Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Marso teraformavimas hipotetinis Marso planetos teraformavimas Tai būtų Marso atmosferos klimato bei jo paviršiaus geolo
Marso teraformavimas
Marso teraformavimas – hipotetinis Marso planetos teraformavimas. Tai būtų Marso atmosferos, klimato bei jo paviršiaus geologinių sąlygų (dirvožemio ir vandens telkinių formavimas) pakeitimo procesas, kuriuo siekiama sukurti žemiškas gamtines sąlygas, tinkamas gyventi žmonėms ir kitiems Žemės organizmams. Marso teraformavimas leistų jame sukurti nuolatines žmonių kolonijas.
Šis procesas neatpažįstamai pakeistų Marso atmosferos cheminę sudėtį, klimatą, slėgį ir paviršiaus temperatūrą. Kol kas nėra technologijų, leidžiančių Marsą padaryti gyvenama planeta. Netgi kyla abejonių, ar tai įmanoma padaryti ir kiek stabilus būtų naujasis klimatas. Net jei ir atsirastų technologijos, leidžiančios pradėti Marso teraformavimą, tai labai ilgai užtruktų[reikalingas šaltinis].
Žmonijos gausėjimas ir išteklių poreikis gali gana greitai pastūmėti užimti naujas erdves - pirmiausia Žemės vandenynų paviršių ir vandenyno dugną, kosminę erdvę apie Žemę, Mėnulį. Tolesnis žingsnis būtų artimiausių planetų – Marso ir , tačiau ši kolonizacija būtų maksimali, jei pavyktų šias planetas teraformuoti.
Dabartinės sąlygos
Marso paviršiniame grunte yra daug mineralų, kurie galėtų būti panaudoti teraformavime. Po paviršiumi yra daug vandens ledo, o ties Marso ašigaliais vandens ledas susimaišęs su sausu ledu (kietu anglies dvideginiu). Buvo aptikti dideli vandens ledo telkiniai ties pietų ašigaliu. Jei šis ledas būtų sparčiai ištirpintas, vandens sluoksnis Marsą padengtų 11 m gylio sluoksniu. Užšalęs anglies dioksidas (CO2), esantis poliuose, Marso vasarą sublimuojasi į atmosferą, lieka nedideli vandens ledo likučiai, kuriuos greiti vėjai (apie 400 km/val.) pučia nuo ašigalių link pusiaujo. Šie sezoniniai veiksniai permeta daug dulkių ir vandens garų į atmosferą, dėl ko gali susidaryti žemiški plunksniniai debesys.
Dauguma Marso atmosferos deguonies atomų yra anglies dvideginio sudėtyje (CO2), kuris yra pagrindinė sudedamoji atmosferos dalis. Molekulinio deguonies (O2) yra tik pėdsakai. Daug deguonies atomų yra Marso paviršiaus uolienose (geležies oksidai ir ). Marso zondo Phoenix paimtų Marso grunto mėginių analizė rodo, kad grunte yra perchloratų, iš kurių galima irgi išskirti deguonį. Naudojant elektrolizę galima skaldyti vandenį ir išgauti deguonį, jei tik pakaks vandens ir elektros energijos.
Buvo keliama mintis, kad Marso sąlygos kažkada buvo gana panašios į Žemės sąlygas ankstyvosiose pastarosios vystymosi stadijose. Anksčiau Marso paviršiuje buvo vandens, o dabar jis susikaupęs ašigaliuose ir po grunto paviršiumi kaip amžinas įšalas. Gali būti, kad Marsas neturi magnetinio lauko ir geologinio aktyvumo dėl to, kad Marsas yra santykinai mažas, dėl ko jis ataušo sparčiau negu Žemė. Nors šie galimi reiškiniai nėra gerai suprasti.
