Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Maroko politinė sistema yra konstitucinė monarchija turinti gerai išvystytus vidaus saugumo ir tradicinius monarchijos i
Maroko politinė sistema
Maroko politinė sistema yra konstitucinė monarchija, turinti gerai išvystytus vidaus saugumo ir tradicinius monarchijos institutus, bet silpnas politinių partijų ir parlamento struktūras. Maroko politinė sistema charakterizuojama, kaip neribotomis karaliaus teisėmis į vyriausybę su minimaliomis premjero ir įstatymo leidybos teisėmis, bei silpna teisine sistema. Šalyje draudžiama kritiškai pasisakyti apie karalių, jo šeimą, monarchijos koncepciją, karaliaus pajamas ir Maroko teises į Vakarų Sacharą.
Valstybės vadovai
| Pareigos | Pavardė | Partija | Vadovauja nuo |
|---|---|---|---|
| Karalius | 1999 m. liepos 23 d. | ||
| Premjeras | Abasas El Fasi | 2007 m. rugsėjo 19 d. |
Pagrindines Maroko karalystės teises užtikrina konstitucija, kurią pirmą kartą išleido karalius –is 1962 m. 1970 m. pagrindiniai įstatymo tekstai buvo pakeisti, o 1972 m. buvo išplėstos parlamento ir premjero teisės. Šių pataisų dėka 1996 m. buvo suformuotas dviejų rūmų parlamentas, o rinkėjai gavo teisę labiau įtakoti renkant šalyje valdžios institutus. Remiantis konstitucijos 2 straipsniu, Maroko karalius yra religinis šalies valdovas ir aukščiausias tautos atstovas, šalies vieningumo simbolis, tvirtumo garantas, bei valstybes gyvybingumo simbolis. Karalius yra pagrindinė figūra šalies valdyme ir marokiečių gyvenime, o monarchija neša pagrindinį politinės valdžios krūvį.
Vykdomoji valdžia
Šalies premjerą skiria karalius, kuris yra vykdomosios valdžios vykdytojas. Premjeras vadovauja Ministrų Tarybai, kuri prižiūri visus valstybinius reikalus. Vyriausybės vadovas formaliai turi teisę savarankiškai parinkti ministrus, bet pagrindinius ministrus skiria karalius. Pvz.: 1997 m. karaliaus paliepimu premjerui Abdarrachmanui Jusufui suformuoti vyriausybę, galiausia pats karalius parinko ministrus. Visi ministrai atsiskaito karaliui. Be to karalius turi teisę valdyti šalį, išleisti įsakymus, ką jis ir padarė 1965–1977 m., kai sustabdė konstituciją ir paleido vyriausybę. Paskutiniu metu karalius vyriausybę formuoja iš technokratų, nesurištų su politinėmis partijomis ir organizacijomis.
Parlamentas
Maroko parlamentas egzistuoja nuo 1956 m. 1996 m. pakeitus konstituciją, 1997 m. buvo suformuotas dviejų rūmų parlamentas: Tarybų rūmai su 270 vietomis ir Atstovų rūmai su 325 vietomis. Deputatai į Tarybų rūmus renkami devyneriems metams per netiesioginius rinkimus pagal sąrašą iš miesto ir kaimo Tarybų, Prekybos rūmų, pramonės, verslo profesinių sąjungų. Į Atstovų rūmus visi deputatai renkami penkeriems metams paskelbus visuotinius rinkimus. Parlamentas priima metinį biudžetą, kurį pasiūlo karalius, tvirtina ministrų kabinetą, svarsto vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus, sudaro įvairius komitetus ir pan.
