Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kongo laisvoji valstybė pranc État indépendant du Congo Belgijos karaliaus Leopoldo II asmeninė valda Afrikoje gyvavusi
Laisvoji Kongo valstybė
Kongo laisvoji valstybė (pranc. État indépendant du Congo) – Belgijos karaliaus Leopoldo II asmeninė valda Afrikoje, gyvavusi 1885–1908 m. Atitinka dabartines Kongo Demokratinės Respublikos ribas.
| État indépendant du Congo Kongo laisvoji valstybė | |||||
| buvusi valstybė | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Vivi (1885–1886) Boma (1886–1908) | ||||
| Kalbos | prancūzų (faktiškai valstybinė), olandų, vietinės kalbos | ||||
| Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||
| karalius | |||||
| 1885–1908 | Leopoldas II Belgas | ||||
| Era | kolonializmas | ||||
| - Įkurta | 1885 m. | ||||
| - Parduota | 1908 m. | ||||
| Valiuta | |||||
Iki XIX a. vid. didžioji dalis Kongo tebebuvo neužkariauta kolonistinių jėgų. Atvykėlius stabdė nepalankios gamtinės sąlygos, ligos, aršus vietos gyventojų pasipriešinimas. 1876 m. Belgijos karalius Leopoldas II metė jėgas Kongo baseino tyrinėjimui ir vietos gyventojų „civilizavimui“. Jis įkūrė Centrinei Afrikai tirti ir užvaldyti. Šios draugijos atstovai su vietos genčių vadais sudarė daugybę sutarčių, kuriomis remdamiesi belgai užvaldė didelius Kongo upės baseino plotus. Šiai draugijai dirbo žymus britų keliautojas Henris Mortonas Stenlis, kūręs kolonistų postus prie Kongo upės, prancūzų keliautojas Kristianas de Bonšamas (Christian de Bonchamps), tyrinėjęs Katangą. Tuo pat metu, Leopoldas II naudojosi didžiųjų valstybių (Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos) tarpusavio prieštaravimais, užsiėmė lobizmu ir kitaip veikė įtakingų valstybių vadovus bei kolonistinės prekybos bendroves, kad šios pripažintų jo teisę į Kongą. Leopoldas II savo kampaniją viešai grindė ne prekybiniais interesais, o moksliniu bei humanitariniu poreikiu „civilizuoti centrinės Afrikos tautas“.
Per 1884–1885 m. Berlyno konferenciją Leopoldas II pasiekė, jog Europos šalių vadovai pripažintų jo teisę į Kongą. Sudaryta teritorija pavadinta „Kongo laisvąja valstybe“ ir buvo asmeniškai pavaldi Belgijos karaliui, o ne Belgijos parlamentui (Belgija tuo metu buvo konstitucinė monarchija). Belgijos parlamentas pripažino Leopoldą absoliučiu Kongo valstybės suverenu. Konferencijoje taip pat padalintos kitos centrinės ir pietų Afrikos žemės (Portugalijai ir Prancūzijai), tačiau faktiškai jos dar nebuvo kolonizuotos.
Karalius įsteigė Kongo administracinį aparatą (vyr. administratorių, vyr. sekretorių, padalinių vadovus), kuris rezidavo Briuselyje. Valstybė taip pat turėjo atskirą teismų valdžią, kuri rezidavo Bomoje. Iš vietos gyventojų buvo organizuota kariuomenė, kuriai vadovavo karininkai europiečiai.
Leopoldas II oficialiai savo valdoje pasiryžo panaikinti vergiją, užtikrinti laisvąją prekybą, vystyti filantropinius ir mokslinius tyrimus, vykdyti humanitarines misijas. Tačiau praktiškai didžioji kolonijos dalis buvo visiškai netyrinėta, nebuvo jokios infrastruktūros ir valdžią turėjo vietos vadai arba Zanzibaro vergų pirklių sukurtas valdžios tinklas. Be to, į pietines žemes (Katangą) taikėsi britai (Sesilis Rodesas). Patekęs į skolas, Leopoldas II įvedė mokesčių sistemą, pagal kurią sukūrė valstybės monopolį – visos kongiečių sukurtos prekės (daugiausia dramblio kaulas ir kaučiukas) buvo nacionalizuojamas. Taip faktiškai buvo sukurta vergovės sistema, pagal kurią vietos vadai turėjo versti savo pavaldinius gauti kuo daugiau prekių. Kongo valstybė buvo padalinta atskiroms kompanijoms, kurios galėjo prekiauti savo padalinyje gautomis žaliavomis. 1893 m. kolonistai užėmė didžiumą paskirtų kolonijos žemių ir daugiausia dėl prekybos kaučiuku suklestėjo.
