Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lošėjo klaida loginė klaida kylanti iš klaidingo tikimybių interpretavimo Pagrindiniai jos variantai yra šie teiginiai A
Lošėjo klaida
Lošėjo klaida – loginė klaida, kylanti iš klaidingo tikimybių interpretavimo. Pagrindiniai jos variantai yra šie teiginiai:
- Atsitiktinio įvykio tikimybė didesnė, jei ilgą laiką jis nebuvo įvykęs.
- Atsitiktinio įvykio tikimybė mažesnė, jei ilgą laiką jis nebuvo įvykęs.
- Atsitiktinio įvykio tikimybė didesnė, jei jis ką tik buvo įvykęs.
- Atsitiktinio įvykio tikimybė mažesnė, jei jis ką tik buvo įvykęs.
Visi šie teiginiai neteisingi. Atsitiktinio įvykio tikimybei neturi jokios reikšmės tai, kaip seniai ar kiek kartų jis buvo įvykęs prieš tai. Metant monetą, herbas lygiai vienodai tikėtinas ir tada, jei prieš tai dešimt kartų išmetėme tik skaičių, ir tada, jei prieš tai dešimt sykių iš eilės išmetėme tik herbą.
Greičiausiai ši klaida kyla iš neteisingai interpretuojamo tikimybių teorijos teiginio (teisingo), kad atsitiktinių įvykių serijos tikimybė yra mažesnė, nei vieno atsitiktinio įvykio. Tuo mažesnė, kuo daugiau įvykių serijoje. Tačiau čia kalbama apie galbūt būsimus įvykius, o buvę neturi jokios reikšmės. Taip pat manoma, kad šios klaidos darymas žmogui yra įgimtas psichologinis fenomenas, išsivystęs natūraliai.
Taip pat, lošėjo klaida daroma, kai įvykio tikimybė interpretuojama jam jau įvykus. Pavyzdžiui, iš 52 kortų kaladės paimame atsitiktinę kortą. Tarkime, tai buvo pikų tūzas. Galima nusistebėti, kad tikimybė ištraukti būtent pikų tūzą buvo lygi tik 1/52, o vis dėlto mes jį ištraukėme. Tai yra klaida, kadangi egzistavo analogiška tikimybė ištraukti bet kuriai kitai kortai. Šia logine klaida dažnai vadovaujamasi ir argumentacijoje. Dažniausiai norint paremti prielaidą, kad visata negalėjo atsirasti savaime, nes „kokia tikimybė savaime atsirasti visatai kurioje atsirastų sąlygos gyvybei ir net protui?“. Be kita ko, šiame teiginyje yra ir dar viena klaida: „tarp eilučių“ preziumuojama, kad ta tikimybė yra ypatingai maža, nors iš tiesų mes to nežinome. Nebuvo stebėta serija visatų atsiradimų ir skaičiuota, keliose iš jų išsivysto gyvybė ir protas. Apskaičiuoti to grynai teoriškai irgi nėra kaip.
Žinoma, jei prieš tai buvęs įvykis kažkaip paveikia prognozuojamąjį, tada jis iš tiesų turi įtakos tikimybei. Pavyzdžiui, tikimybė iš kortų kaladės ištraukti pikų tūzą yra tik 1/52, tačiau jei tarp prieš tai trauktų penkių kortų pikų tūzo nebuvo, o tos kortos nebuvo sugrąžintos į kaladę, tikimybė padidėja iki 1/47 (kadangi kaladėje liko tik 47 kortos).
Nuorodos ir šaltiniai
- Pinker S., How the Mind Works. Penguin Books, 1999
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lošėjo klaida, Kas yra Lošėjo klaida? Ką reiškia Lošėjo klaida?
Losejo klaida logine klaida kylanti is klaidingo tikimybiu interpretavimo Pagrindiniai jos variantai yra sie teiginiai Atsitiktinio įvykio tikimybe didesne jei ilga laika jis nebuvo įvykes Atsitiktinio įvykio tikimybe mazesne jei ilga laika jis nebuvo įvykes Atsitiktinio įvykio tikimybe didesne jei jis ka tik buvo įvykes Atsitiktinio įvykio tikimybe mazesne jei jis ka tik buvo įvykes Visi sie teiginiai neteisingi Atsitiktinio įvykio tikimybei neturi jokios reiksmes tai kaip seniai ar kiek kartu jis buvo įvykes pries tai Metant moneta herbas lygiai vienodai tiketinas ir tada jei pries tai desimt kartu ismeteme tik skaiciu ir tada jei pries tai desimt sykiu is eiles ismeteme tik herba Greiciausiai si klaida kyla is neteisingai interpretuojamo tikimybiu teorijos teiginio teisingo kad atsitiktiniu įvykiu serijos tikimybe yra mazesne nei vieno atsitiktinio įvykio Tuo mazesne kuo daugiau įvykiu serijoje Taciau cia kalbama apie galbut busimus įvykius o buve neturi jokios reiksmes Taip pat manoma kad sios klaidos darymas zmogui yra įgimtas psichologinis fenomenas issivystes naturaliai Taip pat losejo klaida daroma kai įvykio tikimybe interpretuojama jam jau įvykus Pavyzdziui is 52 kortu kalades paimame atsitiktine korta Tarkime tai buvo piku tuzas Galima nusistebeti kad tikimybe istraukti butent piku tuza buvo lygi tik 1 52 o vis delto mes jį istraukeme Tai yra klaida kadangi egzistavo analogiska tikimybe istraukti bet kuriai kitai kortai Sia logine klaida daznai vadovaujamasi ir argumentacijoje Dazniausiai norint paremti prielaida kad visata negalejo atsirasti savaime nes kokia tikimybe savaime atsirasti visatai kurioje atsirastu salygos gyvybei ir net protui Be kita ko siame teiginyje yra ir dar viena klaida tarp eiluciu preziumuojama kad ta tikimybe yra ypatingai maza nors is tiesu mes to nezinome Nebuvo stebeta serija visatu atsiradimu ir skaiciuota keliose is ju issivysto gyvybe ir protas Apskaiciuoti to grynai teoriskai irgi nera kaip Zinoma jei pries tai buves įvykis kazkaip paveikia prognozuojamajį tada jis is tiesu turi įtakos tikimybei Pavyzdziui tikimybe is kortu kalades istraukti piku tuza yra tik 1 52 taciau jei tarp pries tai trauktu penkiu kortu piku tuzo nebuvo o tos kortos nebuvo sugrazintos į kalade tikimybe padideja iki 1 47 kadangi kaladeje liko tik 47 kortos Nuorodos ir saltiniaiPinker S How the Mind Works Penguin Books 1999