Politinės partijos ir visuomenės demokratizavimo procesai
Maroke egzistuoja daug partinė sistema, o pagrindinės politinės partijos yra susijungusios į koalicijas. Autoritarinis Hasano II-jo režimas rėmėsi tik trimis: Liaudies Judėjimo (pranc. Mouvement Populaire), Konstitucinės Sąjungos (pranc. Union Constitutionelle) ir Liaudies–Demokratine (pranc. Parti National-Démocrate) partijomis, o 2007 m. rugsėjo 7 d. rinkimuose jau dalyvavo daugiau nei trisdešimt partijų:
2007 m. rugsėjo 7 d. rinkimų rezultatai
-| Partija | Balsai | % | Vietos | +/- | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Nepriklausomybės Partija (Hizb al-Istiqlal/Parti d'Independence)* | 494 256 | 10,7 | 52 | +4 | |||||||||
| Teisingumo ir Raidos Partija (Parti de la Justice et du Développement)* | 503 396 | 10,9 | 46 | +4 | |||||||||
| Liaudies Judėjimo (Mouvement Populaire) * | 426 849 | 9,3 | 41 | +14 | |||||||||
| Tautos nepriklausomas judėjimas (Rassemblement National des Indépendents)* | 447 244 | 9,7 | 39 | -4 | |||||||||
| Liaudies Jėgų Socialistinė Sąjunga (Union Socialiste des Forces Populaires)* | 408 945 | 8,9 | 38 | -12 | |||||||||
| Konstitucinės Sąjungos (Union Constitutionelle) | 335 116 | 7,3 | 27 | +11 | |||||||||
| Progreso ir Socializmo Partija (Parti du Progrès et du Socialisme)* | 248 103 | 5,4 | 17 | +6 | |||||||||
| PND–Al Ahd Sąjunga (Union PND–Al Ahd) x Jungtinis sąrašas x Liaudies Demokratinė Partija (Parti National-Démocrate) x Susitarimo Partija (Parti Al Ahd) | 253 816 139 688 56 176 57 952 | 5,5 3,0 1,2 1,3 | 14 8 3 3 | -3 | |||||||||
| Demokratinių Jėgų Frontas (Front des Forces Démocratiques) | 207 982 | 4,5 | 9 | -3 | |||||||||
| Demokratinis ir Visuomeninis Judėjimas (Mouvement Démocratique et Social) | 168 960 | 3,7 | 9 | +2 | |||||||||
| PADS–CNI–PSU Sąjunga (Union PADS–CNI–PSU) x Jungtinis sąrašas x Liaudies Kongreso Partija (Parti du Congrès National Ittihadi) x Demokratinė Socialistų Avangardo Partija (Parti de l'Avant-garde Démocratique Socialiste) Jungtinė Socialistų Partija (Parti socialiste unifié) | 148 011 98 202 25 695 3 761 20 353 | 3,2 2,1 0,6 0,1 0,4 | 6 5 1 - - | +5 | |||||||||
| Leiboristų Partija (Parti Travailliste) | 140 224 | 3,0 | 5 | +5 | |||||||||
| Aplinkosaugos ir Vystymo Partija (Parti de l'Environnement et du Développement) | 131 524 | 2,9 | 5 | +3 | |||||||||
| Atsinaujinimo ir Teisingumo Partija (Parti de Renouveau et de l'Équité) | 83 516 | 1,8 | 4 | +4 | |||||||||
| Marokiečių Demokratinė Sąjunga (Union Marocaine pour la Démocratie) | 76 795 | 1,7 | 2 | +2 | |||||||||
| Socialistų Partija (Parti Socialiste) | 67 786 | 1,5 | 2 | +2 | |||||||||
| Laisvės Aljansas (Alliance des Libertés) | 34 801 | 08 | 1 | -3 | |||||||||
| Piliečių Jėgos (Forces Citoyennes) | 31 207 | 0,7 | 1 | +1 | |||||||||
| Piliečiai ir Iniciatyvinė Plėtra (Initiative Citoyenneté et Développement) | 50 278 | 1,1 | 1 | +1 | |||||||||
| Atgimimo ir Dorovės Partija (Parti de la Renaissance et de la Vertu) | 36 781 | 0,8 | 1 | +1 | |||||||||
| Reformų ir Plėtros Partija (Parti de la Réforme et du Développement) | 47 141 | 1,0 | 0 | -3 | |||||||||
| Maroko Liberalų Partija (Parti Marocain Libéral) | 46 526 | 1,0 | 0 | -3 | |||||||||
| Demokratinį Nepriklausomybės Partija (Parti Démocratique et de l'Indépendance) | 31 105 | 0,7 | 0 | -2 | |||||||||
| Veiksmų Partija (Parti de l'Action) | 24 384 | 0,5 | 0 | 0 | |||||||||
| Socialistinė Centro Partija (Parti du Centre Social) | 22 826 | 0,5 | 0 | 0 | |||||||||
| Vilties Partija (Parti de l'Espoir) | 16 376 | 0,4 | 0 | 0 | |||||||||
| Al-Badil al-Hadari Partija (Parti d'al-Badil al-Hadari) | 15 600 | 0,3 | 0 | 0 | |||||||||
| Demokratinė Socialistų Partija (Parti Socialiste Démocratique) | 10 973 | 0,2 | 0 | -6 | |||||||||
| Atgimimo Partija (Parti Annahda) | 10 156 | 0,2 | 0 | 0 | |||||||||
| Laisvės ir Socialinio Teisingumo Partija (Parti de la Liberté et de la Justice Sociale) | 5 452 | 0,1 | 0 | 0 | |||||||||
| Kitos | - | 1,7 | 5 | +5 | |||||||||
| Viso: (dalyvavo 37 %) | 325 | ||||||||||||
| Šaltinis: Oficialus rinkimų rezultatai Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto. | |||||||||||||
| * Vyriausybinės koalicijos narės | |||||||||||||
Maroko teisinė sistema
Maroko teisinę sistemą sudaro kelios teisinės sistemos, kurių pagrindinė yra islamo. Jau nuo ankstyvojo Viduramžio, Maroko visuomenė rėmėsi šariatu ir vietoj tradicinio teisėjo buvo (arab. قاضي). Pagrindinės Maroko religinės–juridinės sunitinės pakraipos mokyklos seka mokymu, pavadinto Imamo (Malik ibn Anas ibn Malik ibn 'Amr al-Asbahi) (arab. مالك بن أنس) vardu. Žydų bendruomenės gyvenimas reglamentuotas žydų įstatymais, berberų, kurie priklauso islamo visuomenei, įstatymai grindžiami genčių, o užsieniečių – Europos valstybių įstatymai.
