Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų Jei galite pakoreguokite stilių kad tiktų enci
Marija Žilionytė

Šio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartų. Jei galite, pakoreguokite stilių, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Marija Žilionytė | |
---|---|
Gimė | 1930 m. vasario 20 d. Marijampolė |
Mirė | 2014 m. (~84 metai) Kaunas, Lietuva |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Gediminas Šmitas |
Vaikai | Jūratė Šmitaitė |
Veikla | dainininkė |
Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
Pareigos | solistė (sopranas) |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos SSR Nusipelnusi artistė |
Marijona (Marija) Danutė Žilionytė – Šmitienė (g. 1930 m. vasario 20 d. Marijampolėje – 2014 m. Kaune, palaidota Petrašiūnų kapinėse) – Lietuvos operos dainininkė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, sopranas.
Biografija
Marija Žilionytė gimė batsiuvio Konstantino Žilionio ir Konstancijos Kunickaitės (Žilionienės) šeimoje. Mokėsi Kapsuko (dabar Marijampolė) vidurinėje mokykloje, kur dažnai dainuodavo mokinių rengiamuose vakarėliuose. Tuoj po karo Marija Žilionytė išvažiavo tęsti mokslų į Kauną, ten tuo pačiu metu studijavo Kauno muzikos ir medicinos mokyklose. Tėvai norėjo, kad jų dukra taptų felčere, tačiau abejose mokyklose sekėsi gerai, todėl reikėjo ryžtingo Kauno konservatorijos bei muzikos mokyklos dėstytojo Petro Olekos įsikišimo, kad būtų pasirinktas būtent muzikos kelias. Mokslą muzikos mokykloje Marija Žilionytė derino su darbu teatro chore. Netrukus ištekėjo už savo kraštiečio Gedimino Šmito, kuris vėliau taip pat tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininku. Kartu su Kauno konservatorija, kurioje tuo metu studijavo Gediminas Šmitas, šeima išsikelia į Vilnių, 1949 m. susilaukia dukros Jūratės.
1951 m. Marija Žilionytė baigė Kauno Gruodžio muzikos mokyklą, kurioje mokėsi Apseliomo Barniškio solinio dainavimo klasėje, ir atėjo dirbti į Kauno valstybinį muzikinį teatrą. 1953 m. jai buvo patikėtas nedidelis, bet ryškus grafienės Čaprano vaidmuo Džiuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“, kurioje anksčiau jau buvo tekę vaidinti pažo vaidmenį. Po sėkmingo debiuto ir laimėjusi konkursą, Marija Žilionytė tapo teatro soliste. Reikšmingesniu to meto sceniniu darbu tapo Fiametos vaidmuo Franko Zupė operetėje „Bokačas“. Šis vaidmuo atskleidė jos gražų ir stiprų balsą, įgimtą muzikalumą, aiškius aktorinius duomenis, raiškią tartį ir gražią išorę. Visa tai nulėmė būsimųjų aktorės personažų charakterį.
Vienok kelią į operinį repertuarą Marijai Žilionytei atvėrė Fraskitos partija Žoržo Bize operoje „Karmen“, kurią ruošdama dainininkė dirbo su režisiere Regina Senkute ir dirigentu Juozu Indra.
Gastrolių metu Maskvoje, Kremliaus suvažiavimų rūmuose, jos atlikti Laimutės ir Betsi vaidmenys Benjamino Gorbulskio operetėse „Meilė ir skarda“ ir „Frank Kruk“ susilaukė teigiamo to meto teatro kritikų įvertinimo. 1968 m. solistė komandiruojama stažuotei į Kijevo konservatoriją pas profesorę M. Donec-Tesseir. Grįžusiai iš stažuotės jaunai dainininkei patikimas sudėtingas Amelijos vaidmuo Džiuzepės Verdžio operoje „Simonas Bokanegra“. Kauno muzikiniame teatre Marija Žilionytė dainavo iki 1990 m.
Vaidmenys
Marijos Žilionytės darbo metu Kauno muzikiniame teatre pradėti statyti lietuvių kompozitorių – Antano Belazaro, Vitolio Baumilo, Benjamino Gorbulskio kūriniai. XX a. septintame dešimtmetyje šalia operų ir sovietinių kompozitorių operečių į repertuarą buvo įtrauktos naujos latvių ir estų operetės, taip pat buvo statomos šiuolaikinės Rytų Europos šalių kompozitorių pjesės, net amerikiečių miuziklai. Kauno muzikinio teatro scena tuo metu buvo vienintelė, teikusi įtin plačią muzikinės scenos žanrų įvairovę.