Reikalingi pokyčiai
| Žemė | ||
|---|---|---|
| slėgis | 0,6 kPa | 101,3 kPa |
| anglies dioksidas (CO2) | 95,32% | 0,04% |
| azotas (N2) | 2,70% | 78,08% |
| argonas (Ar) | 1,60% | 0,93% |
| deguonis (O2) | 0,13% | 20,94% |
Teraformuojant Marso atmosferą svarbu įgyvendinti tris pokyčius:
- suformuoti atmosferą,
- išlaikyti atmosferos dujas, kad jos neišsisklaidytų kosmoso erdvėje,
- išlaikyti atmosferos šilumą.
Marso atmosfera yra reta, ties paviršiumi jos slėgis tėra 0,6 kPa (Žemėje jis 101,3 kPa), o Olimpo kalno viršūnėje (22 km aukštis) tesiekia 0,003 kPa (tame pačiame aukštyje Žemėje jis lygus 4,0 kPa).
Marso atmosferos dujų sudėtis: 95% anglies dioksido (CO2), 3% azoto, 1,6% argono, o deguonies, vandens ir metano tėra tik pėdsakai. Atmosferą sudarantis anglies dioksidas yra šiltnamio dujos, todėl planetai pradėjus šilti turėtų padėti šilumą sulaikyti. Planetai šylant į atmosferą turėtų patekti dar daugiau CO2 iš ašigaliuose esančio užšalusio anglies dvideginio atsargų. Tai reikštų, kad du teraformavimo procesai (atmosferos formavimas ir planetos paviršiaus šildymas) stiprins vienas kitą.
Atmosferos ir hidrosferos formavimas
Teraformuojant Marso atmosferą svarbus etapas bus vandens importavimas. Papildomas vanduo gali būti gautas iš ledinių asteroidų, Jupiterio ar Saturno palydovų ledo. Kitas svarbus dalykas bus atmosferos dujų sulaikymas. Tam padėtų dirbtinės magnetosferos sudarymas.
Anglies dvideginio sublimacija
Dabar Marse anglies dvideginio yra pakankamai daug kaip ledo pietų ašigalio zonoje ir absorbuoto gruntuose. Klimatui pašiltėjus keliais laipsniais kietas anglies dioksidas sublimuotųsi, ir atmosferos slėgis padidėtų iki 300 milibarų (30 kPa), kas atitiktų atmosferos slėgį dvigubame Everesto aukštyje.
Tokia atmosfera dar netiktų žmonėms kvėpuoti, bet nebereikėtų kompresinių kostiumų, ištirptų vandens ledas šiaurinėje poliarinėje zonoje (vanduo užsemtų šiaurės pusrutulio žemumas), maždaug pusėje Marso paviršiaus susidarytų klimatas, kur temperatūros viršytų užšalimo temperatūrą. Dėl to būtų įmanoma augalinė gyvybė, ypač fitoplanktonas šiaurinėse jūrose, kuris imtų išskirti deguonį į atmosferą ir surištų dalį anglies dioksido.
Amoniako importas
Kitas galimas Marso atmosferos teraformavimo metodas pagrįstas amoniako, kaip efektyvių šiltnamio dujų, panaudojimu. Tai būtų paprasta, jei asteroiduose pavyktų aptikti daug amoniako ledo. Tokius asteroidus nukreipus į Marsą jų amoniakas taptų Marso atmosferos dalimi. Kadangi amoniakas (NH3) turi daug azoto, šis galėtų būti paverstas molekuliniu azotu ir tapti atmosferos buferiu.
Aprūpinimas yra svarbus kuriant žemišką atmosferą. Žemės atmosferoje šią funkciją atlieka azotas, kurio atmosferoje yra apie 77%. Marse tokio buferio irgi reikės, nors jo gali būti ir mažiau. Tačiau gauti reikiamą kiekį inertiškų buferinių dujų (azotas, argonas ar kitos panašios) yra sunki užduotis.
Taip pat skaitykite
- Kosmoso kolonizacija
- Marso kolonizacija
- Veneros teraformavimas
- Teraformavimas
Šaltiniai
- R.C. (2007). "Radar Probes Frozen Water at Martian Pole". Science News 171 (13): 206
- Lovelock, James and Allaby, Michael The Greening of Mars
- Dr. Tony Phillips (21 November 2008). „Solar Wind Rips Up Martian Atmosphere“. NASA. Suarchyvuotas originalas 2009-02-17. Nuoroda tikrinta 2012-04-15.