Iki 1900 m. šalyje buvusiems diplomatams, užsienio prekeiviams negaliojo Maroko įstatymai. Šalį valdant prancūzams galiojo prancūziški ir islamiški teisės kodeksai. Dabar Maroko teisinė sistema turi musulmoniškų, tradicinių genčių ir prancūziškų teisės įstatymo kodeksų. Kaimuose kasdieninius ūkio, santuokos, turto paveldėjimo klausimus sprendžia tradiciniai bendruomenės įstatymai. Didžioji dalis prekybos, administravimo įstatymo kodeksų Marokas perėmė iš Prancūzijos teisės kodeksu, o asmeninį musulmonų statusą apsprendžia šariato teismas.
Maroko teisinė sistema susideda: vietiniai teismai, esantys kiekvienoje bendruomenėje ar rajone, regioniniai teismai, apeliaciniai teismai ir Aukščiausias teismas Rabate. Egzistuoja dar ir karinių teismų sistema. Valstybės pareigūnų piktnaudžiavimus tarnyba prižiūri Aukščiausieji teisingumo rūmai. Teisėjo pareigas gali eiti tik Maroko pilietis, teismo kalba – arabų, teismo procesą dažniausiai veda vienas teisėjas.
Žmogaus teisių pažeidimai
1970–1980 m. žmogaus teisiu pažeidimai Maroke buvo pasaulio visuomenės dėmesio centre. Politinių teisių šalyje nebuvimas privedė prie represijų, areštų ir politinių kalinių skaičiaus augimo. Daugelis Maroko gyventojų jautė baimę prieš valdžią ir nežinojo savo teisių. 1990 m. miestuose suaktivėjus žmogaus teisių judėjimo organizacijoms, Karalius Hasanas II–sis suformavo žmogaus teisių Konsultacinę tarybą, o 1993 m. vyriausybė įkūrė Žmogaus teisių ministeriją, kuriai vadovauti buvo paskirtas, žinomas kovotojas už žmogaus teises, Omaras Azimanas (Omar Azziman). Nuo 1997 m. Omaras Azimanas vadovavo įkurtai Teisingumo ministerijai.
Išnašos
- http://www.al-bab.com/maroc/gov/govold.htm Archyvuota kopija 2008-09-14 iš Wayback Machine projekto. 1998 m. vyriasusybė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maroko politinė sistema, Kas yra Maroko politinė sistema? Ką reiškia Maroko politinė sistema?
