Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungaTrumpinysLVLSLyderisKazys GriniusĮkurta1922Panaikinta1936PirmtakėLietuvos sociali
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga | |
| Trumpinys | LVLS |
|---|---|
| Lyderis | Kazys Grinius |
| Įkurta | 1922 |
| Panaikinta | 1936 |
| Pirmtakė | Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija, Lietuvos valstiečių sąjunga |
| Politinė pozicija | Centro kairė |
| Tarptautinė narystė | (stebėtojas) |
Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga – centro kairioji lietuvių politinė partija, susiformavusi bręstant Lietuvos politinei sistemai, veikusi 1922–1936 m. Dalyvavo Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete. 2005 m. atkurta Lietuvoje, o 2012 m. naujai pavadinta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.
Istorija
Įkurta 1922 m. gruodžio 3 – 5 d., susijungus Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijai ir Lietuvos valstiečių sąjungai. Partijos įstatai ir programa Kauno apskrities viršininko raštinėje įregistruoti 1923 m. kovo 17 d.
Partijos ištakas galime rasti varpininkų sąjūdyje. Nors ir laikomi liberaliosios tradicijos astovais, liaudininkai stipriai skyrėsi nuo dabartinių liberalų, kurie idėjas semiasi iš anglosaksiškosios tradicijos. Liaudininkų liberalizmas – kontinentinis, jam nesvetimos buvo ir kairiosios idėjos, lygybės problemų kėlimas, antiklerikalizmas. Pirmenybę teikė kolektyvinimas principams, o ne individualizmui. Kairiajame partijos sparne reiškėsi ir artimos marksizmui idėjos.
Pagrindiniai ideologai buvo dr. Kazys Grinius (CK pirmininkas 1926 m. antroje pusėje), Albinas Rimka, Vincas Kvieska, svarbiausi lyderiai Felicija Bortkevičienė , Jonas Kriščiūnas, Vladas Lašas, Mykolas Sleževičius (CK pirmininkas 1922–1926 m. birželio mėn. ir nuo 1926 m. gruodžio iki 1936 m.), Justinas Staugaitis, , Jonas Vileišis. Partijos ideologiją atspindėjo laikraščiai „Lietuvos žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, politikos žurnalas „Varpas“ (1924–1932 m.), jaunimo ir moksleivių organizacijų žurnalai „Jaunimas“ (1925–1936 m.), (1925–1940 m.), „Moksleivis“ (1935–1936 m.).
Prie partijos 1922–1936 m. veikė jaunimo organizacija, 1923–1940 m. studentų ir moksleivių organizacija „Varpas“. Ideologija rėmėsi reformistinio socializmo doktrina. Pripažino tik parlamentinės kovos metodus. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. 1923 m. programoje buvo kalbama apie žemės suvisuomeninimą, vėliau, 1926 m. ir 1933 m. programose krypstama į kooperaciją, tačiau siekiama apriboti dvarininkų valdomos žemės plotą iki 50, vėliau – iki 100 ha.
LVLS II Seime turėjo 16 atstovų iš 78, dalyvavo koalicijoje su krikščionimis demokratais. 1924 m. ši koalicija subyrėjo.
1926 m. rinkimuose LVLS gavo 22 vietas iš 85 ir sudarė koaliciją su LSDP. Prezidentu tapo Kazys Grinius, ministru pirmininku Mykolas Sleževičius. Buvo panaikinta , amnestuoti politiniai kaliniai, įvestas privalomas pradžios mokslas, pasirašyta nepuolimo sutartis su TSRS. Kairioji politika išprovokavo dešiniųjų jėgų, ypač iš dvarininkijos kilusių karininkų nepasitenkinimą ir 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmą, kuriam nesugebėta pasipriešinti.
Po perversmo partijos veikėjai buvo persekiojami. Nepaisant to, valstiečiai liaudininkai tobulino savo programines nuostatas, į jos veiklą įsijungė nauji žmonės. V. Kvieskos iniciatyva daug dėmesio buvo skiriama saikingai kooperacijai, bandyta partiją suartinti su tautininkais. Bet partijos dauguma jo nepalaikė, jis buvo pašalintas iš partijos, valstiečiai liaudininkai liko ištikimi savo programai. Tačiau šiokios tokios naujovės buvo išdėstytos 1934 m. kovo 8 d. „Lietuvos žiniose“ LVLS CK paskelbtuose „Lietuvos valstiečių liaudininkų ideologijos pagrindiniuose dėsniuose“. Buvo skelbiama, kad ne piliečiai turi tarnauti valstybei, o valstybė – piliečiams. siekiama plėtoti kooperaciją, apriboti privatinę nuosavybę, švelninti socialinius prieštaravimus. Tiesa, 1935 m. birželio mėn. vykusiame suvažiavime jie nebuvo patvirtinti kaip naujoji programa, o ir jų įtaka buvo nedidelė, nes 1936 m. LVLS veikla buvo uždrausta.
