Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Balys BuračasKraštotyrininkas B Buračas 1929 m Gimė 1897 m sausio 18 d Sidarai Šiaulėnų valsčiusMirė 1972 m liepos 28 d
Balys Buračas
| Balys Buračas | |
|---|---|
| Kraštotyrininkas B. Buračas 1929 m. | |
| Gimė | 1897 m. sausio 18 d. Sidarai, Šiaulėnų valsčius |
| Mirė | 1972 m. liepos 28 d. (75 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Tėvai | Pranas Buračas |
| Veikla | pedagogas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis |
| Alma mater | Šiaulių mokytojų seminarija |
| Žymūs apdovanojimai | |
| Lietuvos nusipelnęs kultūros veikėjas | |
Balys Buračas (1897 m. sausio 18 d. Sidaruose, Šiaulėnų valsčius – 1972 m. liepos 28 d. Kaune) – lietuvių pedagogas, fotografas, etnografas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis.
Biografija
Tėvas Pranas Buračas pamokė skaičiuoti, kiek vėliau vyresnysis brolis Bronius išmokė lietuviškos ir rusų abėcėlės, skaityti ir rašyti. 1903 m. brolis nupirko kelis mažus sąsiuvinėlius, kuriuose jaunasis kraštotyrininkas užrašė pirmuosius gamtos reiškinių stebėjimus ir net svarbesnius kaimo įvykius. Besimokydamas pradinėje mokykloje pradėjo užrašinėti tautosaką. 1907 m. tėvo brolis Antanas Buračas atvežė jam iš Rygos brangią dovaną – labai aštrų peiliuką. Tais pačiais metais su broliu Broniumi pateikė savo drožinius Vilniuje rengiamai pirmajai lietuvių dailės parodai.
1907–1919 m. dirbo tėvų ir kaimynų ūkiuose. 1913 m. padedant Vydūnui, atspausdino etnografinius atvirukus O. Vitkauskytės knygyne Kaune ir Tilžėje. 1915–1916 m. okupacinių vokiečių dalinių mobilizuotas priverčiamiems darbams – padėjo tiesti geležinkelį. 1915 m. balandžio 14 d. netikėtai įsigijo dumplinį fotoaparatą – išmainė su vokiečiu į savo drožinėtą lazdą. Nuo tol su fotografija nesiskyrė visą gyvenimą, pirmasis mūsų krašte panaudojo fotoaparatą kraštotyros reikalams. Savo fotografijomis jis sukūrė platų ir tikrovišką etnografinės Lietuvos paveikslą.
1919 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, paleistas dėl džiovos mokytojavo Pušyniškėse. 1920–1921 m. mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje. Ją baigęs, mokytojavo Narušaičių mokykloje, buvo jos vedėjas. 1922–1925 m. dirbo Diktariškių mokykloje, Šiaulėnų valsčius. 1922 m. laimėjo Lietuvos banko paskelbtą 2 litų monetos konkursą. 1925–1927 m. mokytojavo Šiaulėnų, vėliau – Varputėnų ir Žygaičių mokyklose. 1927 m. mokytojavo ir dirbo mokyklos vedėju Jurgoniškių mokykloje.
Nuo 1928 m. pasišventė vien kraštotyriniam darbui. 1929–1930 m. studijavo grafiką Kauno meno mokykloje, jo piešinius spausdino „Žiburėlis“, „Darbymetis“, „Spaktyva“, „Šiaurės Lietuva“, vėliau fotografijas – „Karys“, „Jaunoji karta“, „Naujoji Romuva“, „Sekmadienis“, „Lietuvos žinios“. 1931–1933 m. su Peliksu Bugailiškiu dirbo Šiaulių „Aušros“ muziejaus konservatoriumi, tęsė Kupiškėnų papročių ir tradicijų aprašymus. 1934–1938 m. rinko Suvalkijos, Žemaitijos, Rytų Aukštaitijos, Šiaurės Lietuvos tautosaką.
Keliaudamas iš vieno Lietuvos pakraščio į kitą sukaupė didžiulį fotoarchyvą, kurį pats suskirstė į keturias pagrindines sritis: mažoji architektūra, tautodailė, papročiai, šokiai bei žaidimai ir žmonės: pasakoriai, drožėjai, muzikantai.
