Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos tautinis olimpinis komitetasLogotipasNacionalinis olimpinis komitetasŠalis Regionas LietuvaKodasLTUĮkurtas1924P
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
| Logotipas | |
| Nacionalinis olimpinis komitetas | |
|---|---|
| Šalis/Regionas | Lietuva |
| Kodas | LTU |
| Įkurtas | 1924 |
| Pripažintas | 1924 (atkurta 1991) |
| Žemyno asociacija | EOC |
| Būstinė | Vilnius, Lietuva |
| Prezidentas | Daina Gudzinevičiūtė |
| Generalinis sekretorius | |
| Tinklalapis | https://www.ltok.lt |
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) – Lietuvos savarankiška ne pelno visuomeninė sporto organizacija, priklausanti pasaulio olimpiniam judėjimui, Tarptautinio olimpinio komiteto (International Olympic Committee, IOC) narė. Įkurtas 1924 m. gegužės 25 d. TSRS okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta. LTOK atkurtas 1988 m. gruodžio 11 d., veikia pagal Olimpinę chartiją – Tarptautinio olimpinio komiteto priimtų pagrindinių principų, taisyklių ir jų oficialių išaiškinimų bendrą kodeksą. Kartu su sporto šakų federacijomis rūpinasi šalies sportininkų atranka, rengimu ir dalyvavimu olimpinėse žaidynėse.
Atkūrimas
Mintį apie savarankišką Lietuvos sportininkų delegaciją olimpinėse žaidynėse subrandino Sąjūdžio judėjimas, kurio atstovai aktyviai dalyvavo LTOK atkūrimo veikloje. 1988 m. spalio 6 d. laikraštyje „Sportas“ išspausdintas Romos Griniūtės-Grinbergienės straipsnis „Ar naudosimės teise į LTSR nacionalinį olimpinį komitetą?” sukėlė audringą skaitytojų reakciją – „Sporto“ redakciją pasiekė laiškai su daugiau nei 120 tūkst. parašų, palaikančių Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo idėją.
Visuomenės nuotaikos atsispindėjo tuometėse šalies sporto organizacijose: 1988 m. spalio 10 d. LTSR valstybinis kūno kultūros ir sporto komitetas suformavo Lietuvos olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupę, kurios vadovu buvo paskirtas komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Artūras Poviliūnas.
Analogiškų žingsnių kiek anksčiau jau buvo ėmęsi latviai, kurie 1988 m. lapkričio 19 d. suvažiavime Rygoje pirmieji iš Baltijos valstybių įkūrė Laikinąjį Latvijos olimpinį komitetą (LLOK). „Laikinuoju“ Latvijos komitetas buvo pavadintas tikintis taip sušvelninti galimą priešišką Maskvos sporto funkcionierių reakciją. Tačiau netrukus įvykusiame TSRS kūno kultūros ir sporto komiteto posėdyje Maskvoje latvių iniciatyva buvo agresyviai sukritikuota, tuo pačiu pademonstruojant aiškią TSRS sporto vadovybės poziciją panašias viltis puoselėjantiems lietuviams.
Nepaisant to, 1988 m. gruodžio 11 d. Vilniaus Profsąjungų rūmuose įvyko sporto organizacijų delegatų suvažiavimas, kuriame dalyvavo beveik pusė tūkstančio atstovų, vienbalsiai priėmęs sprendimą atkurti LTOK, o pirmuoju prezidentu didele balsų persvara išrinktas A. Poviliūnas.
Tarptautinis pripažinimas
1988 m. pabaigoje Lietuvos delegacija pirmą kartą dalyvavo Adelaidėje vykusiose III pasaulio lietuvių sporto žaidynėse. 1989 m. gegužę Lietuvoje buvo surengta pirmoji Olimpinė diena, kurios šūkis buvo „Būk sveika ir dora, Lietuva“. Kartu su kolegomis iš Latvijos ir Estijos įkūrę Baltijos šalių olimpinių komitetų asociaciją, lietuviai mėgino užmegzti ryšius su Tarptautinio olimpinio komitetu bei tarptautinėmis sporto federacijomis. Lozana į LTOK užklausas nereagavo, o Baltijos šalių organizacijų IOC adresuoti laiškai atsakymų nesulaukdavo.
