Lipčiaus medus angl Pine honey ukr Падевий мед turk çam balı medaus rūšis Medus yra saldžiai aštrus su juntamu medžio po

Lipčiaus medus (angl. Pine honey, ukr. Падевий мед, turk. çam balı) – medaus rūšis. Medus yra saldžiai aštrus su juntamu medžio poskoniu; kvapas atsiduoda sakais. Medus yra tamsios gintaro spalvos. Lipčiaus medus, sumaišytas su jogurtu ir tepamas ant duonos, yra dažnai valgomas pusryčių metu Turkijoje.

Lipčiaus medus yra neįprastas tuo, kad jį renka ne , o bitės, lipčių surenkančios iš Viduržemio jūros regione gyvenančių skydamarinių vabzdžių, aptinkamų pušies sakuose. Šie vabzdžiai gyvena , alepinėse, juodosiose, paprastosiose ir italinėse pušyse.

Lipčiaus medus yra gaminamas jūros regione, miškuose, kuriuose gausu uolinių pušų. Turkija pagamina 92 % pasaulio lipčiaus medaus. Turkijos pagaminama 80 % Turkijos lipčiaus medaus produkcijos.

Šaltiniai

Marchese, C. Marina (2011-05-20). Honeybee: Lessons from an Accidental Beekeeper. Running Press. ISBN 978-1-60376-239-7.
Toussaint-Samat, Maguelonne (2009-03-25). A History of Food. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-4443-0514-2.
de-Miguel, Sergio; Pukkala, Timo; Yeşil, Ahmet (2014-05-01). „Integrating pine honeydew honey production into forest management optimization“. European Journal of Forest Research. 133 (3): 423–432. doi:10.1007/s10342-013-0774-2.
Crane, Ethel Eva (2013-08-16). The World History of Beekeeping and Honey Hunting. Routledge. ISBN 978-1-136-74669-7.
Paine, Timothy D.; Lieutier, Francois (2016-01-06). Insects and Diseases of Mediterranean Forest Systems. Springer. ISBN 978-3-319-24744-1.
„Turkey makes over 90 percent of pine honey production worldwide“. DailySabah. Suarchyvuotas originalas 2020-07-29. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.
The Turkish Bee Keeping and Honey Sector, United States Department of Agriculture, 2015
„Muğla'da çam balı üretimi yüze 50 düştü“. Dünya Gazetesi (turkų). 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.

[honeybee-1] Marchese, C. Marina (2011-05-20). Honeybee: Lessons from an Accidental Beekeeper. Running Press. ISBN 978-1-60376-239-7.

[2] Toussaint-Samat, Maguelonne (2009-03-25). A History of Food. John Wiley & Sons. ISBN 978-1-4443-0514-2.

[ejhr-3] -Miguel, Sergio; Pukkala, Timo; Yeşil, Ahmet (2014-05-01). „Integrating pine honeydew honey production into forest management optimization“. European Journal of Forest Research. 133 (3): 423–432. doi:10.1007/s10342-013-0774-2.

[4] Crane, Ethel Eva (2013-08-16). The World History of Beekeeping and Honey Hunting. Routledge. ISBN 978-1-136-74669-7.

[5] Paine, Timothy D.; Lieutier, Francois (2016-01-06). Insects and Diseases of Mediterranean Forest Systems. Springer. ISBN 978-3-319-24744-1.

[6] „Turkey makes over 90 percent of pine honey production worldwide“. DailySabah. Suarchyvuotas originalas 2020-07-29. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.

[7] The Turkish Bee Keeping and Honey Sector, United States Department of Agriculture, 2015

[8] „Muğla'da çam balı üretimi yüze 50 düştü“. Dünya Gazetesi (turkų). 2016-01-06. Nuoroda tikrinta 2020-07-29.