48°42′0″ š. pl. 6°10′48″ r. ilg. / 48.70000°š. pl. 6.18000°r. ilg.
| Lotaringijos muziejus | |
|---|---|
| Įkurtas | 1848 m. |
| Vieta | 64 Grande Rue, Nansi, Prancūzija |
| Kolekcija | Archeologinės kolekcijos, paveikslai, skulptūros, gobelenai, baldai, grafika, fajansas, liaudies menai ir tradicijos ir kt. |
| Lankytojai | ~60 000 |
| Interneto svetainė | www.musee-lorrain.nancy.fr |
Lotaringijos muziejus (pranc. Musée Lorrain) – Prancūzijos Nansi mieste veikiantis muziejus, atspindintis suverenios Lotaringijos istoriją iki 1766 m., kai ji tapo Prancūzijos karalystės sudėtine dalimi. Lankytojams taip pat pateikiamos šios buvusios kunigaikštystės meno ir tradicinių amatų ekspozicijos. Muziejus išsidėstęs trijose vietose: daugiausia eksponatų sukaupta buvusiuose Kunigaikščių rūmuose, bet dėmesio vertos ir Kordeljeriečių vienuolyne, ir šalia miesto stovinčiuose Montegiu rūmuose esančios muziejinės vertybės.
Padaliniai
Kunigaikščių rūmai
2001 m. rūmų kieme atlikti archeologiniai tyrimai patvirtino, kad jau XIV a. šioje vietoje stovėjo gynybinė pilis. Ji kentėjo skaitlingų karų su kaimynais metu, bet ypač pilį sugriovė Burgundijos kunigaikščio Karolio Drąsiojo surengta apgultis. Kaip pažymi Lotaringijos metraščiai, pergalingai į savo valdas sugrįžęs Lotaringijos valdovas Renė II net neturėjo, kur nakvoti – gynybinė pilis buvo virtusi griuvėsiais.XVI a. Lotaringiją valdžiusio Antuano II Gerojo nurodymu iškilo pietinė dabartinių rūmų dalis, pasižyminti vėlyvosios gotikos ir jau pradėjusios plisti renesansinės architektūros mišriais bruožais.
Atgimimo epochoje iškilo ir keturkampis Sargybos bokštas, iš kurio sraigtiniais laiptais patenkama į 400 m² vadinamąją Serfo galeriją. Buvęs galerijos dekoras negrįžtamai sunyko ir dabar šiose patalpose demonstruojamos laikinos parodos. Šiaurinėje dalyje, kur XIX a. buvo įsikūrusi žandarmerija, 1871 m. buvo kilęs gaisras, nusiaubęs ir 1848 m. įkurto Lotaringijos muziejaus patalpas. 1873 m. pastatas buvo kapitaliai rekonstruotas pagal arch. Prospero Mori (pranc. Prosper Morey) projektą.
Muziejų supa sodas su keleta šiuolaikinių statinių: konferencijų sale, saugyklomis ir restauracinėmis dirbtuvėmis.
Kordeljeriečių vienuolynas
Netoli nuo kunigaikščių rūmų stovi Sen Fransua de Kordeljer bažnyčia (pranc. Église Saint-François-des-Cordeliers). Šventovė ilgą laiką priklausė Kordeljeriečių vienuolijai (Pranciškonų ordino atmaina). Joje palaidoti Lotaringijos kunigaikščiai ir kt. kraštą garsinančios asmenybės, nuo 1840 m. bažnyčia paskelbta Prancūzijos nacionaliniu istorijos paminklu. Lankytojams prieinamas ir gretimas konvento pastatas su liaudies meno ir amatininkų dirbinių kolekcija.
Montegiu rūmai (pranc. Château de Montaigu)
Prancūzijos nacionalinis istorijos paminklas. XVIII a. pastatas iškilęs Lanevil devan Nansi vietovėje, šalia Nansi miesto. Tai buvusi mokesčių rinkėjo Bon Prevo užmiesčio rezidencija. Vėliau savininkai keitėsi, o po Antrojo pasaulinio karo valda perėjo Lotaringijos muziejui, kuris pastate įkurdino skulptūros, tapybos ir kt. rinkinius.
Ekspozicijos
Lankytojų dėmesiui pateikiami:
- krašto senoji istorija (įskaitant romėnų valdymą, maždaug iki Merovingų dinastijos įsigalėjimo);
- Lotaringijos viduramžiai;
- kunigaikščių valdžios įsigalėjimas;
- Švietimo amžius ir Stanislovo Leščinskio valdymas (iki 1766 m.).
Plačios ekspozicijos skirtos krašto menininkams:
- grafiko ir piešėjo Žako Kalo (pranc. Jacques Callot) salė;
- tapytojo karavadžisto Žoržo de La Tūro salė;
- Ližjė Rišė (pranc. Ligier Richier), Polio Lui Siflė (pranc. Paul-Louis Cyfflé) ir kt. garsių skulptorių salė;
- religinės skulptūros salė;
- XVIII a. mokslininko kabinetas;
- Liunevilio karališkosios, Sen Kleman ir kt. fajanso manufaktūrų gaminiai;
- judaikos kolekcija;
- 2006 m. Puji prie Mezo mieste atrastas XV–XVI a. monetų ir taurių lobis, priskiriamas prie Prancūzijos nacionalinių brangenybių.
- Stanislovo Leščinskio andironas su Lenkijos–Lietuvos valstybės herbu
- St. Leščinskis suteikia Lotaringijos kanclerio titulą markizui la Galazjer (dail. Fransua Andrė Vensanas, 1778 m.)
- Romėniška Jupiterio skulptūra, atrasta archeologinių kasinėjimų metu
- Liudviko XV stiliaus komoda
- Indas vaistams iš Mutjė Sent Mari fajanso manufaktūros
Literatūra
- Pierre Marot. „Le Musée historique lorrain, œuvre de patriotisme, instrument de culture“ – dans Le Pays lorrain, 57e année, 1976, p. 1–44
- Pierre Marot. „Les galeries et salles du Musée lorrain, transformations et enrichissements depuis 1937“ – dans Le Pays lorrain, 57e année, 1976, p. 45–59
- Martine Mathias. „Les collections du Musée lorrain“ – dans Le Pays lorrain, hors-série 1848-1998, p. 55-62
- Propos recueillis par Martine Mathias et Thierry Dechezleprêtre. „Entretien avec l'abbé Choux, conservateur au Musée lorrain de 1952 à 1984“ – dans Le Pays lorrain, hors-série 1848-1998, p. 63-66
- Martine Mathias. „Anciennes muséographies et perspectives nouvelles au Musée Lorrain“ – dans Le Pays lorrain, hors-série 1848-1998, p. 67–76
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lotaringijos muziejus, Kas yra Lotaringijos muziejus? Ką reiškia Lotaringijos muziejus?