Daininkės Marijos Žilionytės teatre atliekamų vaidmenų diapazonas buvo platus. Tai Silva ir Marica to paties pavadinimo Imrės Kalmano operetėse, Hana ir Anžela Franco Leharo operetėse„Linksmojoji našlė“ ir „Grafas Liuksemburgas“, Veronika Vitolio Baumilo operoje „Paskenduolė“, Fraskita Žoržo Bizė operoje „Karmen“, Mimi Džiakomo Pučinio „Bohemoje“, Klivija Niko Dostalio „Klivijoje“, Elena „Gražioji Elena“, Primadona Karmenčila ir Gabriekė operetėje „Karaliaus ložė“, Onutė Antano Belazaro „Auksinės marios“, Laimutė Benjamino Gorbulskio „Meilė ir skarda“, Ramunė Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“, Kerubinas Volfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Figaro vedybos“, Aleksandro Doluchaniano Grožio konkursas ir kt. Iš viso teatre dainininkė sukūrė virš 70 vaidmenų.
Apdovanojimai
Marijai Žilionytei suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusios artistės vardas.
Šaltiniai
- Irena Vanagienė, „Žilionytė-Šmitienė Marijona“, Muzikos Enciklopedija, O-Ž, Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija, Mokslo ir Enciklopedijos leidimo institutas, Spindulio spaustuvė, 2007 m., p. 689
- „Marijona Danutė Šmitienė“, www.geni.com [1]
- Vytautas Mažeika, „Dainininkų šeima“, Teatras, 1973 m., Nr. 2, 22 p. (Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas)
- Sovietinė kultūra (rus. Советская культура), 1961-07-14 (Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas).
- „Karaliaus ložė“, programa. Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1971 m. (KVMT archyvas, Segtuvas „Karaliaus ložė“)
- Operetės „Grožio konkursas“ programa, Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas, byla „Spektakliai“, skyrius „Grožio konkursas,1969 m.“
- Rūta Kanopkaitė, „Dainuoja siela, ne balsas“, Kauno diena, 2005-04-16, kauno.diena.lt [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Žilionytė, Kas yra Marija Žilionytė? Ką reiškia Marija Žilionytė?
Sio puslapio ar jo dalies stilius neatitinka Vikipedijos kalbos standartu Jei galite pakoreguokite stiliu kad tiktu enciklopedijai Tik tada bus galima istrinti sį pranesima Marija ZilionyteGime 1930 m vasario 20 d MarijampoleMire 2014 m 84 metai Kaunas LietuvaPalaidotas a Petrasiunu kapineseSutuoktinis e Gediminas SmitasVaikai Jurate SmitaiteVeikla dainininkeOrganizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatrasPareigos soliste sopranas Zymus apdovanojimaiLietuvos SSR Nusipelnusi artiste Marijona Marija Danute Zilionyte Smitiene g 1930 m vasario 20 d Marijampoleje 2014 m Kaune palaidota Petrasiunu kapinese Lietuvos operos dainininke Kauno valstybinio muzikinio teatro soliste sopranas BiografijaMarija Zilionyte gime batsiuvio Konstantino Zilionio ir Konstancijos Kunickaites Zilionienes seimoje Mokesi Kapsuko dabar Marijampole vidurineje mokykloje kur daznai dainuodavo mokiniu rengiamuose vakareliuose Tuoj po karo Marija Zilionyte isvaziavo testi mokslu į Kauna ten tuo paciu metu studijavo Kauno muzikos ir medicinos mokyklose Tevai norejo kad ju dukra taptu felcere taciau abejose mokyklose sekesi gerai todel reikejo ryztingo Kauno konservatorijos bei muzikos mokyklos destytojo Petro Olekos įsikisimo kad butu pasirinktas butent muzikos kelias Moksla muzikos mokykloje Marija Zilionyte derino su darbu teatro chore Netrukus istekejo uz savo krastiecio Gedimino Smito kuris veliau taip pat tapo Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininku Kartu su Kauno konservatorija kurioje tuo metu studijavo Gediminas Smitas seima issikelia į Vilniu 1949 m susilaukia dukros Jurates Marija Zilionyte ir Rostislavas Andrejevas su muzikinio teatro kolektyvu geguzes pirmosios eisenoje 1951 m Marija Zilionyte baige Kauno Gruodzio muzikos mokykla kurioje mokesi Apseliomo Barniskio solinio dainavimo klaseje ir atejo dirbti į Kauno valstybinį muzikinį teatra 1953 m jai buvo patiketas nedidelis bet ryskus grafienes Caprano vaidmuo Dziuzepes Verdzio operoje Rigoletas kurioje anksciau jau buvo teke vaidinti pazo vaidmenį Po sekmingo debiuto ir laimejusi konkursa Marija Zilionyte tapo teatro soliste Reiksmingesniu to meto sceniniu darbu tapo Fiametos vaidmuo Franko Zupe opereteje Bokacas Sis vaidmuo atskleide jos grazu ir stipru balsa įgimta muzikaluma aiskius aktorinius duomenis raiskia tartį ir grazia isore Visa tai nuleme busimuju aktores personazu charakterį Vienok kelia į operinį repertuara Marijai Zilionytei atvere Fraskitos partija Zorzo Bize operoje Karmen kuria ruosdama dainininke dirbo su rezisiere Regina Senkute ir dirigentu Juozu Indra Gastroliu metu Maskvoje Kremliaus suvaziavimu rumuose jos atlikti Laimutes ir Betsi vaidmenys Benjamino Gorbulskio operetese Meile ir skarda ir Frank Kruk susilauke teigiamo to meto teatro kritiku įvertinimo 1968 m soliste komandiruojama stazuotei į Kijevo konservatorija pas profesore M Donec Tesseir Grįzusiai is stazuotes jaunai dainininkei patikimas sudetingas Amelijos vaidmuo Dziuzepes Verdzio operoje Simonas Bokanegra Kauno muzikiniame teatre Marija Zilionyte dainavo iki 1990 m VaidmenysMarijos Zilionytes darbo metu Kauno muzikiniame teatre pradeti statyti lietuviu kompozitoriu Antano Belazaro Vitolio Baumilo Benjamino Gorbulskio kuriniai XX a septintame desimtmetyje salia operu ir sovietiniu kompozitoriu opereciu į repertuara buvo įtrauktos naujos latviu ir estu operetes taip pat buvo statomos siuolaikines Rytu Europos saliu kompozitoriu pjeses net amerikieciu miuziklai Kauno muzikinio teatro scena tuo metu buvo vienintele teikusi įtin placia muzikines scenos zanru įvairove Daininkes Marijos Zilionytes teatre atliekamu vaidmenu diapazonas buvo platus Tai Silva ir Marica to paties pavadinimo Imres Kalmano operetese Hana ir Anzela Franco Leharo operetese Linksmojoji nasle ir Grafas Liuksemburgas Veronika Vitolio Baumilo operoje Paskenduole Fraskita Zorzo Bize operoje Karmen Mimi Dziakomo Pucinio Bohemoje Klivija Niko Dostalio Klivijoje Elena Grazioji Elena Primadona Karmencila ir Gabrieke opereteje Karaliaus loze Onute Antano Belazaro Auksines marios Laimute Benjamino Gorbulskio Meile ir skarda Ramune Jurgio Karnaviciaus operoje Grazina Kerubinas Volfgango Amadejaus Mocarto operoje Figaro vedybos Aleksandro Doluchaniano Grozio konkursas ir kt Is viso teatre dainininke sukure virs 70 vaidmenu Marijos Zilionytes kapas Petrasiunu kapinese KauneApdovanojimaiMarijai Zilionytei suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusios artistes vardas SaltiniaiIrena Vanagiene Zilionyte Smitiene Marijona Muzikos Enciklopedija O Z Lietuvos Muzikos ir Teatro akademija Mokslo ir Enciklopedijos leidimo institutas Spindulio spaustuve 2007 m p 689 Marijona Danute Smitiene www geni com 1 Vytautas Mazeika Dainininku seima Teatras 1973 m Nr 2 22 p Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas Sovietine kultura rus Sovetskaya kultura 1961 07 14 Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas Karaliaus loze programa Kauno valstybinis muzikinis teatras 1971 m KVMT archyvas Segtuvas Karaliaus loze Operetes Grozio konkursas programa Kauno Valstybinio Muzikinio teatro archyvas byla Spektakliai skyrius Grozio konkursas 1969 m Ruta Kanopkaite Dainuoja siela ne balsas Kauno diena 2005 04 16 kauno diena lt 2