XXI a.
2005 m. įvykusiame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos suvažiavime, nutarta pasivadinti Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga. Kazimira Prunskienė išrinkta partijos pirmininke. 2008 m. Seimo rinkimai partijai buvo nesėkmingi – partija neįveikė 5 % barjero, o vienmandatėse apygardose gautos trys vietos Seime. 2009 m. gegužę K. Prunskienė nusprendė kaip nepriklausoma kandidatė balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisakė antrąkart kandidatuoti į partijos vadovo postą. Labai nesėkmingi partijai buvo 2009 m. Europos Parlamento rinkimai – partija kandidatuodama be buvusios lyderės surinko tik 1,87 % balsų. 2009 m. liepos 8 d. buvusi partijos lyderė K. Prunskienė parašė pareiškimą dėl išstojimo iš LVLS. Savo pareiškime LVLS tarybai K. Prunskienė sukritikavo partijos pavadinimą ir stiprėjantį apsiribojimą vienos visuomenės grupės-žemdirbių atstovavimu ar net vienos šios grupės dalies ūkiniais–komerciniais interesais. Taip pat K. Prunskienei esą buvusi nepriimtina „tiek dabartinė atšiauri atmosfera partijoje, tiek ir veidmainystė rinkėjų atžvilgiu“.
Nuorodos
- Jadvyga Mackevičienė. Partijos istorija.[neveikianti nuoroda]
- Iš valstiečių liaudininkų istorijos[neveikianti nuoroda]
- Mindaugas TAMOŠAITIS. Kartų konfliktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje XX a. 4-ame dešimtmetyje Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Mindaugas TAMOŠAITIS. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės ir Telšių apygardos komiteto nesutarimai 1931–1935 m. Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Aras Lukšas. Nepavykęs kairiųjų pučas.[neveikianti nuoroda]
Šaltiniai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, Kas yra Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga? Ką reiškia Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga?
Lietuvos valstieciu liaudininku sajungaTrumpinysLVLSLyderisKazys GriniusĮkurta1922Panaikinta1936PirmtakeLietuvos socialistu liaudininku demokratu partija Lietuvos valstieciu sajungaPolitine pozicijaCentro kaireTarptautine naryste stebetojas Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga centro kairioji lietuviu politine partija susiformavusi brestant Lietuvos politinei sistemai veikusi 1922 1936 m Dalyvavo Vyriausiajame Lietuvos islaisvinimo komitete 2005 m atkurta Lietuvoje o 2012 m naujai pavadinta Lietuvos valstieciu ir zaliuju sajunga IstorijaĮkurta 1922 m gruodzio 3 5 d susijungus Lietuvos socialistu liaudininku demokratu partijai ir Lietuvos valstieciu sajungai Partijos įstatai ir programa Kauno apskrities virsininko rastineje įregistruoti 1923 m kovo 17 d Partijos istakas galime rasti varpininku sajudyje Nors ir laikomi liberaliosios tradicijos astovais liaudininkai stipriai skyresi nuo dabartiniu liberalu kurie idejas semiasi is anglosaksiskosios tradicijos Liaudininku liberalizmas kontinentinis jam nesvetimos buvo ir kairiosios idejos lygybes problemu kelimas antiklerikalizmas Pirmenybe teike kolektyvinimas principams o ne individualizmui Kairiajame partijos sparne reiskesi ir artimos marksizmui idejos Pagrindiniai ideologai buvo dr Kazys Grinius CK pirmininkas 1926 m antroje puseje Albinas Rimka Vincas Kvieska svarbiausi lyderiai Felicija Bortkeviciene Jonas Krisciunas Vladas Lasas Mykolas Slezevicius CK pirmininkas 1922 1926 m birzelio men ir nuo 1926 m gruodzio iki 1936 m Justinas Staugaitis Jonas Vileisis Partijos ideologija atspindejo laikrasciai Lietuvos zinios Lietuvos ukininkas politikos zurnalas Varpas 1924 1932 m jaunimo ir moksleiviu