Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Luba istorinis regionas ir to paties pavadinimo valstybė egzistavusi dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos pietinėje
Lubos karalystė
Luba – istorinis regionas ir to paties pavadinimo valstybė, egzistavusi dabartinės Kongo Demokratinės Respublikos pietinėje dalyje: Katangos provincijos šiaurėje (naujosiose Aukštutinio Lomamio, provincijose) ir Rytų Kasajaus pietuose (naujojoje Lomamio provincijoje). Šiame regione ir valstybėje konsolidavosi balubų etninė grupė.
| Afrikos savanų valstybė Luba | |
|---|---|
| Šalis | KDR |
| Tautos | balubai |
| Valstybės | Lubos imperija |
| Miestai | sostinė nefiksuota |
| Valdovai | Mulopvė |
| Afrikos savanų valstybės: Luba, , Lunda, , Kazembė, Alujana, Maravis | |
Geografija
Egzistuoja keli Lubos regiono apibrėžimai. Lubos teritorijos branduolys sutampa su Lomamio upės aukštupiu, kur prasidėjo valstybingumas. Jo natūralios ribos yra Lualaba (rytuose) ir (vakaruose). Lomamis teka iš pietų į šiaurę, ir šioje atkarpoje į ją įteka nemažai smulkesnių upių. Regioną taip pat drėkina vakariniai Lualabos intakai. Visam regionui būdingos pelkingos savanos. Upių drėkinama dirva buvo tinkama žemdirbystei, čia buvo auginami jamsas, sorgas, aliejinės palmės, vėliau – kukurūzai, manijokas, tabakas, moliūgai. Čia gausu gamtinių resursų, ypač druskos ir geležies. Regiono pagrindinė etninė grupė yra balubų etninė subgrupė Baluba-Katanga.
Išplėstinis Lubos regionas sutampa su Lubos kultūros įtakotu kultūriniu arealu, kurio didžioji dauguma XIX a. viduryje buvo politiškai suvienyta Lubos imperijos. Tokiu atveju į jį įtraukiamos gyvenamos žemės šiaurėje, ir teritorijos vakaruose, teritorijos rytuose (už Lualabos), teritorijos pietuose. Šį didesnį Lubos regioną iš trijų pusių supa plynaukštės ir kiti svarbūs Pietinės Afrikos regionai: žemės (vakaruose), (šiaurės vakaruose), Lunda (pietvakariuose), Kazembė (pietuose), (pietryčiuose). Rytuose regioną uždaro kalnai ir drėgnieji tropikų miškai, šiaurėje regionas leidžiasi į pelkingas žemumas, kur prasideda Kongo džiunglės.
Istorija
Įkūrimas
Lubos valstybės branduolys buvo apie šimtą kilometrų į šiaurės vakarus nuo Upembos kultūros, prie Lomamio upės. Ši teritorija buvo svarbi dėl gausių mineralinių išteklių, ypač druskos ir geležies. Simbolinis centras buvo , prie kurio koncentravosi dauguma senųjų gyvenviečių.
Lubos karalystės įkūrimas siejamas su XVI a. pabaiga ir apipintas ištisos mitologinės sistemos, kuri sujungiama į balubų epą. Jo svarbiausi veikėjai yra pirmieji Lubos valdovai. Mitologija pasakoja, kad lyderis įtvirtino valdžią daugybėje kaimų ir įkūrė pirmąją sostinę Mvibelę. Kadangi jis pasižymėjo žiaurumu, jo sūnėnas paveržė iš jo valdžią ir titulavosi „imperatoriumi“ (mulopve). Taip pradėta valdovų dinastija, paveldima pagal patrilinijinę liniją. Tuo Lubos visuomenė stipriai išsiskyrė iš kitų Pietinės Afrikos visuomenių, kur valdžios paveldėjimas grįstas matrilinijiniu principu.
Ankstyvasis laikotarpis
Jau ankstyvuoju laikotarpiu mulopvės konsolidavo valdžią tarp Lualabos ir Lubilandžio, sukurdami sudėtingą piramidinę administracijos struktūrą. Lubos valstybė buvo panašesnė į konfederaciją, kurios atskiri nariai pripažino religinę mulopvės valdžią, pagrindinį mitologinį epą, kuris reguliavo dorovės normas ir aiškino pasaulio santvarką. Svarbiu vieningos kultūros formavimo įrankiu buvo visame areale paplitusi slapta religinė organizacija mbudye.
