Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lionginas ŠepkaGimė 1907 m rugsėjo 15 d Šiaudinė dab LietuvaMirė 1985 m lapkričio 4 d 78 metai Vilnius LietuvaVeikla lia
Lionginas Šepka
| Lionginas Šepka | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. rugsėjo 15 d. Šiaudinė, dab. Lietuva |
| Mirė | 1985 m. lapkričio 4 d. (78 metai) Vilnius, Lietuva |
| Veikla | liaudies skulptorius |
Lionginas Šepka (g. 1907 m. rugsėjo 15 d. Šiaudinėje, Rokiškio rajone - m. 1985 m. lapkričio 4 d. Vilniuje) – lietuvių liaudies skulptorius.
Drožinėti pradėjo tik įžengęs į penktą dešimtį, 1950 m. Sukūrė apie 1500 medinių skulptūrų: apvalių žmogaus ūgio statulų, žvėrių ir paukščių figūrėlių, bareljefų, . Kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Skulptūros sukurtos 1950–1960 m. yra monumentalios, stilizuotos. Jų paviršius gausiai ornamentuotas (paminklai broliui ir tėvams).
Bareljefai (dekoratyvinės kompozicijos, portretai) dažniausiai dvipusiai, suskaidyti į kelias plokštumas. Į plokštumas dažnai įkomponuotas tekstas („Paskutinė vakarienė“, „Bėgimas į Egiptą“, „Barbora Radvilaitė, „Vytautas“).
Šepkos drožinių ekspozicija Rokiškio krašto muziejuje atidaryta 1971 m., išplėsta ir atnaujinta - 1992 m., užima 253 m².
Biografija
Gimė 1907 m. gausioje mažažemio valstiečio šeimoje: su jauniausiuoju Lionginu augo Albinas, Jonas, Viktoras, Petras, Adelė, dar keturi vaikai mirė vos gimę.
Sugebėjimą kurti paveldėjo iš motinos Elžbietos Šepkienės, kurios kurtos dainos plito apylinkėse. Moteris mirė apie 1916 m., kuomet nebegalėjo gyventi iš skausmo į kariuomenę išėjus jos sūnui Petrui.
Tėvas Justinas Šepka buvo tvarkingas ir darbštus žmogus, dažniausiai dirbo samdomus darbus. Mirė sulaukęs 50 metų per Pirmąjį pasaulinį karą.
Vaikystėje ir jaunystėje Šepka piemenavo, bernavo, buvo parsisamdęs sezoniniu darbininku - apie 1932 m. skaldė plento akmenis tiesiamam Žemaičių plentui, dirbo miško kirtėju, nuo 1938 m. devynerius metus tarnavo pas ūkininkus Panevėžio apskrityje. Grįžo pas giminaičius į Pandėlio miestą. Apsistojo pas brolį Petrą, kuris mirė 1949 m. Po metų brolio žmonos paprašytas pabandė pastatyti kryžių, vėliau nusprendė išdrožti paminklą. Nuo to laiko ėmėsi intensyviai kurti.
Laimingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu Šepka įvardijo 1950–1960 m., kuomet atsiskyręs nuo visų kūrė paminklus broliui ir tėvams. Nuo 1960 m. pas Šepką ėmė lankytis Vilniaus dailės instituto studentai, Rokiškio kraštotyros muziejaus darbuotojai.
Gyveno atsiskyrėliškai: iš pradžių mirusio brolio namuose, vėliau - netoliese esančioje apgriuvusioje pirtelėje. Ją vėliau, „kad nedarytų sarmatos“, nugriovė giminaičiai. Iš likusių rąstų Šepka susirentė vėjo perpučiamą žieminę ir šalia jos arba viduje droždavo skulptūras. Pritrūkęs vietos žieminėje, savo skulptūroms Šepka nusprendė nulipdyti keturkampį pastatą iš molio – muziejų, tačiau nespėjo. 1961 m. pavasarį, perplanuojant Pandėlio rytinį kvartalą, sklypas, kuriame buvo apsigyvenęs Šepka, atiteko naujam šeimininkui. Pastatai buvo nugriauti, meistro darbus direktoriaus Stasio Daunio rūpesčiu perėmė Rokiškio kraštotyros muziejus.