Darbas išugdė jame nepaprastai kruopštų žmogų – visuomet reikėdavo pateikti tikslias ir detalias eksponatų, nuotraukų metrikas. 1937 m. Paryžiaus tarptautinėje meno ir technikos parodoje už 25 nuotraukų kolekciją apdovanotas aukso medaliu. Bendradarbiavo „Illustrated London News“, enciklopediniuose leidiniuose, čekų ir vokiečių spaudoje.
1939–1941 m. – Lituanistikos instituto bendradarbis. 1941 m. – Liaudies kūrybos namų inspektorius ir Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaigos darbuotojas. 1942 m. keliavo Panemuniais, rinkdamas lituanistinę etnografinę medžiagą.
1944 m. spalio 20 d. – 1954 m. birželio 15 d. mokytojavo Karmėlavos vidurinėje mokykloje, kuri 1998 m. pavadinta jo vardu, taip pat ėjo bibliotekos vedėjo pareigas. 1957–1965 m. keliaudamas po Lietuvą, fotografavo kaimo kasdienę buitį, liaudies smulkiosios architektūros paminklus, dailės dirbinius, šokių ir žaidintų scenas, dievadirbius, piliakalnius, pasakotojus, muzikantus, dainininkus (išliko apie 11 000 negatyvų); rinko liaudies meno dirbinius, užrašinėjo tautosaką (užrašė per 3500 liaudies dainų).
Palikimas
Buvo surinkęs: apie 4200 dainų, 7600 papročių, smulkiosios tautosakos pavyzdžių, šokių ir žaidimų aprašymų, 6400 margučių; 800 lietuviškų tautinių juostų (1928 m. 300 jų publikuota „Žiedo“ litografijos albume).
Fotodokumentų kolekciją sudarė 18 200 negatyvų ir apie 36 000 pozityvų, bet po II pasaulinio karo teišliko tik apie 11 000. Didesnioji dalis žuvo pasaulinio karo metais. Jo palikimas saugomas Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje (čia sukaupta 8220 negatyvų ir 1273 pozityvai), taip pat Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyriuose.
Paskelbė apie 600 kraštotyrinių straipsnių. Stambiausi publikuoti leidinyje „Tautosakos darbai“: „Kupiškėnų vestuvės“ (1935 m.), „Kupiškėnų sekminės“ (1937 m.).
Baliui Buračui suteikti Lietuvos kraštotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbės nario vardai, o 1969 m. – Lietuvos nusipelniusio kultūros veikėjo vardas. Jis vadinamas šimtmečio kraštotyrininku, o jo vardas suteiktas Karmėlavos gimnazijai ir LR Kultūros ministerijos premijai.
1998 m. fotografas Aleksandras Macijauskas sudarė albumą „Balys Buračas. Fotografijos“ (ISBN 9986-861-28-4). Su jo nuotraukomis išėjo albumas „Balys Buračas". Antanas Buračas ir Antanas Stravinskas parengė albumą „Kryždirbystė Lietuvoje“ (Seimo leidykla „Valstybės žinios“, ISBN 9986-18-042-2). Leidinyje yra apie 1200 fotografijų iš išlikusio Balio Buračo etnografinio archyvo ir jo rankraščiai, skirti XVII a. pabaigos – XX a. pradžios kryždirbystės ir kito sakralinio meno tautinėms tradicijoms Lietuvoje. Leidinyje įdėti jo straipsniai įvairiuose nepriklausomos Lietuvos leidiniuose apie kryždirbystę, apie žymiausius Žemaitijos ir kitų vietų dievdirbius bei kryždirbius. 2011 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido jo fotoalbumą "Lietuvos piliakalniai".2017 m išleista knyga "Užburiantys tautinės kultūros vaizdai", skirta etnografo 120-mečiui ir apžvelgianti jo darbus, skirtus lietuvių šventėms ("Saulės delta", 456 p.ISBN 786-098-123-296) 2018 m. - jo rankraščių ir fotografijų rinktinė "Lietuvių darbo tradicijos ir papročiai" (368 p., MELC ISBN 978-5-420-01802-6).
2011 m. liepos 30 d. Šiaulėnų miesto aikštėje buvo atidengtas ir pašventintas paminklas, skirtas iš čia kilusiam Baliui Buračui pagerbti. Paminklo autorius – Stasys Žirgulis.