Nuo XVII a. kolonizatoriai iš Lubos skleidė civilizaciją ir valdymo modelį tolyn, į aplinkinius kraštus. Savo valstybinius junginius sukūrė lubams lingvistiškai giminingi , , , . Jų tarpe irgi paplito panašios religinės organizacijos (pvz., bakasandži), Lubos mitologija įtakojo vietines mitologines sistemas. Panašiu metu dar toliau įsikūrė stiprios Kubos, Lundos karalystės, iš šių kultūra perduota į Kazembės, ir kitas karalystes dar toliau.
Ekspansija
XVIII a. pabaigoje, valdant mulopvei , Luba pradėjo karinę ekspansiją į aplinkines šalis. Ši ekspansija buvo būtina išlaikyti susiformavusius prekybinius santykius. Dažniausiai ekspansija buvo nukreipta į Lubos kultūros stipriausiai paveiktas gentis, ir ypač į tas, kurios buvo politiškai silpnos. Nors Luba patyrė pralaimėjimus kanjokų krašte (šie sukūrė centralizuotą karalystę), jai pavyko prijungti hembus už Lualabos ir taip pasiekti Tanganikos ežerą.
Vėlesnis valdovas sugebėjo pajungti dalį songje šiaurėje, Upembos įdubos karalystes, tačiau tolimesnėje ekspansijoje susidūrė jo interesai su kita augančia imperija – Kazembe. Jo įpėdinis sustiprino tėvo įgautas pozicijas regione ir pavertė Lubą didžiausia Pietinės Afrikos imperija. Šis dydis buvo stebinantis dėl to, kad valstybėje visi atstumai buvo įveikiami tik pėsčiomis.
Žlugimas
1874 m. nužudžius Lubos mulopvę , šalyje prasidėjo pilietinis karas tarp atskirų valdžios linijų. Tuo metu Luba išgyveno grėsmę iš rytų: vergų pirkliai masiškai pirko vergus iš Lubos ir gabeno juos į Indijos vandenyno pakrantę. Čia hegemoniją norėjo įgyti njamveziai, suahiliai. Nors Luba išsaugojo nepriklausomybę, suahiliai atkirto jos prekybą su šiaure (džiunglių gentimis), o njamveziai – su pietumis (Kazembės karalyste), kadangi ten susikūrė .
Apie 1880 m. nusilpusios karalystės rytinę dalį prisijungė suahilių kolonistas , o Upembos slėnį – Garaganzės valdovas . 1885 m. Lubos teritorija oficialiai pripažinta Belgijai. Ilgainiui jos teritorijas absorbavo Belgijos Laisvoji Kongo valstybė. Kadangi balubai ne kartą sukilo prieš kolonizatorius, didelė jų dalis buvo išvežti į vario kasyklas pietuose.
Valdymas
Lubos imperijos viršūnėje stovėjo sudievintas valdovas, tituluojamas mulopve. Jų egzistencija buvo apipinta legendomis, o jų regalijomis buvo ietys, atramos galvai, lankai, sostai. Po mirties jų garbinimo centrai buvo paverčiami šventais kaimais. Valdyme nemažą galią turėjo kilmingųjų bamfumu taryba. Valstybėje buvo ne mažiau kaip 50 skirtingų valdininkų rūšių.
Atskiruose regionuose vietines gentis valdė vietos vadai balopve, kurie lojalumo vardan turėjo laikyti įkaitus sostinėje.
Vieningos kultūros ir tapatybės formavimuisi didelę reikšmę turėjo slapta religinė organizacija mbudye, kurios nariai vadinosi bambudye. Jie buvo atsakingi už žodinės tradicijos apie valdovų žygdarbius palaikymui ir skleidimui visoje valstybės teritorijoje, veikė kaip savotiškas seklių ar policijos tinklas. Taip formavosi kultūrinis Lubos regionas ir balubų etninė grupė.
Kultūra
Kaip ir kitose pietinės Afrikos tradicinėse valstybėse, kultūrai ir menui buvo skiriama didžiulė reikšmė. Ypač gerbiami buvo drožėjai. Svarbiausi Lubos meno kūriniai buvo susiję su valdovų ir kilmingųjų regalijomis. Labai paplitę atramos galvai, ietys, kėdės. Dažnai pasitaiko moterų motyvas. Moterys Lubos visuomenėje buvo svarbios tiek religijoje, tiek politiniame gyvenime.