Šepkai išrūpinta valstybinė globa, jis buvo išvežtas į Vilkaviškio rajono Didvydžių senelių ir neįgaliųjų namus. Ten menininkas jautėsi nesavas, šalinosi žmonių, negalėjo kurti, ilgėjosi gimtinės. 1963 m. S. Daunio ir Liaudies meno iniciatyva Šepka grįžo į gimtąsias vietas. Kurį laiką gyveno pas gimines, vėliau – parūpintame bute Lailūnuose. Galiausiai gavęs iš muziejaus pinigų už įsigytus kūrinius, Šepka Lebedžių kaime nusipirko seną namą, kuriame nebuvo net elektros. Vėliau persikėlė į naują namą netoli buvusios tėvų sodybos.
1978 m. Šepka paliko kaimą, vedė. Keldamasis gyventi pas žmoną Danutę į Vilnių, Šepka pasiėmė ir jos dovanotą rudą šunį Sargį. Mylimam augintiniui nugaišus, namus papuošė jo iškamša.
Mirė 1985 m. lapkričio 4 d. Vilniuje, aštuonerius metus praleidęs žmonos globoje, amžinojo poilsio grįžo į gimtinę. Palaidotas Lebedžių kapinėse.
Kūrybos etapai
- Pirmasis apima 1950–1960 m. Ankstyvajame periode jo kūryboje vyravo religinė tematika, legendų, dainų, gamtos motyvai. Šepkos kūrinių nevaržo ikonografijos formulės: jo dievai apvilkti švarkais, klumpėti ir basi. Šventosios apgobtos kaimiškomis skaromis, rankose laiko medines knygas su lietuviškais tekstais. Autorius ne kartą dėl savo kūrybos kaimo moterų buvo apšauktas bedieviu. Per 10 metų Šepka sukūrė tris paminklus broliui ir vieną tėvams. Dviejuose paminkluose, skirtuose broliui ir tėvams, sukurta visu ūgiu ant aukštesnio ar žemesnio pjedestalo stovinčios Marijos figūra.
Pats sudėtingiausias – didysis paminklas, pradėtas kurti 1955 m. Tai savo sudėtinga struktūra, originaliomis plastinėmis formomis, iš daugybės įvairių komponentų susidedantis ir tuo stebinantis kūrinys. Centrinė jo ašis kryžius; apipintas egzotiškų gėlių girliandomis, vainikais, spinduliais, nuogomis figūrėlėmis. Jį supa stilizuoti žydinčių alyvų krūmai, eglės, pritupdytos išraiškingų paukščių figūrėlių, įvairios formos grandinės, kvadratinėse lentose įrėžti į ornamentus pereinantys tekstai ir karūnuotos širdys. Viskas alsuoja gyvenimu.
- Antrame kūrybos periode, kuris nuo 1960 m. tęsėsi iki autoriaus mirties, atsiranda socialinių elementų, temų iš dabartinio kaimo gyvenimo. Šepka drožinėja apvalias skulptūras ir bareljefinius istorinių asmenybių, savo artimųjų portretus. Jį domina augalų, gyvūnijos pasaulis. Drožia išraiškingus ištęsto liemens paukščius, keistai ornamentuotas žuvis, stilizuotų gėlių puokštes. Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija, autorius transformuoja figūras, keičia realias daiktų ir jų dydžių proporcijas. Skulptūrų paviršių padengia paties susikurtu, turtingu, originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu. Autoriaus skulptūros pilnos keisto iškilmingumo, asketiško taurumo.
Dažnai Šepkos kūryboje jaučiami du kraštutinumai: didžiausias apibendrinimas ir kai kurių formų natūralistiškas detalizavimas.
Atminimo įamžinimas
- 1987 m. Pandėlyje atidengta ąžuolinė atminimo lenta, 35x80 cm, su bareljefu (aut. L. Juozonis)
Šaltiniai
- Kraštotyrininko kelias, Leonas Juozonis, Kaunas: Gabija, 2002, p. 30
- Zita Žemaitytė, „Lionginas Šepka“, Vilnius, 1984.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija, Vilnius, 1988.