1891 m. Leopoldas II išsiuntė ekspediciją į Katangą, kurioje turėjo įtikinti Garanganzės karalystės valdovą Msirį prisijungti prie Laisvojo Kongo. Jį nesėkmingai palenkti bandė Sesilis Rodesas. Steirzui nepavykus palenkti Misirio, atėjūnai karalių nužudė ir prievarta pajungė Katangos žemes. 1892–1894 m. Kongo laisvoji valstybė įsitraukė į karą su arabų vergų pirkliais. Nors pradžioje jie buvo padaryti vietininkais Rytų Konge, tačiau tiek dėl kovotojų prieš vergiją spaudimo Belgijoje, tiek dėl finansinių nuostolių, kuriuos dėl nekontroliuojamos prekybos Rytų Konge patyrė Leopoldas II, buvo nuspręsta arabų pirklius išstumti. Tam buvo apginkluoti Rytų Kongo gyventojai, vadovaujami Gongo Lutetės. Jie privertė išvykti Zanzibaro pirklį ir nugalėjo kitus, Rytų Konge įsisteigusius arabų-suahilių sultonatus.
1894–1910 m. belgai sutartimis su britais gavo Lado anklavą Kongo šiaurės rytuose ir gavo priėjimą prie Nilo upės. 1897 m. Redžafo mūšyje Kongo laisvoji valstybė nugalėjo sukilėlius ir teritorijoje įtvirtino savo valdžią.
XIX a. pab. kilęs skatino vis labiau išnaudoti vietos gyventojus. Visa gauta produkcija turėjo būti atiduota valstybei. Viešoji policija buvo atsakinga už numatytų kvotų vykdymą. Nors pradžioje pajėgas sudarė vien europiečiai, vėliau į jas įtraukti arabai ir patys kongiečiai. Viešoji policija dažnai rengė baudžiamuosius reidus prieš sukilėlius, kankindavo, plakdavo, žagindavo ir kitaip luošindavo (pvz., kapodavo rankas) bei žudydavo vietos gyventojus už per mažus surinkto kaučiuko kiekius. Viešoji policija turėdavo pristatyti nužudytų žmonių rankas, kitaip buvo manoma, kad brangią ginkluotę policininkai panaudos medžioklei. Neišpildę pernelyg aukštų kaučiuko kvotų, kongiečių kaimai kartais kariaudavo tarpusavyje ir vietoje kaučiuko atsiskaitydavo su policija nukapotomis tautiečių rankomis. Dėl tokių žudynių, vergiškų darbo sąlygų, bado, plintančių epidemijų šalies gyventojų skaičius ėmė sparčiai mažėti. Nėra jokių duomenų, kiek gyventojų žuvo per šį genocidą, bet manoma, kad 1884–1914 m. jų sumažėjo net 2 kartus (nuo 30 iki 15 milijonų).
XIX a. pab. – XX a. pr. apie padėtį Konge sužinojo Europos inteligentija. Didelę įtaką padarė Džozefo Konrado romanas „Tamsos širdis“, kuriame nupasakojami gyvenimo Konge žiaurumai. 1904 m. buvo įkurta Kongo reformų asociacija, viešinusi Kongo darbo jėgos išnaudojimo klausimą ir siekusi pertvarkų. Asociaciją rėmė žymūs rašytojai – Džozefas Konradas, Artūras Konanas Doilis, Markas Tvenas, , Anatolas Fransas. Britanijos ir Belgijos parlamentai bei viešoji nuomonė ėmė spausti Leopoldą II, kad šis atsisakytų savo valdžios Konge. 1908 m. Belgijos karalius savo valdas Afrikoje pardavė Belgijos valstybei, buvo sudaryta Belgijos Kongo kolonija.