Nuorodos
- Afrikos savanų valstybės
- Balubai
- Mulopvė
- Thomas Q. Reefe. 1981. The Rainbow and the Kings– A History of the Luba Empire to 1891
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lubos karalystė, Kas yra Lubos karalystė? Ką reiškia Lubos karalystė?
Luba istorinis regionas ir to paties pavadinimo valstybe egzistavusi dabartines Kongo Demokratines Respublikos pietineje dalyje Katangos provincijos siaureje naujosiose Aukstutinio Lomamio provincijose ir Rytu Kasajaus pietuose naujojoje Lomamio provincijoje Siame regione ir valstybeje konsolidavosi balubu etnine grupe Afrikos savanu valstybe LubaSalis KDRTautos balubaiValstybes Lubos imperijaMiestai sostine nefiksuotaValdovai MulopveAfrikos savanu valstybes Luba Lunda Kazembe Alujana MaravisGeografijaLubos karalystes simbolinis centras Bojos ezeras raudonas taskas karalystes apytikre teritorija iki XVIII a apibrezta pilkai pabaigos aplinkines etnines grupes Egzistuoja keli Lubos regiono apibrezimai Lubos teritorijos branduolys sutampa su Lomamio upes aukstupiu kur prasidejo valstybingumas Jo naturalios ribos yra Lualaba rytuose ir vakaruose Lomamis teka is pietu į siaure ir sioje atkarpoje į ja įteka nemazai smulkesniu upiu Regiona taip pat drekina vakariniai Lualabos intakai Visam regionui budingos pelkingos savanos Upiu drekinama dirva buvo tinkama zemdirbystei cia buvo auginami jamsas sorgas aliejines palmes veliau kukuruzai manijokas tabakas moliugai Cia gausu gamtiniu resursu ypac druskos ir gelezies Regiono pagrindine etnine grupe yra balubu etnine subgrupe Baluba Katanga Isplestinis Lubos regionas sutampa su Lubos kulturos įtakotu kulturiniu arealu kurio didzioji dauguma XIX a viduryje buvo politiskai suvienyta Lubos imperijos Tokiu atveju į jį įtraukiamos gyvenamos zemes siaureje ir teritorijos vakaruose teritorijos rytuose uz Lualabos teritorijos pietuose Sį didesnį Lubos regiona is triju pusiu supa plynaukstes ir kiti svarbus Pietines Afrikos regionai zemes vakaruose siaures vakaruose Lunda pietvakariuose Kazembe pietuose pietryciuose Rytuose regiona uzdaro kalnai ir dregnieji tropiku miskai siaureje regionas leidziasi į pelkingas zemumas kur prasideda Kongo dziungles IstorijaĮkurimas Pagrindinis straipsnis Balubu mitologija Lubos valstybes branduolys buvo apie simta kilometru į siaures vakarus nuo Upembos kulturos prie Lomamio upes Si teritorija buvo svarbi del gausiu mineraliniu istekliu ypac druskos ir gelezies Simbolinis centras buvo prie kurio koncentravosi dauguma senuju gyvenvieciu Lubos karalystes įkurimas siejamas su XVI a pabaiga ir apipintas istisos mitologines sistemos kuri sujungiama į balubu epa Jo svarbiausi veikejai yra pirmieji Lubos valdovai Mitologija pasakoja kad lyderis įtvirtino valdzia daugybeje kaimu ir įkure pirmaja sostine Mvibele Kadangi jis pasizymejo ziaurumu jo sunenas paverze is jo valdzia ir titulavosi imperatoriumi mulopve Taip pradeta valdovu dinastija paveldima pagal patrilinijine linija Tuo Lubos visuomene stipriai issiskyre is kitu Pietines Afrikos visuomeniu kur valdzios paveldejimas grįstas matrilinijiniu principu Ankstyvasis laikotarpis Jau ankstyvuoju laikotarpiu mulopves konsolidavo valdzia tarp Lualabos ir Lubilandzio sukurdami sudetinga piramidine administracijos struktura Lubos valstybe buvo panasesne į konfederacija kurios atskiri nariai pripazino religine mulopves valdzia pagrindinį mitologinį epa kuris reguliavo doroves normas ir aiskino pasaulio santvarka Svarbiu vieningos kulturos formavimo įrankiu buvo visame areale