Nuorodos
- Balio Buračo nuotraukos
- B. Buračo knyga-albumas „Kryždirbystė Lietuvoje“
- "Lietuvos piliakalniai", 2011, LNM, Vilnius, 466 p.
- V. Juodakis. Balys Buračas. – V., 1971.
Šaltiniai
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 79 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Balys Buračas, Kas yra Balys Buračas? Ką reiškia Balys Buračas?
Balys BuracasKrastotyrininkas B Buracas 1929 m Gime 1897 m sausio 18 d Sidarai Siaulenu valsciusMire 1972 m liepos 28 d 75 metai KaunasPalaidotas a Petrasiunu kapineseTevai Pranas BuracasVeikla pedagogas fotografas etnografas krastotyrininkas spaudos bendradarbisAlma mater Siauliu mokytoju seminarijaZymus apdovanojimaiLietuvos nusipelnes kulturos veikejas Balys Buracas 1897 m sausio 18 d Sidaruose Siaulenu valscius 1972 m liepos 28 d Kaune lietuviu pedagogas fotografas etnografas krastotyrininkas spaudos bendradarbis BiografijaTevas Pranas Buracas pamoke skaiciuoti kiek veliau vyresnysis brolis Bronius ismoke lietuviskos ir rusu abeceles skaityti ir rasyti 1903 m brolis nupirko kelis mazus sasiuvinelius kuriuose jaunasis krastotyrininkas uzrase pirmuosius gamtos reiskiniu stebejimus ir net svarbesnius kaimo įvykius Besimokydamas pradineje mokykloje pradejo uzrasineti tautosaka 1907 m tevo brolis Antanas Buracas atveze jam is Rygos brangia dovana labai astru peiliuka Tais paciais metais su broliu Broniumi pateike savo drozinius Vilniuje rengiamai pirmajai lietuviu dailes parodai 1907 1919 m dirbo tevu ir kaimynu ukiuose 1913 m padedant Vydunui atspausdino etnografinius atvirukus O Vitkauskytes knygyne Kaune ir Tilzeje 1915 1916 m okupaciniu vokieciu daliniu mobilizuotas priverciamiems darbams padejo tiesti gelezinkelį 1915 m balandzio 14 d netiketai įsigijo dumplinį fotoaparata ismaine su vokieciu į savo drozineta lazda Nuo tol su fotografija nesiskyre visa gyvenima pirmasis musu kraste panaudojo fotoaparata krastotyros reikalams Savo fotografijomis jis sukure platu ir tikroviska etnografines Lietuvos paveiksla 1919 m tarnavo Lietuvos kariuomeneje paleistas del dziovos mokytojavo Pusyniskese 1920 1921 m mokesi Siauliu mokytoju seminarijoje Ja baiges mokytojavo Narusaiciu mokykloje buvo jos vedejas 1922 1925 m dirbo Diktariskiu mokykloje Siaulenu valscius 1922 m laimejo Lietuvos banko paskelbta 2 litu monetos konkursa 1925 1927 m mokytojavo Siaulenu veliau Varputenu ir Zygaiciu mokyklose 1927 m mokytojavo ir dirbo mokyklos vedeju Jurgoniskiu mokykloje Nuo 1928 m pasisvente vien krastotyriniam darbui 1929 1930 m studijavo grafika Kauno meno mokykloje jo piesinius spausdino Ziburelis Darbymetis Spaktyva Siaures Lietuva veliau fotografijas Karys Jaunoji karta Naujoji Romuva Sekmadienis Lietuvos zinios 1931 1933 m su Peliksu Bugailiskiu dirbo Siauliu Ausros muziejaus konservatoriumi tese Kupiskenu paprociu ir tradiciju aprasymus 1934 1938 m rinko Suvalkijos Zemaitijos Rytu Aukstaitijos Siaures Lietuvos tautosaka Keliaudamas is vieno Lietuvos pakrascio į kita sukaupe didziulį fotoarchyva kurį pats suskirste į keturias pagrindines sritis mazoji architektura tautodaile paprociai sokiai bei zaidimai ir zmones pasakoriai drozejai muzikantai Darbas isugde jame nepaprastai kruopstu zmogu visuomet reikedavo pateikti tikslias ir detalias eksponatu nuotrauku metrikas 1937 m Paryziaus tarptautineje meno ir technikos parodoje uz 25 nuotrauku