Literatūra
- Pažįstamas ir nepažįstamas Lionginas Šepka: liaudies skulptorius (sud. Marijona Mieliauskienė). - Rokiškis: Rokiškio krašto muziejus, 2007. - 184 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-9994-0-9
Nuorodos
- Daug teisybės apie dievdirbį – laiškuose mylimai Danutei Archyvuota kopija 2007-11-23 iš Wayback Machine projekto.
- Rokiškio krašto muziejus
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lionginas Šepka, Kas yra Lionginas Šepka? Ką reiškia Lionginas Šepka?
Lionginas SepkaGime 1907 m rugsejo 15 d Siaudine dab LietuvaMire 1985 m lapkricio 4 d 78 metai Vilnius LietuvaVeikla liaudies skulptorius Lionginas Sepka g 1907 m rugsejo 15 d Siaudineje Rokiskio rajone m 1985 m lapkricio 4 d Vilniuje lietuviu liaudies skulptorius Lietuvos pasto 2008 m zenklas Liongino Sepkos drozta sulptura Sv Jurgis Drozineti pradejo tik įzenges į penkta desimtį 1950 m Sukure apie 1500 mediniu skulpturu apvaliu zmogaus ugio statulu zveriu ir pauksciu figureliu bareljefu Kuryboje vyravo religine tematika legendu dainu gamtos motyvai Skulpturos sukurtos 1950 1960 m yra monumentalios stilizuotos Ju pavirsius gausiai ornamentuotas paminklai broliui ir tevams Bareljefai dekoratyvines kompozicijos portretai dazniausiai dvipusiai suskaidyti į kelias plokstumas Į plokstumas daznai įkomponuotas tekstas Paskutine vakariene Begimas į Egipta Barbora Radvilaite Vytautas Sepkos droziniu ekspozicija Rokiskio krasto muziejuje atidaryta 1971 m isplesta ir atnaujinta 1992 m uzima 253 m BiografijaGime 1907 m gausioje mazazemio valstiecio seimoje su jauniausiuoju Lionginu augo Albinas Jonas Viktoras Petras Adele dar keturi vaikai mire vos gime Sugebejima kurti paveldejo is motinos Elzbietos Sepkienes kurios kurtos dainos plito apylinkese Moteris mire apie 1916 m kuomet nebegalejo gyventi is skausmo į kariuomene isejus jos sunui Petrui Tevas Justinas Sepka buvo tvarkingas ir darbstus zmogus dazniausiai dirbo samdomus darbus Mire sulaukes 50 metu per Pirmajį pasaulinį kara Vaikysteje ir jaunysteje Sepka piemenavo bernavo buvo parsisamdes sezoniniu darbininku apie 1932 m skalde plento akmenis tiesiamam Zemaiciu plentui dirbo misko kirteju nuo 1938 m devynerius metus tarnavo pas ukininkus Panevezio apskrityje Grįzo pas giminaicius į Pandelio miesta Apsistojo pas brolį Petra kuris mire 1949 m Po metu brolio zmonos paprasytas pabande pastatyti kryziu veliau nusprende isdrozti paminkla Nuo to laiko emesi intensyviai kurti Laimingiausiu savo gyvenimo laikotarpiu Sepka įvardijo 1950 1960 m kuomet atsiskyres nuo visu kure paminklus broliui ir tevams Nuo 1960 m pas Sepka eme lankytis Vilniaus dailes instituto studentai Rokiskio krastotyros muziejaus darbuotojai Gyveno atsiskyreliskai is pradziu mirusio brolio namuose veliau netoliese esancioje apgriuvusioje pirteleje Ja veliau kad nedarytu sarmatos nugriove giminaiciai Is likusiu rastu Sepka susirente vejo perpuciama ziemine ir salia jos arba viduje drozdavo skulpturas Pritrukes vietos ziemineje savo skulpturoms Sepka nusprende nulipdyti keturkampį pastata is molio muzieju taciau nespejo 1961 m pavasarį perplanuojant Pandelio rytinį kvartala sklypas kuriame buvo apsigyvenes Sepka atiteko naujam seimininkui Pastatai buvo nugriauti meistro darbus direktoriaus Stasio Daunio rupesciu pereme Rokiskio krastotyros muziejus Sepkai