- USA. „Mars: Making the New Earth | Living on Mars“. Channel.nationalgeographic.com. Nuoroda tikrinta 2011-08-20.
- Islands in Space, and Donald W. Cox, pp. 126-127.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marso teraformavimas, Kas yra Marso teraformavimas? Ką reiškia Marso teraformavimas?
Marso teraformavimas hipotetinis Marso planetos teraformavimas Tai butu Marso atmosferos klimato bei jo pavirsiaus geologiniu salygu dirvozemio ir vandens telkiniu formavimas pakeitimo procesas kuriuo siekiama sukurti zemiskas gamtines salygas tinkamas gyventi zmonems ir kitiems Zemes organizmams Marso teraformavimas leistu jame sukurti nuolatines zmoniu kolonijas Dailininko pavaizduotas Marso isvaizdos kitimas teraformuojant Marsa Sis procesas neatpazįstamai pakeistu Marso atmosferos chemine sudetį klimata slegį ir pavirsiaus temperatura Kol kas nera technologiju leidzianciu Marsa padaryti gyvenama planeta Netgi kyla abejoniu ar tai įmanoma padaryti ir kiek stabilus butu naujasis klimatas Net jei ir atsirastu technologijos leidziancios pradeti Marso teraformavima tai labai ilgai uztruktu reikalingas saltinis Zmonijos gausejimas ir istekliu poreikis gali gana greitai pastumeti uzimti naujas erdves pirmiausia Zemes vandenynu pavirsiu ir vandenyno dugna kosmine erdve apie Zeme Menulį Tolesnis zingsnis butu artimiausiu planetu Marso ir taciau si kolonizacija butu maksimali jei pavyktu sias planetas teraformuoti Dabartines salygosMarso pavirsiniame grunte yra daug mineralu kurie galetu buti panaudoti teraformavime Po pavirsiumi yra daug vandens ledo o ties Marso asigaliais vandens ledas susimaises su sausu ledu kietu anglies dvideginiu Buvo aptikti dideli vandens ledo telkiniai ties pietu asigaliu Jei sis ledas butu sparciai istirpintas vandens sluoksnis Marsa padengtu 11 m gylio sluoksniu Uzsales anglies dioksidas CO2 esantis poliuose Marso vasara sublimuojasi į atmosfera lieka nedideli vandens ledo likuciai kuriuos greiti vejai apie 400 km val pucia nuo asigaliu link pusiaujo Sie sezoniniai veiksniai permeta daug dulkiu ir vandens garu į atmosfera del ko gali susidaryti zemiski plunksniniai debesys Dauguma Marso atmosferos deguonies atomu yra anglies dvideginio sudetyje CO2 kuris yra pagrindine sudedamoji atmosferos dalis Molekulinio deguonies O2 yra tik pedsakai Daug deguonies atomu yra Marso pavirsiaus uolienose gelezies oksidai ir Marso zondo Phoenix paimtu Marso grunto meginiu analize rodo kad grunte yra perchloratu is kuriu galima irgi isskirti deguonį Naudojant elektrolize galima skaldyti vandenį ir isgauti deguonį jei tik pakaks vandens ir elektros energijos Buvo keliama mintis kad Marso salygos kazkada buvo gana panasios į Zemes salygas ankstyvosiose pastarosios vystymosi stadijose Anksciau Marso pavirsiuje buvo vandens o dabar jis susikaupes asigaliuose ir po grunto pavirsiumi kaip amzinas įsalas Gali buti kad Marsas neturi magnetinio lauko ir geologinio aktyvumo del to kad Marsas yra santykinai mazas del ko jis atauso sparciau negu Zeme Nors sie galimi reiskiniai nera gerai suprasti Reikalingi pokyciaiAtmosferos sudeties be vandens palyginimas Zemeslegis 0 6 kPa 101 3 kPaanglies dioksidas CO2 95 32 0 