Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Juglans mandshuricaMandžiūrinis riešutmedis Juglans mandshurica Mokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius
Mandžiūrinis riešutmedis
| Juglans mandshurica | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Juglans mandshurica , 1856 | ||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||
|
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.
Morfologija
Laja plačiai rutuliška, retesnė kaip graikinio, medyne augančių viršūninė, su tiesiu, šiek tiek laibėjančiu liemeniu. Žievė juosvai pilka, iš pradžių lygi, vėliau žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai gelsvai žali, apvalūs, stori, jauni plaukuoti, vėliau beveik pliki, su gelsvomis, apie 6 mm ilgio lenticelėmis. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–100 (125) cm ilgio, kotuoti, sudaryti iš 9–19 pailgai elipsiškų, trumpa nusmailėjusia lapelių viršūne. Lapeliai 7–20 cm ilgio, 3–7 cm pločio, pjūkliškais kraštais, žalia, žvaigždiškais plaukeliais apaugusia apatine puse. Lapo kotelis su liaukiniais plaukeliais. Rudenį lapai gelsta ir krinta po šalnų atskirai koteliai ir lapeliai. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai 10–30 cm ilgio, žirginiuose, piesteliniai po 3–15 kekėse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, žalsvi, plaukuoti, truputį lipnūs. juosvai rudas, storas, su 6–8 bukomis išilginėmis briaunelėmis. Sėklos sudaro 18% kevalo svorio. Prinoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus nukrenta. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.
Mediena kieta, patvari, rausvos spalvos, gražios tekstūros.
Matmenys
Auga sparčiai (iki 80–90 metų, vėliau augimas sustoja). Įprastai užauga 23–25 m aukščio. Kamieno skersmuo 0,65 – 1 m.
Amžius
Išgyvena iki 200 metų.
Augavietės
Auga mišriuose spygliuočių bei lapuočių miškuose, arčiau upės slėnių ir ant neaukštų kalnų 500–2800 m virš jūros lygio. Lietuvoje augintinas dekoratyviniais tikslais, ypač kur neužpelkėję, geri dirvožemiai bei pakankamai erdvės, nes išvysto plačią lają. Mėgsta gerą priežiūrą. Jauni medeliai truputį nukenčia nuo šalnų, todėl juos patartina rudenį pridengti.
Paplitimas
Kilęs iš Tolimųjų Rytų kur auga Chabarovsko, Primorės krašte, Korėjoje, šiaurės Kinijoje ir Mandžiūrijoje. Lietuvoje retokas.
Panaudojimas
Mediena naudojama baldų gamyboje, apdailai, fanierai gaminti.
Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Žieduose gausu nektaro.
Literatūra
- A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (160 psl.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mandžiūrinis riešutmedis, Kas yra Mandžiūrinis riešutmedis? Ką reiškia Mandžiūrinis riešutmedis?
Juglans mandshuricaMandziurinis riesutmedis Juglans mandshurica Moksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Magnolijainiai Magnoliopsida Seima Riesutmediniai Juglandaceae Gentis Riesutmedis Juglans Rusis Mandziurinis riesutmedis Juglans mandshurica BinomasJuglans mandshurica 1856SinonimaiJuglans cathayensis Dode Juglans cathayensis var formosana Hayata AMLu amp RHChang Juglans collapsa Dode Juglans Draconis Dode Juglans formosana Hayata Juglans stenocarpa Maxim Mandziurinis riesutmedis Juglans mandshurica riesutmediniu Juglandaceae seimos riesutmedziu Juglans genties lapus metantis medis Mandziurinio riesutmedzio moteriski ziedaiMandziurinio riesutmedzio lapai ir neprinoke vaisiaiMorfologijaLaja placiai rutuliska retesne kaip graikinio medyne auganciu virsunine su tiesiu siek tiek laibejanciu liemeniu Zieve juosvai pilka is pradziu lygi veliau zemutineje liemens dalyje sueizejusi ugliai gelsvai zali apvalus stori jauni plaukuoti veliau beveik pliki su gelsvomis apie 6 mm ilgio lenticelemis Lapai sudetiniai neporomis plunksniski 40 100 125 cm ilgio kotuoti sudaryti is 9 19 pailgai elipsisku trumpa nusmailejusia lapeliu virsune Lapeliai 7 20 cm ilgio 3 7 cm plocio pjukliskais krastais zalia zvaigzdiskais plaukeliais apaugusia apatine puse Lapo kotelis su liaukiniais plaukeliais Rudenį lapai gelsta ir krinta po salnu atskirai koteliai ir lapeliai Vienanamis Kuokeliniai ziedai 10 30 cm ilgio zirginiuose piesteliniai po 3 15 kekese Zydi geguzes menesį Vaisiai kiausiniski smailiomis virsunemis zalsvi plaukuoti truputį lipnus juosvai rudas storas su 6 8 bukomis isilginemis briaunelemis Seklos sudaro 18 kevalo svorio Prinoksta rugsejo menesį ir netrukus nukrenta Dauginasi seklomis ir ataugomis Mediena kieta patvari rausvos spalvos grazios teksturos MatmenysAuga sparciai iki 80 90 metu veliau augimas sustoja Įprastai uzauga 23 25 m aukscio Kamieno skersmuo 0 65 1 m AmziusIsgyvena iki 200 metu AugavietesAuga misriuose spygliuociu bei lapuociu miskuose arciau upes sleniu ir ant neaukstu kalnu 500 2800 m virs juros lygio Lietuvoje augintinas dekoratyviniais tikslais ypac kur neuzpelkeje geri dirvozemiai bei pakankamai erdves nes isvysto placia laja Megsta gera prieziura Jauni medeliai truputį nukencia nuo salnu todel juos patartina rudenį pridengti PaplitimasKiles is Tolimuju Rytu kur auga Chabarovsko Primores kraste Korejoje siaures Kinijoje ir Mandziurijoje Lietuvoje retokas PanaudojimasMediena naudojama baldu gamyboje apdailai fanierai gaminti Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti Zieve lapai vaisiai naudojami liaudies medicinoje Zieduose gausu nektaro LiteraturaVikiteka Mandziurinis riesutmedis vaizdine ir garsine medziagaA Navasaitis M Navasaitis Lietuvos medziai Vilnius Mokslas 1979 m 160 psl