isrupinta valstybine globa jis buvo isveztas į Vilkaviskio rajono Didvydziu seneliu ir neįgaliuju namus Ten menininkas jautesi nesavas salinosi zmoniu negalejo kurti ilgejosi gimtines 1963 m S Daunio ir Liaudies meno iniciatyva Sepka grįzo į gimtasias vietas Kurį laika gyveno pas gimines veliau parupintame bute Lailunuose Galiausiai gaves is muziejaus pinigu uz įsigytus kurinius Sepka Lebedziu kaime nusipirko sena nama kuriame nebuvo net elektros Veliau persikele į nauja nama netoli buvusios tevu sodybos 1978 m Sepka paliko kaima vede Keldamasis gyventi pas zmona Danute į Vilniu Sepka pasieme ir jos dovanota ruda sunį Sargį Mylimam augintiniui nugaisus namus papuose jo iskamsa Mire 1985 m lapkricio 4 d Vilniuje astuonerius metus praleides zmonos globoje amzinojo poilsio grįzo į gimtine Palaidotas Lebedziu kapinese Kurybos etapaiPirmasis apima 1950 1960 m Ankstyvajame periode jo kuryboje vyravo religine tematika legendu dainu gamtos motyvai Sepkos kuriniu nevarzo ikonografijos formules jo dievai apvilkti svarkais klumpeti ir basi Sventosios apgobtos kaimiskomis skaromis rankose laiko medines knygas su lietuviskais tekstais Autorius ne karta del savo kurybos kaimo moteru buvo apsauktas bedieviu Per 10 metu Sepka sukure tris paminklus broliui ir viena tevams Dviejuose paminkluose skirtuose broliui ir tevams sukurta visu ugiu ant aukstesnio ar zemesnio pjedestalo stovincios Marijos figura Pats sudetingiausias didysis paminklas pradetas kurti 1955 m Tai savo sudetinga struktura originaliomis plastinemis formomis is daugybes įvairiu komponentu susidedantis ir tuo stebinantis kurinys Centrine jo asis kryzius apipintas egzotisku geliu girliandomis vainikais spinduliais nuogomis figurelemis Jį supa stilizuoti zydinciu alyvu krumai egles pritupdytos israiskingu pauksciu figureliu įvairios formos grandines kvadratinese lentose įrezti į ornamentus pereinantys tekstai ir karunuotos sirdys Viskas alsuoja gyvenimu Antrame kurybos periode kuris nuo 1960 m tesesi iki autoriaus mirties atsiranda socialiniu elementu temu is dabartinio kaimo gyvenimo Sepka drozineja apvalias skulpturas ir bareljefinius istoriniu asmenybiu savo artimuju portretus Jį domina augalu gyvunijos pasaulis Drozia israiskingus istesto liemens paukscius keistai ornamentuotas zuvis stilizuotu geliu puokstes Vadovaudamasis tik savo fantazija ir menine intuicija autorius transformuoja figuras keicia realias daiktu ir ju dydziu proporcijas Skulpturu pavirsiu padengia paties susikurtu turtingu originaliu augaliniu ir geometriniu ornamentu Autoriaus skulpturos pilnos keisto iskilmingumo asketisko taurumo Daznai Sepkos kuryboje jauciami du krastutinumai didziausias apibendrinimas ir kai kuriu formu naturalistiskas detalizavimas Atminimo įamzinimas1987 m Pandelyje atidengta azuoline atminimo lenta 35x80 cm su bareljefu aut L Juozonis SaltiniaiKrastotyrininko kelias Leonas Juozonis Kaunas Gabija 2002 p 30 Zita Zemaityte Lionginas Sepka Vilnius 1984 Tarybu Lietuvos enciklopedija Vilnius 1988 LiteraturaPazįstamas ir nepazįstamas Lionginas Sepka liaudies skulptorius sud Marijona Mieliauskiene Rokiskis Rokiskio krasto muziejus 2007 184 p iliustr ISBN 978 9955 9994 0 9NuorodosDaug teisybes apie dievdirbį laiskuose mylimai Danutei Archyvuota kopija 2007 11 23 is Wayback Machine projekto Rokiskio krasto muziejus