Maroko politine sistema yra konstitucine monarchija turinti gerai isvystytus vidaus saugumo ir tradicinius monarchijos institutus bet silpnas politiniu partiju ir parlamento strukturas Maroko politine sistema charakterizuojama kaip neribotomis karaliaus teisemis į vyriausybe su minimaliomis premjero ir įstatymo leidybos teisemis bei silpna teisine sistema Salyje draudziama kritiskai pasisakyti apie karaliu jo seima monarchijos koncepcija karaliaus pajamas ir Maroko teises į Vakaru Sachara Valstybes vadovai Pareigos Pavarde Partija Vadovauja nuoKaralius 1999 m liepos 23 d Premjeras Abasas El Fasi 2007 m rugsejo 19 d KonstitucijaPagrindines Maroko karalystes teises uztikrina konstitucija kuria pirma karta isleido karalius is 1962 m 1970 m pagrindiniai įstatymo tekstai buvo pakeisti o 1972 m buvo isplestos parlamento ir premjero teises Siu pataisu deka 1996 m buvo suformuotas dvieju rumu parlamentas o rinkejai gavo teise labiau įtakoti renkant salyje valdzios institutus Remiantis konstitucijos 2 straipsniu Maroko karalius yra religinis salies valdovas ir auksciausias tautos atstovas salies vieningumo simbolis tvirtumo garantas bei valstybes gyvybingumo simbolis Karalius yra pagrindine figura salies valdyme ir marokieciu gyvenime o monarchija nesa pagrindinį politines valdzios kruvį Vykdomoji valdziaSalies premjera skiria karalius kuris yra vykdomosios valdzios vykdytojas Premjeras vadovauja Ministru Tarybai kuri priziuri visus valstybinius reikalus Vyriausybes vadovas formaliai turi teise savarankiskai parinkti ministrus bet pagrindinius ministrus skiria karalius Pvz 1997 m karaliaus paliepimu premjerui Abdarrachmanui Jusufui suformuoti vyriausybe galiausia pats karalius parinko ministrus Visi ministrai atsiskaito karaliui Be to karalius turi teise valdyti salį isleisti įsakymus ka jis ir padare 1965 1977 m kai sustabde konstitucija ir paleido vyriausybe Paskutiniu metu karalius vyriausybe formuoja is technokratu nesuristu su politinemis partijomis ir organizacijomis ParlamentasMaroko parlamentas egzistuoja nuo 1956 m 1996 m pakeitus konstitucija 1997 m buvo suformuotas dvieju rumu parlamentas Tarybu rumai su 270 vietomis ir Atstovu rumai su 325 vietomis Deputatai į Tarybu rumus renkami devyneriems metams per netiesioginius rinkimus pagal sarasa is miesto ir kaimo Tarybu Prekybos rumu pramones verslo profesiniu sajungu Į Atstovu rumus visi deputatai renkami penkeriems metams paskelbus visuotinius rinkimus Parlamentas priima metinį biudzeta kurį pasiulo karalius tvirtina ministru kabineta svarsto vyriausybes pasiulytus įstatymu projektus sudaro įvairius komitetus ir pan Politines partijos ir visuomenes demokratizavimo procesaiMaroke egzistuoja daug partine sistema o pagrindines politines partijos yra susijungusios į koalicijas Autoritarinis Hasano II jo rezimas remesi tik trimis Liaudies Judejimo pranc Mouvement Populaire Konstitucines Sajungos pranc Union Constitutionelle ir Liaudies Demokratine pranc Parti National Democrate partijomis o 2007 m rugsejo 7 d rinkimuose jau dalyvavo daugiau nei trisdesimt partiju 2007 m rugsejo 7 d rinkimu rezultatai Partija Balsai Vietos Nepriklausomybes Partija Hizb al Istiqlal Parti d Independence 494 256 10 7 52 4Teisingumo ir Raidos Partija Parti de la Justice et du Developpement 503 396 10 9 46 4Liaudies Judejimo Mouvement Populaire 426 849 9 3 41 14Tautos nepriklausomas judejimas Rassemblement National des Independents 447 244 9 7 39 4Liaudies Jegu Socialistine Sajunga Union Socialiste des Forces Populaires 408 945 8 9 38 12Konstitucines Sajungos Union Constitutionelle 335 116 7 3 27 11Progreso ir Socializmo Partija Parti du Progres et du Socialisme 248 103 5 4 17 6PND Al Ahd Sajunga Union PND Al Ahd x Jungtinis sarasas x Liaudies Demokratine Partija Parti National Democrate x Susitarimo Partija Parti Al Ahd 253 816 139 688 56 176 57 952 5 5 3 0 1 2 1 3 14 8 3 3 3Demokratiniu Jegu Frontas Front des Forces Democratiques 207 982 4 5 9 3Demokratinis ir Visuomeninis Judejimas Mouvement Democratique et Social 168 960 3 7 9 2PADS