Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vakarų Frankija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vakarų Frankų karalystė − istorinė karalystė, viena iš trijų Karolingų Frankų (Romos) imperijos dalių, egzistavusi 843−987 m. Jos teritorijos užėmė imperijos vakarinę dalį, t. y. didžiąją dalį dabartinės Prancūzijos. Kitos Frankų imperiją sudariusios karalystės buvo Rytų Frankų karalystė ir Vidurio Frankų karalystė.
| lot. Regnum Francorum Occidentalium Vakarų Frankų karalystė | ||||
| Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
| Vakarų Frankų karalystė (raudona) 843 m. | ||||
| Sostinė | Paryžius | |||
| Kalbos | Frankų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Verdeno sutartis | 843 m. m. | |||
| - Kapetingų dinastijos atėjimas į valdžią | 987 m. | |||
Raida
Karolis II Plikagalvis (843−877 m.) gavo šią karalystę trims broliams padalinus Frankų imperiją. Po Vidurio Frankų karalystės suirimo 855 m., konkuruodamas su Rytų Frankų imperija, jis siekė įgyti kai kurias sritis rytuose, kas jam pavyko 870 m., užimant dalį Lotaringijos ir Burgundijos. 875 m. jis buvo išrinktas Romos imperatoriumi, tapdamas vieninteliu imperatoriumi iš šios karalystės.
Kadangi Frankų (Romos) imperijos idėja nebuvo prarasta, Vakarų frankų karaliai pripažino Romos imperatoriaus valdžią, o šiais imperatoriais visada tapdavo Rytų Frankų karalystės atstovai. 884 m. vienas iš jų, Karolis III Storasis, pasinaudojęs Karlomano mirtimi užėmė Vakarų frankų sostą, paskutinį kartą politiškai suvienydamas imperiją.
Po jo mirties karalystės istoriją lydėjo kova tarp Karolingų ir Robetinų () dinastijų. 888 m. Vakarų frankai išsirinko Robertinų kilmės karalių . Tačiau didikai, remiami Rytų Frankų, iškėlė kitą kandidatą, Karolį III, kuris užėmė sostą 898 m. Nuo 911 m. šis valdė ir Lotaringiją. Po šio mirties vėl valdė Robertinai, kol 936 m. Liudvikas IV Užjūrietis neatkūrė Karolingų valdžios.
Dėl nuolatinių vidaus konfliktų karalystė labai greitai ėmė skaidytis į atskiras feodalines valstybes. Paskutinieji Karolingai valdė tik šiaurės rytines karalystės teritorijas aplink Reimsą. Piečiau jų viešpatavo Robertinai. Mirus paskutiniajam Karolingui Liudvikui V, Prancūzijos karaliumi buvo išrinktas iš Robertinų, ir taip pradėjo Kapetingų dinastiją.
Feodalinės valstybės
Dėl nuolatinių pilietinių karų Vakarų Frankų karalystė greitai skaldėsi. X a. pabaigoje karalių tiesiogiai kontroliuojamos valdos teapėmė nedideles išsimėčiusias sritis karalystės šiaurėje. Likusiose dalyse nepriklausomi viešpatavo galingi kunigaikščiai ir grafai. Todėl Vakarų Frankų karalystę sudarė šios feodalinės valstybės:
- Flandrijos grafystė
- Normandijos kunigaikštystė
- Burgundijos kunigaikštystė
- Akvitanijos kunigaikštystė
Valdovai
| Prancūzijos istorija |
| Galija (Keltai) |
| Romos imperija |
| Frankų valstybė (Merovingai) |
| Frankų imperija (V. Frankai) |
| Karolingai > Robertinai |
| Prancūzijos karalystė: |
| Kapetingai > Valua > Burbonai |
| Didžioji Prancūzijos revoliucija |
| Pirmoji imperija |
| Antroji imperija |
| Trečioji Respublika |
| Viši režimas |
| Ketvirtoji Respublika |
| Penktoji Respublika |
| Istoriniai regionai |
- Karolis Plikagalvis (843−877 m.), Romos imperatorius 875−877 m.,
- Liudvikas II Mikčius (877−879 m.),
- Liudvikas III (879−882 m.),
- Karlomanas II (879−884 m.), kartu su Liudviku III,
- Karolis II Storasis (884−887 m.), Romos imperatorius 881−888 m.,
- Edas I (888−898 m.),
- Karolis III Naivusis (893−923 m.), iki 898 m. kartu su Odu,
