| Juglans mandshurica | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
| ||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||
| Juglans mandshurica Maxim, 1856 | ||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||
|
Mandžiūrinis riešutmedis (Juglans mandshurica) – riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos, riešutmedžių (Juglans) genties lapus metantis medis.
Morfologija
redaguotiLaja plačiai rutuliška, retesnė kaip graikinio, medyne augančių viršūninė, su tiesiu, šiek tiek laibėjančiu liemeniu. Žievė juosvai pilka, iš pradžių lygi, vėliau žemutinėje liemens dalyje sueižėjusi. Ūgliai gelsvai žali, apvalūs, stori, jauni plaukuoti, vėliau beveik pliki, su gelsvomis, apie 6 mm ilgio lenticelėmis. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, 40–100 (125) cm ilgio, kotuoti, sudaryti iš 9–19 pailgai elipsiškų, trumpa nusmailėjusia lapelių viršūne. Lapeliai 7–20 cm ilgio, 3–7 cm pločio, pjūkliškais kraštais, žalia, žvaigždiškais plaukeliais apaugusia apatine puse. Lapo kotelis su liaukiniais plaukeliais. Rudenį lapai gelsta ir krinta po šalnų atskirai koteliai ir lapeliai. Vienanamis. Kuokeliniai žiedai 10–30 cm ilgio, žirginiuose, piesteliniai po 3–15 kekėse. Žydi gegužės mėnesį. Vaisiai kiaušiniški, smailiomis viršūnėmis, žalsvi, plaukuoti, truputį lipnūs. Kevalas juosvai rudas, storas, su 6–8 bukomis išilginėmis briaunelėmis. Sėklos sudaro 18% kevalo svorio. Prinoksta rugsėjo mėnesį ir netrukus nukrenta. Dauginasi sėklomis ir ataugomis.
Mediena kieta, patvari, rausvos spalvos, gražios tekstūros.
Matmenys
redaguotiAuga sparčiai (iki 80–90 metų, vėliau augimas sustoja). Įprastai užauga 23–25 m aukščio. Kamieno skersmuo 0,65 – 1 m.
Amžius
redaguotiIšgyvena iki 200 metų.
Augavietės
redaguotiAuga mišriuose spygliuočių bei lapuočių miškuose, arčiau upės slėnių ir ant neaukštų kalnų 500–2800 m virš jūros lygio. Lietuvoje augintinas dekoratyviniais tikslais, ypač kur neužpelkėję, geri dirvožemiai bei pakankamai erdvės, nes išvysto plačią lają. Mėgsta gerą priežiūrą. Jauni medeliai truputį nukenčia nuo šalnų, todėl juos patartina rudenį pridengti.
Paplitimas
redaguotiKilęs iš Tolimųjų Rytų kur auga Chabarovsko, Primorės krašte, Korėjoje, šiaurės Kinijoje ir Mandžiūrijoje. Lietuvoje retokas.
Panaudojimas
redaguotiMediena naudojama baldų gamyboje, apdailai, fanierai gaminti.
Kevalai naudojami meno dirbiniams gaminti. Žievė, lapai, vaisiai naudojami liaudies medicinoje. Žieduose gausu nektaro.
Literatūra
redaguoti- A. Navasaitis, M. Navasaitis, „Lietuvos medžiai“, Vilnius „Mokslas“, 1979 m., (160 psl.)
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Mandžiūrinis riešutmedis, Kas yra Mandžiūrinis riešutmedis? Ką reiškia Mandžiūrinis riešutmedis?