IOC priimti lietuvių delegatus sutiko tik 1990 m. vasarį, LTOK primygtinai pareikalavus vizito. Vasario 15 d. Lietuvos delegacija Lozanoje susitiko su IOC generaliniu direktoriumi Fransua Kararu bei ryšių su nacionaliniais olimpiniais komitetais direktore Ane Bedou ir išsakė savo norą prisijungti prie IOC. Konkrečių pažadų iš IOC atstovų A. Poviliūno vadovaujami lietuviai neišgirdo.
Atsargus IOC ir daugumos kitų tarptautinių sporto organizacijų požiūris į politinius įvykius byrančioje Tarybų Sąjungoje pasikeitė po 1991 m. nepavykusio pučo Maskvoje, reiškusio išsaugoti TSRS siekusių komunistinių jėgų pralaimėjimą. Rugsėjo 18 d. Berlyne (Vokietija) IOC Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą suteikti narystę IOC Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Skubos tvarka surengus IOC narių balsavimą, 1991 m. lapkritį LTOK buvo oficialiai pripažintas IOC, o Lietuva sulaukė pirmųjų kvietimų į 1992 m. Albervilio ir Barselonos žaidynes.
LTOK vadovybė
Prezidentas
- Artūras Poviliūnas – išrinktas 1988 m., 1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m. ir 2008 m.
- Daina Gudzinevičiūtė – išrinkta 2012 m.
Generalinis sekretorius
- Janis Grinbergas – 1988–1992 m.
- – 1992–2000 m.
- – 2000 m., 2004 m. ir 2008 m.
- – 2012 m.
Viceprezidentai
- Arvydas Juozaitis (buvęs)
- (buvęs)
Šaltiniai
- Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 338 psl.
Nuorodos
- Lietuvos tautinio olimpinio komiteto svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Kas yra Lietuvos tautinis olimpinis komitetas? Ką reiškia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas?
Lietuvos tautinis olimpinis komitetasLogotipasNacionalinis olimpinis komitetasSalis Regionas LietuvaKodasLTUĮkurtas1924Pripazintas1924 atkurta 1991 Zemyno asociacijaEOCBustineVilnius LietuvaPrezidentasDaina GudzineviciuteGeneralinis sekretoriusTinklalapishttps www ltok ltInfolentele ziureti redaguoti Lietuvos tautinis olimpinis komitetas LTOK Lietuvos savarankiska ne pelno visuomenine sporto organizacija priklausanti pasaulio olimpiniam judejimui Tarptautinio olimpinio komiteto International Olympic Committee IOC nare Įkurtas 1924 m geguzes 25 d TSRS okupacijos ir aneksijos metu LTOK veikla buvo sustabdyta LTOK atkurtas 1988 m gruodzio 11 d veikia pagal Olimpine chartija Tarptautinio olimpinio komiteto priimtu pagrindiniu principu taisykliu ir ju oficialiu isaiskinimu bendra kodeksa Kartu su sporto saku federacijomis rupinasi salies sportininku atranka rengimu ir dalyvavimu olimpinese zaidynese LTOK bustineAtkurimasMintį apie savarankiska Lietuvos sportininku delegacija olimpinese zaidynese subrandino Sajudzio judejimas kurio atstovai aktyviai dalyvavo LTOK atkurimo veikloje 1988 m spalio 6 d laikrastyje Sportas isspausdintas Romos Griniutes Grinbergienes straipsnis Ar naudosimes teise į LTSR nacionalinį olimpinį komiteta sukele audringa skaitytoju reakcija Sporto redakcija pasieke laiskai su daugiau nei 120 tukst parasu palaikanciu Antrojo pasaulinio karo metu panaikinto Lietuvos olimpinio komiteto atkurimo