Šaltiniai
- Cawthorne, Nigel. The World’s Worst Atrocities, 1999. Octopus Publishing Group.
- Kongo laisvoji valstybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laisvoji Kongo valstybė, Kas yra Laisvoji Kongo valstybė? Ką reiškia Laisvoji Kongo valstybė?
Kongo laisvoji valstybe pranc Etat independant du Congo Belgijos karaliaus Leopoldo II asmenine valda Afrikoje gyvavusi 1885 1908 m Atitinka dabartines Kongo Demokratines Respublikos ribas Etat independant du Congo Kongo laisvoji valstybebuvusi valstybe1885 1908 Veliava HerbasLocation ofSostine Vivi 1885 1886 Boma 1886 1908 Kalbos prancuzu faktiskai valstybine olandu vietines kalbosValdymo forma absoliutine monarchijakaralius 1885 1908 Leopoldas II BelgasEra kolonializmas Įkurta 1885 m Parduota 1908 m Valiuta Iki XIX a vid didzioji dalis Kongo tebebuvo neuzkariauta kolonistiniu jegu Atvykelius stabde nepalankios gamtines salygos ligos arsus vietos gyventoju pasipriesinimas 1876 m Belgijos karalius Leopoldas II mete jegas Kongo baseino tyrinejimui ir vietos gyventoju civilizavimui Jis įkure Centrinei Afrikai tirti ir uzvaldyti Sios draugijos atstovai su vietos genciu vadais sudare daugybe sutarciu kuriomis remdamiesi belgai uzvalde didelius Kongo upes baseino plotus Siai draugijai dirbo zymus britu keliautojas Henris Mortonas Stenlis kures kolonistu postus prie Kongo upes prancuzu keliautojas Kristianas de Bonsamas Christian de Bonchamps tyrinejes Katanga Tuo pat metu Leopoldas II naudojosi didziuju valstybiu Didziosios Britanijos Jungtiniu Amerikos Valstiju Prancuzijos Vokietijos tarpusavio priestaravimais uzsieme lobizmu ir kitaip veike įtakingu valstybiu vadovus bei kolonistines prekybos bendroves kad sios pripazintu jo teise į Konga Leopoldas II savo kampanija viesai grinde ne prekybiniais interesais o moksliniu bei humanitariniu poreikiu civilizuoti centrines Afrikos tautas Per 1884 1885 m Berlyno konferencija Leopoldas II pasieke jog Europos saliu vadovai pripazintu jo teise į Konga Sudaryta teritorija pavadinta Kongo laisvaja valstybe ir buvo asmeniskai pavaldi Belgijos karaliui o ne Belgijos parlamentui Belgija tuo metu buvo konstitucine monarchija Belgijos parlamentas pripazino Leopolda absoliuciu Kongo valstybes suverenu Konferencijoje taip pat padalintos kitos centrines ir pietu Afrikos zemes Portugalijai ir Prancuzijai taciau faktiskai jos dar nebuvo kolonizuotos Laisvasis Kongas 1892 m Karalius įsteige Kongo administracinį aparata vyr administratoriu vyr sekretoriu padaliniu vadovus kuris rezidavo Briuselyje Valstybe taip pat turejo atskira teismu valdzia kuri rezidavo Bomoje Is vietos gyventoju buvo organizuota kariuomene kuriai vadovavo karininkai europieciai Leopoldas II oficialiai savo valdoje pasiryzo panaikinti vergija uztikrinti laisvaja prekyba vystyti filantropinius ir mokslinius tyrimus vykdyti humanitarines misijas Taciau praktiskai didzioji kolonijos dalis buvo visiskai netyrineta nebuvo jokios infrastrukturos ir valdzia turejo vietos vadai arba Zanzibaro vergu pirkliu sukurtas valdzios tinklas Be to į pietines zemes Katanga taikesi britai Sesilis Rodesas Patekes į skolas Leopoldas II įvede mokesciu sistema pagal kuria sukure valstybes monopolį visos kongieciu sukurtos prekes daugiausia dramblio