paplitusi slapta religine organizacija mbudye Nuo XVII a kolonizatoriai is Lubos skleide civilizacija ir valdymo modelį tolyn į aplinkinius krastus Savo valstybinius junginius sukure lubams lingvistiskai giminingi Ju tarpe irgi paplito panasios religines organizacijos pvz bakasandzi Lubos mitologija įtakojo vietines mitologines sistemas Panasiu metu dar toliau įsikure stiprios Kubos Lundos karalystes is siu kultura perduota į Kazembes ir kitas karalystes dar toliau Ekspansija XVIII a pabaigoje valdant mulopvei Luba pradejo karine ekspansija į aplinkines salis Si ekspansija buvo butina islaikyti susiformavusius prekybinius santykius Dazniausiai ekspansija buvo nukreipta į Lubos kulturos stipriausiai paveiktas gentis ir ypac į tas kurios buvo politiskai silpnos Nors Luba patyre pralaimejimus kanjoku kraste sie sukure centralizuota karalyste jai pavyko prijungti hembus uz Lualabos ir taip pasiekti Tanganikos ezera Velesnis valdovas sugebejo pajungti dalį songje siaureje Upembos įdubos karalystes taciau tolimesneje ekspansijoje susidure jo interesai su kita augancia imperija Kazembe Jo įpedinis sustiprino tevo įgautas pozicijas regione ir paverte Luba didziausia Pietines Afrikos imperija Sis dydis buvo stebinantis del to kad valstybeje visi atstumai buvo įveikiami tik pesciomis Zlugimas 1874 m nuzudzius Lubos mulopve salyje prasidejo pilietinis karas tarp atskiru valdzios liniju Tuo metu Luba isgyveno gresme is rytu vergu pirkliai masiskai pirko vergus is Lubos ir gabeno juos į Indijos vandenyno pakrante Cia hegemonija norejo įgyti njamveziai suahiliai Nors Luba issaugojo nepriklausomybe suahiliai atkirto jos prekyba su siaure dziungliu gentimis o njamveziai su pietumis Kazembes karalyste kadangi ten susikure Apie 1880 m nusilpusios karalystes rytine dalį prisijunge suahiliu kolonistas o Upembos slenį Garaganzes valdovas 1885 m Lubos teritorija oficialiai pripazinta Belgijai Ilgainiui jos teritorijas absorbavo Belgijos Laisvoji Kongo valstybe Kadangi balubai ne karta sukilo pries kolonizatorius didele ju dalis buvo isvezti į vario kasyklas pietuose ValdymasAtrama galvai Lubos imperijos virsuneje stovejo sudievintas valdovas tituluojamas mulopve Ju egzistencija buvo apipinta legendomis o ju regalijomis buvo ietys atramos galvai lankai sostai Po mirties ju garbinimo centrai buvo paverciami sventais kaimais Valdyme nemaza galia turejo kilminguju bamfumu taryba Valstybeje buvo ne maziau kaip 50 skirtingu valdininku rusiu Atskiruose regionuose vietines gentis valde vietos vadai balopve kurie lojalumo vardan turejo laikyti įkaitus sostineje Vieningos kulturos ir tapatybes formavimuisi didele reiksme turejo slapta religine organizacija mbudye kurios nariai vadinosi bambudye Jie buvo atsakingi uz zodines tradicijos apie valdovu zygdarbius palaikymui ir skleidimui visoje valstybes teritorijoje veike kaip savotiskas sekliu ar policijos tinklas Taip formavosi kulturinis Lubos regionas ir balubu etnine grupe KulturaKaip ir kitose pietines Afrikos tradicinese valstybese kulturai ir menui buvo skiriama didziule reiksme Ypac gerbiami buvo drozejai Svarbiausi Lubos meno kuriniai buvo susije su valdovu ir kilminguju regalijomis Labai paplite atramos galvai ietys kedes Daznai pasitaiko moteru motyvas Moterys Lubos visuomeneje buvo svarbios tiek religijoje tiek politiniame gyvenime NuorodosVikiteka Luba valstybe vaizdine ir garsine medziagaAfrikos savanu valstybes Balubai Mulopve Thomas Q Reefe 1981 The Rainbow and the Kings A History of the Luba Empire to 1891