organizaciju zurnalai Jaunimas 1925 1936 m 1925 1940 m Moksleivis 1935 1936 m Prie partijos 1922 1936 m veike jaunimo organizacija 1923 1940 m studentu ir moksleiviu organizacija Varpas Ideologija remesi reformistinio socializmo doktrina Pripazino tik parlamentines kovos metodus Pagrindinis demesys buvo skiriamas zemes ukiui 1923 m programoje buvo kalbama apie zemes suvisuomeninima veliau 1926 m ir 1933 m programose krypstama į kooperacija taciau siekiama apriboti dvarininku valdomos zemes plota iki 50 veliau iki 100 ha LVLS II Seime turejo 16 atstovu is 78 dalyvavo koalicijoje su krikscionimis demokratais 1924 m si koalicija subyrejo 1926 m rinkimuose LVLS gavo 22 vietas is 85 ir sudare koalicija su LSDP Prezidentu tapo Kazys Grinius ministru pirmininku Mykolas Slezevicius Buvo panaikinta amnestuoti politiniai kaliniai įvestas privalomas pradzios mokslas pasirasyta nepuolimo sutartis su TSRS Kairioji politika isprovokavo desiniuju jegu ypac is dvarininkijos kilusiu karininku nepasitenkinima ir 1926 m gruodzio 17 d valstybes perversma kuriam nesugebeta pasipriesinti Po perversmo partijos veikejai buvo persekiojami Nepaisant to valstieciai liaudininkai tobulino savo programines nuostatas į jos veikla įsijunge nauji zmones V Kvieskos iniciatyva daug demesio buvo skiriama saikingai kooperacijai bandyta partija suartinti su tautininkais Bet partijos dauguma jo nepalaike jis buvo pasalintas is partijos valstieciai liaudininkai liko istikimi savo programai Taciau siokios tokios naujoves buvo isdestytos 1934 m kovo 8 d Lietuvos ziniose LVLS CK paskelbtuose Lietuvos valstieciu liaudininku ideologijos pagrindiniuose desniuose Buvo skelbiama kad ne pilieciai turi tarnauti valstybei o valstybe pilieciams siekiama pletoti kooperacija apriboti privatine nuosavybe svelninti socialinius priestaravimus Tiesa 1935 m birzelio men vykusiame suvaziavime jie nebuvo patvirtinti kaip naujoji programa o ir ju įtaka buvo nedidele nes 1936 m LVLS veikla buvo uzdrausta XXI a 2005 m įvykusiame Valstieciu ir Naujosios demokratijos partiju sajungos suvaziavime nutarta pasivadinti Lietuvos valstieciu liaudininku sajunga Kazimira Prunskiene isrinkta partijos pirmininke 2008 m Seimo rinkimai partijai buvo nesekmingi partija neįveike 5 barjero o vienmandatese apygardose gautos trys vietos Seime 2009 m geguze K Prunskiene nusprende kaip nepriklausoma kandidate balotiruotis LR Prezidento rinkimuose ir atsisake antrakart kandidatuoti į partijos vadovo posta Labai nesekmingi partijai buvo 2009 m Europos Parlamento rinkimai partija kandidatuodama be buvusios lyderes surinko tik 1 87 balsu 2009 m liepos 8 d buvusi partijos lydere K Prunskiene parase pareiskima del isstojimo is LVLS Savo pareiskime LVLS tarybai K Prunskiene sukritikavo partijos pavadinima ir stiprejantį apsiribojima vienos visuomenes grupes zemdirbiu atstovavimu ar net vienos sios grupes dalies ukiniais komerciniais interesais Taip pat K Prunskienei esa buvusi nepriimtina tiek dabartine atsiauri atmosfera partijoje tiek ir veidmainyste rinkeju atzvilgiu NuorodosJadvyga Mackeviciene Partijos istorija neveikianti nuoroda Is valstieciu liaudininku istorijos neveikianti nuoroda Mindaugas TAMOSAITIS Kartu konfliktas Lietuvos valstieciu liaudininku sajungoje XX a 4 ame desimtmetyje Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Mindaugas TAMOSAITIS Lietuvos valstieciu liaudininku sajungos vadovybes ir Telsiu apygardos komiteto nesutarimai 1931 1935 m Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Aras Luksas Nepavykes kairiuju pucas neveikianti nuoroda Saltiniai