kaulas ir kauciukas buvo nacionalizuojamas Taip faktiskai buvo sukurta vergoves sistema pagal kuria vietos vadai turejo versti savo pavaldinius gauti kuo daugiau prekiu Kongo valstybe buvo padalinta atskiroms kompanijoms kurios galejo prekiauti savo padalinyje gautomis zaliavomis 1893 m kolonistai uzeme didziuma paskirtu kolonijos zemiu ir daugiausia del prekybos kauciuku suklestejo 1891 m Leopoldas II issiunte ekspedicija į Katanga kurioje turejo įtikinti Garanganzes karalystes valdova Msirį prisijungti prie Laisvojo Kongo Jį nesekmingai palenkti bande Sesilis Rodesas Steirzui nepavykus palenkti Misirio atejunai karaliu nuzude ir prievarta pajunge Katangos zemes 1892 1894 m Kongo laisvoji valstybe įsitrauke į kara su arabu vergu pirkliais Nors pradzioje jie buvo padaryti vietininkais Rytu Konge taciau tiek del kovotoju pries vergija spaudimo Belgijoje tiek del finansiniu nuostoliu kuriuos del nekontroliuojamos prekybos Rytu Konge patyre Leopoldas II buvo nuspresta arabu pirklius isstumti Tam buvo apginkluoti Rytu Kongo gyventojai vadovaujami Gongo Lutetes Jie priverte isvykti Zanzibaro pirklį ir nugalejo kitus Rytu Konge įsisteigusius arabu suahiliu sultonatus 1894 1910 m belgai sutartimis su britais gavo Lado anklava Kongo siaures rytuose ir gavo priejima prie Nilo upes 1897 m Redzafo musyje Kongo laisvoji valstybe nugalejo sukilelius ir teritorijoje įtvirtino savo valdzia Kongieciai renka kauciuka XX a pr XIX a pab kiles skatino vis labiau isnaudoti vietos gyventojus Visa gauta produkcija turejo buti atiduota valstybei Viesoji policija buvo atsakinga uz numatytu kvotu vykdyma Nors pradzioje pajegas sudare vien europieciai veliau į jas įtraukti arabai ir patys kongieciai Viesoji policija daznai renge baudziamuosius reidus pries sukilelius kankindavo plakdavo zagindavo ir kitaip luosindavo pvz kapodavo rankas bei zudydavo vietos gyventojus uz per mazus surinkto kauciuko kiekius Viesoji policija turedavo pristatyti nuzudytu zmoniu rankas kitaip buvo manoma kad brangia ginkluote policininkai panaudos medzioklei Neispilde pernelyg aukstu kauciuko kvotu kongieciu kaimai kartais kariaudavo tarpusavyje ir vietoje kauciuko atsiskaitydavo su policija nukapotomis tautieciu rankomis Del tokiu zudyniu vergisku darbo salygu bado plintanciu epidemiju salies gyventoju skaicius eme sparciai mazeti Nera jokiu duomenu kiek gyventoju zuvo per sį genocida bet manoma kad 1884 1914 m ju sumazejo net 2 kartus nuo 30 iki 15 milijonu XIX a pab XX a pr apie padetį Konge suzinojo Europos inteligentija Didele įtaka padare Dzozefo Konrado romanas Tamsos sirdis kuriame nupasakojami gyvenimo Konge ziaurumai 1904 m buvo įkurta Kongo reformu asociacija viesinusi Kongo darbo jegos isnaudojimo klausima ir siekusi pertvarku Asociacija reme zymus rasytojai Dzozefas Konradas Arturas Konanas Doilis Markas Tvenas Anatolas Fransas Britanijos ir Belgijos parlamentai bei viesoji nuomone eme spausti Leopolda II kad sis atsisakytu savo valdzios Konge 1908 m Belgijos karalius savo valdas Afrikoje pardave Belgijos valstybei buvo sudaryta Belgijos Kongo kolonija SaltiniaiCawthorne Nigel The World s Worst Atrocities 1999 Octopus Publishing Group Kongo laisvoji valstybe Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu