Marija Stiuart 1542 m gruodžio 8 d Linlitge 1587 m vasario 8 d Foteringyje Marija StiuartMarija StiuartGimė 1542 m gruod
Marija Stiuart

Marija Stiuart (1542 m. gruodžio 8 d. Linlitge – 1587 m. vasario 8 d. Foteringyje) – .
Marija Stiuart | |
---|---|
Marija Stiuart | |
Gimė | 1542 m. gruodžio 8 d. Linlitge |
Mirė | 1587 m. vasario 8 d. (44 metai) Foteringyje |
Palaidotas (-a) | perlaidotas Vestminsterio abatijoje |
Tėvas | Jokūbas V |
Motina | Marija de Giz |
Sutuoktinis (-ė) | Pranciškus II, Henrikas Stiuartas, Darlis |
Vaikai | Jokūbas VI |
Valdė | 1542 m. gruodžio 14 d. - 1567 m. liepos 24 d. (24 metai) |
Karūnavimas | 1543 m. sausio 9 d. |
Pirmtakas | Jokūbas V |
Įpėdinis | Jokūbas VI |
Prancūzijos karalienė | |
Valdė | 1559 m. birželio 10 d. - 1560 m. gruodžio 5 d. (1 metai) |
Pirmtakas | Kotryna Mediči |
Įpėdinis | |
Vikiteka | Marija Stiuart |
Parašas | |
Biografija
Marija – pagrindinė XVI a. politinių bei religinių konfliktų figūra. Škotijos karaliaus Jokūbo V bei Marijos Gizės duktė. Dar kūdikystėje (1542 m.), motinai esant regente, paveldėjo Škotijos karūną. Išauklėta Prancūzijoje; sulaukusi 16 m. ištekinta už busimo karaliaus Pranciškaus II. Karaliene buvo labai trumpai. Anksti mirus vyrui, 1561 m. grįžo į Škotiją. Tuo metu katalikiškosios Stiuartų šeimos pozicijos buvo nusilpusios. Būdama Henriko VII provaikaite, Marija pareiškė pretenzijas į Anglijos, kurią tuo metu valdė protestantė Elžbieta I, sostą. 1565 m. ištekėjo už pusbrolio lordo Darnlio, kurį nužudė trečiasis jos sutuoktinis Botvelio grafas. Šis faktas sumažino liaudies simpatijas Marijai, todėl aristokratija privertė ją atsisakyti sosto. 1568 m. Marija, tikėdamasi Elžbietos I paramos, pabėgo į Angliją, tačiau Anglijos karalienė įsakė suimti varžovę. Prabėgus 19 metų po sąmokslo atskleidimo, ji buvo nukirsdinta. Palaidota Piterboro katedroje. Škotijos karalienės gyvenimas bei likimas įkvėpė daugelį rašytojų (pvz., F.Šilerio tragedija „Marija Stiuart“, 1800 m.).
Galerija
- Marija Stiuart ir pirmasis vyras Pranciškus II
- Marija Stiuart su antru vyru Henriu Stiuartu Darnlio lordu
- Mirties nuosprendis pasirašytas Elžbietos I
- Marijos Stiuart kapas
Šaltiniai
- Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 218 psl.
Marija Stiuart Gimė: 1542 gruodžio 8 Mirė: 1587 vasario 8 | ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Jokūbas V | 1542 gruodžio 14 – 1567 liepos 24 | Po to: Jokūbas VI |
Prancūzijos karališkieji titulai | ||
Prieš tai: Kotryna Mediči | Prancūzijos karalienė 1559 liepos 10 – 1560 gruodžio 5 | Laisvas Sekantis titulo turėtojas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Marija Stiuart, Kas yra Marija Stiuart? Ką reiškia Marija Stiuart?
Marija Stiuart 1542 m gruodzio 8 d Linlitge 1587 m vasario 8 d Foteringyje Marija StiuartMarija StiuartGime 1542 m gruodzio 8 d LinlitgeMire 1587 m vasario 8 d 44 metai FoteringyjePalaidotas a perlaidotas Vestminsterio abatijojeTevas Jokubas VMotina Marija de GizSutuoktinis e Pranciskus II Henrikas Stiuartas DarlisVaikai Jokubas VIValde 1542 m gruodzio 14 d 1567 m liepos 24 d 24 metai Karunavimas 1543 m sausio 9 d Pirmtakas Jokubas VĮpedinis Jokubas VIPrancuzijos karalieneValde 1559 m birzelio 10 d 1560 m gruodzio 5 d 1 metai Pirmtakas Kotryna MediciĮpedinisVikiteka Marija StiuartParasasBiografijaMarija pagrindine XVI a politiniu bei religiniu konfliktu figura Skotijos karaliaus Jokubo V bei Marijos Gizes dukte Dar kudikysteje 1542 m motinai esant regente paveldejo Skotijos karuna Isaukleta Prancuzijoje sulaukusi 16 m istekinta uz busimo karaliaus Pranciskaus II Karaliene buvo labai trumpai Anksti mirus vyrui 1561 m grįzo į Skotija Tuo metu katalikiskosios Stiuartu seimos pozicijos buvo nusilpusios Budama Henriko VII provaikaite Marija pareiske pretenzijas į Anglijos kuria tuo metu valde protestante Elzbieta I sosta 1565 m istekejo uz pusbrolio lordo Darnlio kurį nuzude treciasis jos sutuoktinis Botvelio grafas Sis faktas sumazino liaudies simpatijas Marijai todel aristokratija priverte ja atsisakyti sosto 1568 m Marija tikedamasi Elzbietos I paramos pabego į Anglija taciau Anglijos karaliene įsake suimti varzove Prabegus 19 metu po samokslo atskleidimo ji buvo nukirsdinta Palaidota Piterboro katedroje Skotijos karalienes gyvenimas bei likimas įkvepe daugelį rasytoju pvz F Silerio tragedija Marija Stiuart 1800 m GalerijaMarija Stiuart ir pirmasis vyras Pranciskus II Marija Stiuart su antru vyru Henriu Stiuartu Darnlio lordu Mirties nuosprendis pasirasytas Elzbietos I Marijos Stiuart kapasSaltiniaiFerial Kanbay 1000 pasaulio įzymybiu enciklopedinis zinynas 218 psl Marija StiuartGime 1542 gruodzio 8 Mire 1587 vasario 8Karaliskieji titulaiPries tai Jokubas V 1542 gruodzio 14 1567 liepos 24 Po to Jokubas VIPrancuzijos karaliskieji titulaiPries tai Kotryna Medici Prancuzijos karaliene 1559 liepos 10 1560 gruodzio 5 LaisvasSekantis titulo turetojas