04 azotas N2 2 70 78 08 argonas Ar 1 60 0 93 deguonis O2 0 13 20 94 Teraformuojant Marso atmosfera svarbu įgyvendinti tris pokycius suformuoti atmosfera islaikyti atmosferos dujas kad jos neissisklaidytu kosmoso erdveje islaikyti atmosferos siluma Marso atmosfera yra reta ties pavirsiumi jos slegis tera 0 6 kPa Zemeje jis 101 3 kPa o Olimpo kalno virsuneje 22 km aukstis tesiekia 0 003 kPa tame paciame aukstyje Zemeje jis lygus 4 0 kPa Marso atmosferos duju sudetis 95 anglies dioksido CO2 3 azoto 1 6 argono o deguonies vandens ir metano tera tik pedsakai Atmosfera sudarantis anglies dioksidas yra siltnamio dujos todel planetai pradejus silti turetu padeti siluma sulaikyti Planetai sylant į atmosfera turetu patekti dar daugiau CO2 is asigaliuose esancio uzsalusio anglies dvideginio atsargu Tai reikstu kad du teraformavimo procesai atmosferos formavimas ir planetos pavirsiaus sildymas stiprins vienas kita Atmosferos ir hidrosferos formavimasTeraformuojant Marso atmosfera svarbus etapas bus vandens importavimas Papildomas vanduo gali buti gautas is lediniu asteroidu Jupiterio ar Saturno palydovu ledo Kitas svarbus dalykas bus atmosferos duju sulaikymas Tam padetu dirbtines magnetosferos sudarymas Anglies dvideginio sublimacija Dabar Marse anglies dvideginio yra pakankamai daug kaip ledo pietu asigalio zonoje ir absorbuoto gruntuose Klimatui pasiltejus keliais laipsniais kietas anglies dioksidas sublimuotusi ir atmosferos slegis padidetu iki 300 milibaru 30 kPa kas atitiktu atmosferos slegį dvigubame Everesto aukstyje Tokia atmosfera dar netiktu zmonems kvepuoti bet nebereiketu kompresiniu kostiumu istirptu vandens ledas siaurineje poliarineje zonoje vanduo uzsemtu siaures pusrutulio zemumas mazdaug puseje Marso pavirsiaus susidarytu klimatas kur temperaturos virsytu uzsalimo temperatura Del to butu įmanoma augaline gyvybe ypac fitoplanktonas siaurinese jurose kuris imtu isskirti deguonį į atmosfera ir suristu dalį anglies dioksido Amoniako importas Kitas galimas Marso atmosferos teraformavimo metodas pagrįstas amoniako kaip efektyviu siltnamio duju panaudojimu Tai butu paprasta jei asteroiduose pavyktu aptikti daug amoniako ledo Tokius asteroidus nukreipus į Marsa ju amoniakas taptu Marso atmosferos dalimi Kadangi amoniakas NH3 turi daug azoto sis galetu buti paverstas molekuliniu azotu ir tapti atmosferos buferiu Aprupinimas yra svarbus kuriant zemiska atmosfera Zemes atmosferoje sia funkcija atlieka azotas kurio atmosferoje yra apie 77 Marse tokio buferio irgi reikes nors jo gali buti ir maziau Taciau gauti reikiama kiekį inertisku buferiniu duju azotas argonas ar kitos panasios yra sunki uzduotis Taip pat skaitykiteKosmoso kolonizacija Marso kolonizacija Veneros teraformavimas TeraformavimasSaltiniaiR C 2007 Radar Probes Frozen Water at Martian Pole Science News 171 13 206 Lovelock James and Allaby Michael The Greening of Mars Dr Tony Phillips 21 November 2008 Solar Wind Rips Up Martian Atmosphere NASA Suarchyvuotas originalas 2009 02 17 Nuoroda tikrinta 2012 04 15 USA Mars Making the New Earth Living on Mars Channel nationalgeographic com Nuoroda tikrinta 2011 08 20 Islands in Space and Donald W Cox pp 126 127