kolekcija apdovanotas aukso medaliu Bendradarbiavo Illustrated London News enciklopediniuose leidiniuose ceku ir vokieciu spaudoje 1939 1941 m Lituanistikos instituto bendradarbis 1941 m Liaudies kurybos namu inspektorius ir Lietuvos kulturos paminklu apsaugos įstaigos darbuotojas 1942 m keliavo Panemuniais rinkdamas lituanistine etnografine medziaga 1944 m spalio 20 d 1954 m birzelio 15 d mokytojavo Karmelavos vidurineje mokykloje kuri 1998 m pavadinta jo vardu taip pat ejo bibliotekos vedejo pareigas 1957 1965 m keliaudamas po Lietuva fotografavo kaimo kasdiene buitį liaudies smulkiosios architekturos paminklus dailes dirbinius sokiu ir zaidintu scenas dievadirbius piliakalnius pasakotojus muzikantus dainininkus isliko apie 11 000 negatyvu rinko liaudies meno dirbinius uzrasinejo tautosaka uzrase per 3500 liaudies dainu PalikimasPaminklas Baliui Buracui Siaulenu miesto aiksteje Buvo surinkes apie 4200 dainu 7600 paprociu smulkiosios tautosakos pavyzdziu sokiu ir zaidimu aprasymu 6400 marguciu 800 lietuvisku tautiniu juostu 1928 m 300 ju publikuota Ziedo litografijos albume Fotodokumentu kolekcija sudare 18 200 negatyvu ir apie 36 000 pozityvu bet po II pasaulinio karo teisliko tik apie 11 000 Didesnioji dalis zuvo pasaulinio karo metais Jo palikimas saugomas Kauno Vytauto Didziojo karo muziejuje cia sukaupta 8220 negatyvu ir 1273 pozityvai taip pat Lietuviu literaturos ir tautosakos institute Siauliu Ausros muziejaus Fotografijos ir Istorijos skyriuose Paskelbe apie 600 krastotyriniu straipsniu Stambiausi publikuoti leidinyje Tautosakos darbai Kupiskenu vestuves 1935 m Kupiskenu sekmines 1937 m Baliui Buracui suteikti Lietuvos krastotyros draugijos bei Lietuvos fotografijos meno draugijos Garbes nario vardai o 1969 m Lietuvos nusipelniusio kulturos veikejo vardas Jis vadinamas simtmecio krastotyrininku o jo vardas suteiktas Karmelavos gimnazijai ir LR Kulturos ministerijos premijai 1998 m fotografas Aleksandras Macijauskas sudare albuma Balys Buracas Fotografijos ISBN 9986 861 28 4 Su jo nuotraukomis isejo albumas Balys Buracas Antanas Buracas ir Antanas Stravinskas parenge albuma Kryzdirbyste Lietuvoje Seimo leidykla Valstybes zinios ISBN 9986 18 042 2 Leidinyje yra apie 1200 fotografiju is islikusio Balio Buraco etnografinio archyvo ir jo rankrasciai skirti XVII a pabaigos XX a pradzios kryzdirbystes ir kito sakralinio meno tautinems tradicijoms Lietuvoje Leidinyje įdeti jo straipsniai įvairiuose nepriklausomos Lietuvos leidiniuose apie kryzdirbyste apie zymiausius Zemaitijos ir kitu vietu dievdirbius bei kryzdirbius 2011 m Lietuvos nacionalinis muziejus isleido jo fotoalbuma Lietuvos piliakalniai 2017 m isleista knyga Uzburiantys tautines kulturos vaizdai skirta etnografo 120 meciui ir apzvelgianti jo darbus skirtus lietuviu sventems Saules delta 456 p ISBN 786 098 123 296 2018 m jo rankrasciu ir fotografiju rinktine Lietuviu darbo tradicijos ir paprociai 368 p MELC ISBN 978 5 420 01802 6 2011 m liepos 30 d Siaulenu miesto aiksteje buvo atidengtas ir pasventintas paminklas skirtas is cia kilusiam Baliui Buracui pagerbti Paminklo autorius Stasys Zirgulis NuorodosBalio Buraco nuotraukos B Buraco knyga albumas Kryzdirbyste Lietuvoje Lietuvos piliakalniai 2011 LNM Vilnius 466 p V Juodakis Balys Buracas V 1971 SaltiniaiZurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 79 psl