklisti pastoviu greičiu, kurio skaitinė vertė yra lygi šviesos greičiui. Tuo remdamasis Maksvelas padarė išvadą, kad šviesa yra ne kas kita, kaip tam tikro dažnio elektromagnetinės bangos. Pirmą kartą ši išvada buvo paskelbta 1862 m., veikale Apie fizines jėgos linijas (On Physical Lines of Force). 1873 m. Maksvelas paskelbė matematinę savo teorijos formuluotę, kurios pagrindinis rezultatas buvo Maksvelo lygtys, aprašančios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį.
Netrukus vokiečių fizikas Heinrichas Rudolfas Hercas, sugeneravęs radijo bangas, pademonstravo, kad pastarosios pasižymi tokiomis pat savybėmis, kaip ir šviesa, t. y. difrakcija, interferencija, atspindžiu. Tai galutinai įrodė vienodą šviesos ir elektromagnetinių bangų prigimtį.
Kvantinė teorija
M. Plankas teigė, jog šviesos šaltinis spinduliuoja tam tikromis porcijomis – kvantais. Kvantas yra tarsi viena šviesos dalelė – fotonas. Šviesą gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai.
Arčiau atomo branduolio esančiose orbitose skriejantys elektronai yra mažesnės energijos. Jei elektronas gauna pakankamą papildomos energijos kiekį − jis sužadinamas ir peršoka į toliau branduolio esančią orbitą. Sužadintieji elektronai praranda energiją elektromagnetinės spinduliuotės pavidalu ir vėl grįžta į savo pradinę būseną. Išspinduliuoto kvanto energija lygi skirtumui tarp energijos lygių.
Ankstyvoji teorija
Apie 55 m. pr. m. e. Lukrecijus, tęsdamas atomistų idėjas, rašė, kad šviesa ir šiluma pasiekianti mus iš Saulės susideda iš mažų dalelių.
Fizikinės savybės
1945 m. Austrijos fizikos instituto direktorius prof. atliko bandymus su vakuuminiame inde esančiomis mažomis grafito dalelėmis. Jas apšvietė stipria šviesa. Dalelės pakilo, sukosi apie savo ašį, bei judėjo elipse. Jis padarė išvadą, kad „šviesa turi sukamąją jėgą“.
Nuorodos
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Matomoji šviesa, Kas yra Matomoji šviesa? Ką reiškia Matomoji šviesa?
Kitos reiksmes Sviesa reiksmes Sviesa regimojo spektro elektromagnetinis spinduliavimas 380 750 nm elektromagnetiniu bangu spektro dalis elektromagnetiniu bangu spektras nuo infraraudonuju iki ultravioletiniu spinduliu SviesaDumu daleliu prisotintoje aplinkoje regimas sviesos pluostas kertantis ciko lapus Elektromagnetiniu bangu spektrui nuo 400 nm iki 700 nm yra jautri zmogaus akies tinklaine Jos nerviniu impulsu perduodama informacija smegenys interpretuoja kaip sviesa spalvas o atspindziu nuo objektu visuma kaip regimajį pasaulį Sviesos teorijosSviesa turi dvilype prigimtį Elektromagnetines bangos Sviesos daleliu fotonu kvantu srautasElektromagnetiniu bangu teorija Spalvu prizmeElektromagnetinis spektras 1845 m Maiklas Faradejus atrado kad sviesai sklindant poliarizuojancia medziaga poliarizacijos kampas gali buti keiciamas isoriniu magnetiniu lauku Tai buvo pirmasis atrastas efektas įrodantis kad sviesa yra susijusi su elektromagnetizmu Remdamasis sio eksperimento rezultatais Faradejus 1847 m pasiule teiginį kad sviesa yra auksto daznio elektromagnetines bangos Faradejaus eksperimentai buvo vienas svarbiausiu veiksniu leidusiu Dzeimsui Klarkui Maksvelui sukurti elektromagnetinio lauko teorija Is sios teorijos isplauke kad elektromagnetines bangos tuscioje erdveje turi sklisti pastoviu greiciu kurio skaitine verte yra lygi sviesos greiciui Tuo remdamasis Maksvelas padare isvada kad sviesa yra ne kas kita kaip tam tikro daznio elektromagnetines bangos Pirma karta si isvada buvo paskelbta 1862 m veikale Apie fizines jegos linijas On Physical Lines of Force 1873 m Maksvelas paskelbe matematine savo teorijos formuluote kurios pagrindinis rezultatas buvo Maksvelo lygtys aprasancios elektromagnetinio lauko savybes bei elgesį Netrukus vokieciu fizikas Heinrichas Rudolfas Hercas sugeneraves radijo bangas pademonstravo kad pastarosios pasizymi tokiomis pat savybemis kaip ir sviesa t y difrakcija interferencija atspindziu Tai galutinai įrode vienoda sviesos ir elektromagnetiniu bangu prigimtį Kvantine teorija M Plankas teige jog sviesos saltinis spinduliuoja tam tikromis porcijomis kvantais Kvantas yra tarsi viena sviesos dalele fotonas Sviesa gali spinduliuoti ir aplink atomo branduolį skriejantys elektronai Arciau atomo branduolio esanciose orbitose skriejantys elektronai yra mazesnes energijos Jei elektronas gauna pakankama papildomos energijos kiekį jis suzadinamas ir persoka į toliau branduolio esancia orbita Suzadintieji elektronai praranda energija elektromagnetines spinduliuotes pavidalu ir vel grįzta į savo pradine busena Isspinduliuoto kvanto energija lygi skirtumui tarp energijos lygiu Ankstyvoji teorija Apie 55 m pr m e Lukrecijus tesdamas atomistu idejas rase kad sviesa ir siluma pasiekianti mus is Saules susideda is mazu daleliu Fizikines savybes1945 m Austrijos fizikos instituto direktorius prof atliko bandymus su vakuuminiame inde esanciomis mazomis grafito dalelemis Jas apsviete stipria sviesa Daleles pakilo sukosi apie savo asį bei judejo elipse Jis padare isvada kad sviesa turi sukamaja jega NuorodosVikiteka Sviesa vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Sviesa Sis straipsnis apie optika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį