Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Martinsala latv Mārtiņsala archeologinių paminklų kompleksas Latvijoje ties Salaspiliu Rygos rajonas Pastačius ant Daugu

Martinsala

  • Pagrindinis puslapis
  • Martinsala
Martinsala
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Martinsala (latv. Mārtiņsala) – archeologinių paminklų kompleksas Latvijoje, ties Salaspiliu, Rygos rajonas. Pastačius ant Dauguvos Rygos hidroelektrinę Martinsala užtvindyta.

Istorija

XIII a. istorijos šaltiniuose Martinsala vadinama Sala (sen. vok. Holme), nuo XIII a. vidurio – Bažnyčios sala (Kirchholmu), nuo XVII a. dab. pavadinimas. Henriko Latvio kronikoje Martinsala minima kaip reikšmingas XII a. pab. Dauguvos lyvių centras. Martinsalos gyvenvietė įkurta XI a., bet iš archeologinių radinių (akmeninių kirvių, Senovės Romos monetų, papuošalų) daroma išvada, kad čia buvo gyvenama ir anksčiau. XII a. pab. gyvenvietė užėmė 4-5 ha plotą, joje gyveno daugiau kaip 50 žmonių. 1186 m. čia pastatė vieną savo atraminių pilių, t. p. medinę bažnyčia, kurią 1202-1203 m. žiemą sudegino žiemgaliai. Iki 1206 m. pilis buvo iš dalies atstatyta, 1206 m. birželio 4 d. prie jos įvykusiame mūšyje buvo sutriuškintos Rygą ketinusio pulti lyvių vado Ako pajėgos. Atstatyta mūrinė bažnyčia sunaikinta per Livonijos karą. Per 1195-1203 m. sukilimą pilį užėmė ir kurį laiką valdė lyviai. Kalavijuočių ordinas ją įgijo numalšinus sukilimą. Nuo 1255 m. istorijos šaltiniuose pilis minima kaip Rygos arkivyskupo arba Rygos arkivyskupijos kapitulos nuosavybė. XIV a. antroje pusėje pilis prarado strateginę reikšmę.

Tyrimai

Martinsala tirta 1897 m., 1899 m. (vadovas A. Buholcas) ir nutarus statyti hidroelektrinę – 1966-1974 m. (Latvijos universitetas, , vadovai Evaldas Mugurevičius, ). 1966–1974 m. ištirtas 0,75 ha gyvenvietės plotas: rasta 40 pastatų, 17 krosnių ir 118 židinių, amatininkų dirbtuvių liekanų. Seniausi pastatai (3 x 3 ir 3 x 6 m dydžio) datuojami XII a. pab. – XIII a. pr., įgilinti žemėje, kiti, statyti XIV a. antroje pusėje, antžeminiai.

Pilies teritorija tirta 1967-1973 m. Nustatyta, kad apie 1150 m² pilies kiemą iš 3 pusių juosė mūrinė gynybinė siena, Dauguvos pusėje – mediniai įtvirtinimai. Nustatyti du pilies statybos laikotarpiai. XII a. pab. – XIII a. pr. kultūriniame sluoksnyje rasti 6 įgilintų žemėje pastatų ir 18 židinių liekanos, 7 m gylio šulinys su kalkinio skalūno sienomis. Kieme palei gynybinę sieną rasta ant medinių stulpų statytų pastogių liekanų. XIII a. vidurio – XIV a. pr. kultūriniame sluoksnyje rasta palei gynybinę sieną pastatytų 7 gyvenamųjų ir ūkinių pastatų, bokšto liekanos. Pilį 8–12 m nuo gynybinės sienos juosė griovys. Teritorija tarp griovio ir gynybinės sienos (priešpilis) buvo gyvenama.

Martinsalos kapinės tirtos 1966–1973 m. Jos apėmė apie 0,3 ha akmenine tvora aptvertą teritoriją aplink bažnyčią. Ištirta apie 0,2 ha teritorijos, rasti 1802 palaidojimai. Iki XIV a. gausu įkapių (raktų, peilių, ylų, Livonijos monetų, žiedų, segių ir kiti). Dauguma XV a. – XVI a. palaidojimų – be įkapių. Kapinėse laidoti Martinsalos gyventojai, t. p. mirusieji iš abiejų Dauguvos krantų apylinkių.

Martinsalos bažnyčios griuvėsiai tirti XIX a. pab. ir 1967-1969 m. Nustatyta, kad bažnyčia pastatyta iš skaldyto kalkinio skalūno, buvo 28,5 X 10,5 m dydžio. XV a. bažnyčiai pristatyta vakarinė dalis su bokštu, jos kolonos ir durų angos apmūrytos plytomis. Po bažnyčios grindimis rasti 54 palaidojimai, apie 50 XII a. – XVI a. pr. monetų.

Martinsalos teritorijoje rasta daugiau kaip 10 000 dirbinių: žemdirbystės (dalgių, pjautuvų, noragų, girnų akmenų), žvejybos (kabliukų, žeberklų, pasvarų) įrankių, amatininkų dirbinių ruošinių, t. p. įvežtinių daiktų, monetų iš Skandinavijos ir Rusios. 1968 m. rastas unikalus XIII a. pr. laikų monetų lobis.

Literatūra

  • Mugurevičs E. Ciems un pils Martinsala. Zinatniskas atskaites sesijas materiali par arheologu un etnografu 1974. gada petijumu resultatiem. Riga, 1974.