- Robertas I (922−923 m.),
- (923−936 m.),
- (936−954 m.),
- (954−986 m.),
- (986−987 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vakarų Frankija, Kas yra Vakarų Frankija? Ką reiškia Vakarų Frankija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vakaru Franku karalyste istorine karalyste viena is triju Karolingu Franku Romos imperijos daliu egzistavusi 843 987 m Jos teritorijos uzeme imperijos vakarine dalį t y didziaja dalį dabartines Prancuzijos Kitos Franku imperija sudariusios karalystes buvo Rytu Franku karalyste ir Vidurio Franku karalyste lot Regnum Francorum Occidentalium Vakaru Franku karalysteFranku imperijos sub karalyste 843 m 987 Location ofVakaru Franku karalyste raudona 843 m Sostine ParyziusKalbos Franku kalbaValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Verdeno sutartis 843 m m Kapetingu dinastijos atejimas į valdzia 987 m RaidaKarolis II Plikagalvis 843 877 m gavo sia karalyste trims broliams padalinus Franku imperija Po Vidurio Franku karalystes suirimo 855 m konkuruodamas su Rytu Franku imperija jis sieke įgyti kai kurias sritis rytuose kas jam pavyko 870 m uzimant dalį Lotaringijos ir Burgundijos 875 m jis buvo isrinktas Romos imperatoriumi tapdamas vieninteliu imperatoriumi is sios karalystes Kadangi Franku Romos imperijos ideja nebuvo prarasta Vakaru franku karaliai pripazino Romos imperatoriaus valdzia o siais imperatoriais visada tapdavo Rytu Franku karalystes atstovai 884 m vienas is ju Karolis III Storasis pasinaudojes Karlomano mirtimi uzeme Vakaru franku sosta paskutinį karta politiskai suvienydamas imperija Po jo mirties karalystes istorija lydejo kova tarp Karolingu ir Robetinu dinastiju 888 m Vakaru frankai issirinko Robertinu kilmes karaliu Taciau didikai remiami Rytu Franku iskele kita kandidata Karolį III kuris uzeme sosta 898 m Nuo 911 m sis valde ir Lotaringija Po sio mirties vel valde Robertinai kol 936 m Liudvikas IV Uzjurietis neatkure Karolingu valdzios Del nuolatiniu vidaus konfliktu karalyste labai greitai eme skaidytis į atskiras feodalines valstybes Paskutinieji Karolingai valde tik siaures rytines karalystes teritorijas aplink Reimsa Pieciau ju viespatavo Robertinai Mirus paskutiniajam Karolingui Liudvikui V Prancuzijos karaliumi buvo isrinktas is Robertinu ir taip pradejo Kapetingu dinastija Feodalines valstybesVakaru Franku karalystes teritorijos X a pabaigoje Del nuolatiniu pilietiniu karu Vakaru Franku karalyste greitai skaldesi X a pabaigoje karaliu tiesiogiai kontroliuojamos valdos teapeme nedideles issimeciusias sritis karalystes siaureje Likusiose dalyse nepriklausomi viespatavo galingi kunigaiksciai ir grafai Todel Vakaru Franku karalyste sudare sios feodalines valstybes Flandrijos grafyste Normandijos kunigaikstyste Burgundijos kunigaikstyste Akvitanijos kunigaikstysteValdovaiPrancuzijos istorijaGalija Keltai Romos imperijaFranku valstybe Merovingai Franku imperija V Frankai Karolingai gt RobertinaiPrancuzijos karalyste Kapetingai gt Valua gt BurbonaiDidzioji Prancuzijos revoliucijaPirmoji imperijaAntroji imperijaTrecioji RespublikaVisi rezimasKetvirtoji RespublikaPenktoji RespublikaIstoriniai regionaiKarolis Plikagalvis 843 877 m Romos imperatorius 875 877 m Liudvikas II Mikcius 877 879 m Liudvikas III 879 882 m Karlomanas II 879 884 m kartu su Liudviku III Karolis II Storasis 884 887 m Romos imperatorius 881 888 m Edas I 888 898 m Karolis III Naivusis 893 923 m iki 898 m kartu su Odu Robertas I 922 923 m 923 936 m 936 954 m 954 986 m 986 987 m