ideja Visuomenes nuotaikos atsispindejo tuometese salies sporto organizacijose 1988 m spalio 10 d LTSR valstybinis kuno kulturos ir sporto komitetas suformavo Lietuvos olimpinio komiteto atkurimo darbo grupe kurios vadovu buvo paskirtas komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Arturas Poviliunas Analogisku zingsniu kiek anksciau jau buvo emesi latviai kurie 1988 m lapkricio 19 d suvaziavime Rygoje pirmieji is Baltijos valstybiu įkure Laikinajį Latvijos olimpinį komiteta LLOK Laikinuoju Latvijos komitetas buvo pavadintas tikintis taip susvelninti galima priesiska Maskvos sporto funkcionieriu reakcija Taciau netrukus įvykusiame TSRS kuno kulturos ir sporto komiteto posedyje Maskvoje latviu iniciatyva buvo agresyviai sukritikuota tuo paciu pademonstruojant aiskia TSRS sporto vadovybes pozicija panasias viltis puoselejantiems lietuviams Nepaisant to 1988 m gruodzio 11 d Vilniaus Profsajungu rumuose įvyko sporto organizaciju delegatu suvaziavimas kuriame dalyvavo beveik puse tukstancio atstovu vienbalsiai priemes sprendima atkurti LTOK o pirmuoju prezidentu didele balsu persvara isrinktas A Poviliunas Tarptautinis pripazinimas1988 m pabaigoje Lietuvos delegacija pirma karta dalyvavo Adelaideje vykusiose III pasaulio lietuviu sporto zaidynese 1989 m geguze Lietuvoje buvo surengta pirmoji Olimpine diena kurios sukis buvo Buk sveika ir dora Lietuva Kartu su kolegomis is Latvijos ir Estijos įkure Baltijos saliu olimpiniu komitetu asociacija lietuviai megino uzmegzti rysius su Tarptautinio olimpinio komitetu bei tarptautinemis sporto federacijomis Lozana į LTOK uzklausas nereagavo o Baltijos saliu organizaciju IOC adresuoti laiskai atsakymu nesulaukdavo IOC priimti lietuviu delegatus sutiko tik 1990 m vasarį LTOK primygtinai pareikalavus vizito Vasario 15 d Lietuvos delegacija Lozanoje susitiko su IOC generaliniu direktoriumi Fransua Kararu bei rysiu su nacionaliniais olimpiniais komitetais direktore Ane Bedou ir issake savo nora prisijungti prie IOC Konkreciu pazadu is IOC atstovu A Poviliuno vadovaujami lietuviai neisgirdo Atsargus IOC ir daugumos kitu tarptautiniu sporto organizaciju poziuris į politinius įvykius byrancioje Tarybu Sajungoje pasikeite po 1991 m nepavykusio puco Maskvoje reiskusio issaugoti TSRS siekusiu komunistiniu jegu pralaimejima Rugsejo 18 d Berlyne Vokietija IOC Vykdomasis komitetas prieme sprendima suteikti naryste IOC Lietuvai Latvijai ir Estijai Skubos tvarka surengus IOC nariu balsavima 1991 m lapkritį LTOK buvo oficialiai pripazintas IOC o Lietuva sulauke pirmuju kvietimu į 1992 m Albervilio ir Barselonos zaidynes LTOK vadovybePrezidentas Arturas Poviliunas isrinktas 1988 m 1992 m 1996 m 2000 m 2004 m ir 2008 m Daina Gudzineviciute isrinkta 2012 m Generalinis sekretorius Janis Grinbergas 1988 1992 m 1992 2000 m 2000 m 2004 m ir 2008 m 2012 m Viceprezidentai Arvydas Juozaitis buves buves SaltiniaiLietuvos tautinis olimpinis komitetas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 338 psl NuorodosLietuvos tautinio olimpinio komiteto svetaine