Šaltiniai

  1. . Martinsala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 361 psl.

56°50′30″ š. pl. 24°20′00″ r. ilg. / 56.84167°š. pl. 24.33333°r. ilg. / 56.84167; 24.33333

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 27 Lie, 2025 / 17:45

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Martinsala, Kas yra Martinsala? Ką reiškia Martinsala?

Martinsala latv Martinsala archeologiniu paminklu kompleksas Latvijoje ties Salaspiliu Rygos rajonas Pastacius ant Dauguvos Rygos hidroelektrine Martinsala uztvindyta IstorijaXIII a istorijos saltiniuose Martinsala vadinama Sala sen vok Holme nuo XIII a vidurio Baznycios sala Kirchholmu nuo XVII a dab pavadinimas Henriko Latvio kronikoje Martinsala minima kaip reiksmingas XII a pab Dauguvos lyviu centras Martinsalos gyvenviete įkurta XI a bet is archeologiniu radiniu akmeniniu kirviu Senoves Romos monetu papuosalu daroma isvada kad cia buvo gyvenama ir anksciau XII a pab gyvenviete uzeme 4 5 ha plota joje gyveno daugiau kaip 50 zmoniu 1186 m cia pastate viena savo atraminiu piliu t p medine baznycia kuria 1202 1203 m ziema sudegino ziemgaliai Iki 1206 m pilis buvo is dalies atstatyta 1206 m birzelio 4 d prie jos įvykusiame musyje buvo sutriuskintos Ryga ketinusio pulti lyviu vado Ako pajegos Atstatyta murine baznycia sunaikinta per Livonijos kara Per 1195 1203 m sukilima pilį uzeme ir kurį laika valde lyviai Kalavijuociu ordinas ja įgijo numalsinus sukilima Nuo 1255 m istorijos saltiniuose pilis minima kaip Rygos arkivyskupo arba Rygos arkivyskupijos kapitulos nuosavybe XIV a antroje puseje pilis prarado strategine reiksme TyrimaiMartinsala tirta 1897 m 1899 m vadovas A Buholcas ir nutarus statyti hidroelektrine 1966 1974 m Latvijos universitetas vadovai Evaldas Mugurevicius 1966 1974 m istirtas 0 75 ha gyvenvietes plotas rasta 40 pastatu 17 krosniu ir 118 zidiniu amatininku dirbtuviu liekanu Seniausi pastatai 3 x 3 ir 3 x 6 m dydzio datuojami XII a pab XIII a pr įgilinti zemeje kiti statyti XIV a antroje puseje antzeminiai Pilies teritorija tirta 1967 1973 m Nustatyta kad apie 1150 m pilies kiema is 3 pusiu juose murine gynybine siena Dauguvos puseje mediniai įtvirtinimai Nustatyti du pilies statybos laikotarpiai XII a pab XIII a pr kulturiniame sluoksnyje rasti 6 įgilintu zemeje pastatu ir 18 zidiniu liekanos 7 m gylio sulinys su kalkinio skaluno sienomis Kieme palei gynybine siena rasta ant mediniu stulpu statytu pastogiu liekanu XIII a vidurio XIV a pr kulturiniame sluoksnyje rasta palei gynybine siena pastatytu 7 gyvenamuju ir ukiniu pastatu boksto liekanos Pilį 8 12 m nuo gynybines sienos juose griovys Teritorija tarp griovio ir gynybines sienos priespilis buvo gyvenama Martinsalos kapines tirtos 1966 1973 m Jos apeme apie 0 3 ha akmenine tvora aptverta teritorija aplink baznycia Istirta apie 0 2 ha teritorijos rasti 1802 palaidojimai Iki XIV a gausu įkapiu raktu peiliu ylu Livonijos monetu ziedu segiu ir kiti Dauguma XV a XVI a palaidojimu be įkapiu Kapinese laidoti Martinsalos gyventojai t p mirusieji is abieju Dauguvos krantu apylinkiu Martinsalos baznycios griuvesiai tirti XIX a pab ir 1967 1969 m Nustatyta kad baznycia pastatyta is skaldyto kalkinio skaluno buvo 28 5 X 10 5 m dydzio XV a baznyciai pristatyta vakarine dalis su bokstu jos kolonos ir duru angos apmurytos plytomis Po baznycios grindimis rasti 54 palaidojimai apie 50 XII a XVI a pr monetu Martinsalos teritorijoje rasta daugiau kaip 10 000 dirbiniu zemdirbystes dalgiu pjautuvu noragu girnu akmenu zvejybos kabliuku zeberklu pasvaru įrankiu amatininku dirbiniu ruosiniu t p įveztiniu daiktu monetu is Skandinavijos ir Rusios 1968 m rastas unikalus XIII a pr laiku monetu lobis LiteraturaMugurevics E Ciems un pils Martinsala Zinatniskas atskaites sesijas materiali par arheologu un etnografu 1974 gada petijumu resultatiem Riga 1974 Saltiniai Martinsala Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 361 psl 56 50 30 s pl 24 20 00 r ilg 56 84167 s pl 24 33333 r ilg 56 84167 24 33333

Naujausi straipsniai
  • Liepa 28, 2025

    Rudaminos Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė

  • Liepa 28, 2025

    Ruandos šventės

  • Liepa 28, 2025

    Ruvimbo Tracy Elizabeth Mucherera

  • Liepa 28, 2025

    Ruvenzorio kalnai

  • Liepa 29, 2025

    Ričardas Pauliukonis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje