Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Maratono mūšis
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
| Maratono mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Persų-graikų karas (492-490 m. pr. m. e.) | |||||||
Mūšio vieta | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Atėnai, | Achemenidų imperija | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Miltiadas † Stesilaosas † Arimnestas Kynegiras † | | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 9 - 10 tūkst. atėniečių ir 1 tūkst. Platėjos karių | 25 tūkst. pėstininkų 1 tūkst. kavalerijos 100 tūkst. ginkluotų irklininkų ir jūreivių (mūšyje nedalyvavo, laivų apsauga) ~600 triremų ~50 žirgų transportinių laivų ~200 pagalbinių laivų | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 192 (Herodoto teigimu) | 6 400 žuvusių 7 sunaikinti laivai (Herodoto teigimu) | ||||||
Maratono mūšis (sen. gr. Μάχη τοῡ Μαραθῶνος, 490 m. pr. m. e.) – Antikos mūšis, kuriame atėniečiai, vadovaujami Miltiado, laimėjo prieš Darijaus I persų kariuomenę ir sutrukdė Persijos imperijai užkariauti Graikiją ir taip apsaugoti silpniausią vakarinę sieną. Beveik viskas apie mūšį žinoma iš Herodoto raštų.
Iš pradžių 492 m. pr. m. e. Darijus pasiuntė sausuma į Europą sustiprinti įtaką Makedonijoje ir Trakijoje, kuri nusilpo dėl Jonijos maišto. Nors misija buvo sėkminga, daug karių žuvo šturmuojant Atono kalną ir likusieji persai atsitraukė į Aziją, pakeliui netekdami žmonių. 490 m. pr. m. e. ir buvo pasiųsti į jūrų žygį pavergti Kikladų salas centrinėje Egėjo jūros dalyje ir nubausti Eretriją ir Atėnus už paramą jonėnų maištui. Eretrija buvo apgulta ir užimta, o po to laivynas išsilaipino Maratono įlankoje. Čia persus sumušė žymiai mažesnės atėniečių ir platėjiečių hoplitų pajėgos.
Ilgas pasiuntinio bėgimas į Atėnus pranešti apie pergalę (istorinių šaltinių nepatvirtintas ir laikomas legenda) įkvėpė maratono bėgimui, kuris pirmąkart įvyko 1896 m. Olimpinėse žaidynėse.
Istoriniai šaltiniai
Maratono mūšį Herodotas aprašė „Istorijos“ VI knygoje, 102–117 paragrafuose. Tačiau istorikas gimė praėjus keleriems metams po mūšio ir manoma, kad jis mūšį aprašė po Kalijo taikos (449/448 m. pr. m. e.). Kiti išlikę istoriniai šaltiniai yra vėlesni. Pausanijas suteikė svarbios informacijos apie paskutinę mūšio fazę, o X a. Bizantijos Suda žodynas išsaugojo žinias iš dabar prarastų šaltinių, tokių kaip išlikę svarbūs Eforo fragmentai.
Išnašos
- Herodotas. Istorija, Mintils, Vilnius, 1989.
- Dougherty, Martin, J., 100 Battles: Decisive Battles that Shaped the World, Parragon, p. 12
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maratono mūšis, Kas yra Maratono mūšis? Ką reiškia Maratono mūšis?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Maratono musisPriklauso Persu graiku karas 492 490 m pr m e Musio vietaData 490 m pr m e rugsejo 12 d Vieta Maratonas GraikijaRezultatas atenieciu pergaleKonflikto salysAtenai Achemenidu imperijaVadovai ir kariniai vadaiMiltiadas Stesilaosas Arimnestas Kynegiras Pajegos9 10 tukst atenieciu ir 1 tukst Platejos kariu 25 tukst pestininku 1 tukst kavalerijos 100 tukst ginkluotu irklininku ir jureiviu musyje nedalyvavo laivu apsauga 600 triremu 50 zirgu transportiniu laivu 200 pagalbiniu laivuNuostoliai192 Herodoto teigimu 6 400 zuvusiu 7 sunaikinti laivai Herodoto teigimu 4 5 tukst Siuolaikiniai vertinimai Maratono musis sen gr Maxh toῡ Mara8ῶnos 490 m pr m e Antikos musis kuriame atenieciai vadovaujami Miltiado laimejo pries Darijaus I persu kariuomene ir sutrukde Persijos imperijai uzkariauti Graikija ir taip apsaugoti silpniausia vakarine siena Beveik viskas apie musį zinoma is Herodoto rastu Maratono musio schema Is pradziu 492 m pr m e Darijus pasiunte sausuma į Europa sustiprinti įtaka Makedonijoje ir Trakijoje kuri nusilpo del Jonijos maisto Nors misija buvo sekminga daug kariu zuvo sturmuojant Atono kalna ir likusieji persai atsitrauke į Azija pakeliui netekdami zmoniu 490 m pr m e ir buvo pasiusti į juru zygį pavergti Kikladu salas centrineje Egejo juros dalyje ir nubausti Eretrija ir Atenus uz parama jonenu maistui Eretrija buvo apgulta ir uzimta o po to laivynas issilaipino Maratono įlankoje Cia persus sumuse zymiai mazesnes atenieciu ir platejieciu hoplitu pajegos Ilgas pasiuntinio begimas į Atenus pranesti apie pergale istoriniu saltiniu nepatvirtintas ir laikomas legenda įkvepe maratono begimui kuris pirmakart įvyko 1896 m Olimpinese zaidynese Istoriniai saltiniaiMaratono musį Herodotas aprase Istorijos VI knygoje 102 117 paragrafuose Taciau istorikas gime praejus keleriems metams po musio ir manoma kad jis musį aprase po Kalijo taikos 449 448 m pr m e Kiti islike istoriniai saltiniai yra velesni Pausanijas suteike svarbios informacijos apie paskutine musio faze o X a Bizantijos Suda zodynas issaugojo zinias is dabar prarastu saltiniu tokiu kaip islike svarbus Eforo fragmentai IsnasosHerodotas Istorija Mintils Vilnius 1989 Dougherty Martin J 100 Battles Decisive Battles that Shaped the World Parragon p 12 Vikiteka Maratono musis vaizdine ir garsine medziaga