CNI PSU Sajunga Union PADS CNI PSU x Jungtinis sarasas x Liaudies Kongreso Partija Parti du Congres National Ittihadi x Demokratine Socialistu Avangardo Partija Parti de l Avant garde Democratique Socialiste Jungtine Socialistu Partija Parti socialiste unifie 148 011 98 202 25 695 3 761 20 353 3 2 2 1 0 6 0 1 0 4 6 5 1 5Leiboristu Partija Parti Travailliste 140 224 3 0 5 5Aplinkosaugos ir Vystymo Partija Parti de l Environnement et du Developpement 131 524 2 9 5 3Atsinaujinimo ir Teisingumo Partija Parti de Renouveau et de l Equite 83 516 1 8 4 4Marokieciu Demokratine Sajunga Union Marocaine pour la Democratie 76 795 1 7 2 2Socialistu Partija Parti Socialiste 67 786 1 5 2 2Laisves Aljansas Alliance des Libertes 34 801 08 1 3Pilieciu Jegos Forces Citoyennes 31 207 0 7 1 1Pilieciai ir Iniciatyvine Pletra Initiative Citoyennete et Developpement 50 278 1 1 1 1Atgimimo ir Doroves Partija Parti de la Renaissance et de la Vertu 36 781 0 8 1 1Reformu ir Pletros Partija Parti de la Reforme et du Developpement 47 141 1 0 0 3Maroko Liberalu Partija Parti Marocain Liberal 46 526 1 0 0 3Demokratinį Nepriklausomybes Partija Parti Democratique et de l Independance 31 105 0 7 0 2Veiksmu Partija Parti de l Action 24 384 0 5 0 0Socialistine Centro Partija Parti du Centre Social 22 826 0 5 0 0Vilties Partija Parti de l Espoir 16 376 0 4 0 0Al Badil al Hadari Partija Parti d al Badil al Hadari 15 600 0 3 0 0Demokratine Socialistu Partija Parti Socialiste Democratique 10 973 0 2 0 6Atgimimo Partija Parti Annahda 10 156 0 2 0 0Laisves ir Socialinio Teisingumo Partija Parti de la Liberte et de la Justice Sociale 5 452 0 1 0 0Kitos 1 7 5 5Viso dalyvavo 37 325Saltinis Oficialus rinkimu rezultatai Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto Vyriausybines koalicijos naresMaroko teisine sistemaMaroko teisine sistema sudaro kelios teisines sistemos kuriu pagrindine yra islamo Jau nuo ankstyvojo Viduramzio Maroko visuomene remesi sariatu ir vietoj tradicinio teisejo buvo arab قاضي Pagrindines Maroko religines juridines sunitines pakraipos mokyklos seka mokymu pavadinto Imamo Malik ibn Anas ibn Malik ibn Amr al Asbahi arab مالك بن أنس vardu Zydu bendruomenes gyvenimas reglamentuotas zydu įstatymais berberu kurie priklauso islamo visuomenei įstatymai grindziami genciu o uzsienieciu Europos valstybiu įstatymai Iki 1900 m salyje buvusiems diplomatams uzsienio prekeiviams negaliojo Maroko įstatymai Salį valdant prancuzams galiojo prancuziski ir islamiski teises kodeksai Dabar Maroko teisine sistema turi musulmonisku tradiciniu genciu ir prancuzisku teises įstatymo kodeksu Kaimuose kasdieninius ukio santuokos turto paveldejimo klausimus sprendzia tradiciniai bendruomenes įstatymai Didzioji dalis prekybos administravimo įstatymo kodeksu Marokas pereme is Prancuzijos teises kodeksu o asmeninį musulmonu statusa apsprendzia sariato teismas Maroko teisine sistema susideda vietiniai teismai esantys kiekvienoje bendruomeneje ar rajone regioniniai teismai apeliaciniai teismai ir Auksciausias teismas Rabate Egzistuoja dar ir kariniu teismu sistema Valstybes pareigunu piktnaudziavimus tarnyba priziuri Auksciausieji teisingumo rumai Teisejo pareigas gali eiti tik Maroko pilietis teismo kalba arabu teismo procesa dazniausiai veda vienas teisejas Zmogaus teisiu pazeidimai1970 1980 m zmogaus teisiu pazeidimai Maroke buvo pasaulio visuomenes demesio centre Politiniu teisiu salyje nebuvimas privede prie represiju arestu ir politiniu kaliniu skaiciaus augimo Daugelis Maroko gyventoju jaute baime pries valdzia ir nezinojo savo teisiu 1990 m miestuose suaktivejus zmogaus teisiu judejimo organizacijoms Karalius Hasanas II sis suformavo zmogaus teisiu Konsultacine taryba o 1993 m vyriausybe įkure Zmogaus teisiu ministerija kuriai vadovauti buvo paskirtas zinomas kovotojas uz zmogaus teises Omaras Azimanas Omar Azziman Nuo 1997 m Omaras Azimanas vadovavo įkurtai Teisingumo ministerijai Isnasoshttp www al bab com maroc gov govold htm Archyvuota kopija 2008 09 14 is Wayback Machine projekto 1998 m vyriasusybe