Lietuvos ir Norvegijos santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Oficialių san

Lietuvos ir Norvegijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir Norvegijos. Oficialių santykių pradžia laikoma 1919 m. rugpjūčio 20 d., Norvegijai pripažinus Lietuvą de facto, tačiau pirmieji kontaktai siekia bent LDK laikus. Norvegija Lietuvą de jure pripažino 1921 m. rugsėjo 4 d., o diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1926 m. Nepriklausomybę pripažino 1991 m. rugpjūčio 24 d. Diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugpjūčio 27 d.

	Lietuvos ir Norvegijos santykiai
Lietuva (mėlyna) ir Norvegija (raudona) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Norvegijos pusės: 1921 m. rugsėjo 4 d.
• Diplomatinių santykių užmezgimas: 1926 m.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 27 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Norvegija: 846,8 mln. eur.
• Norvegija → Lietuva: 391,7 mln. eur.
Turistų srautai:
• Norvegija → Lietuva (2020): 8232

Abi valstybės yra JTO, NATO, Europos Tarybos, EBPO, kitų tarptautinių organizacijų narės. Šalys taip pat bendradarbiauja NB8 formatu.

Lietuva savo šalies turi įsteigusi Osle (dabartinis ambasadorius – Jonas Mažeika), tuo tarpu Norvegija turi Vilniuje (dabartinis ambasadorius – ). Kaune ir Klaipėdoje įkurtas Norvegijos garbės konsulatas, tuo tarpu Lietuvos garbės konsulatai įkurti Telemarke, Bergene, Trondheime, Kristiansande ir Stavangeryje. Osle reziduoja Kosta Rikos akredituoti užsienio diplomatai Lietuvai.

2022 m. Norvegijoje gyveno 48 564 Lietuvos piliečiai, veikia . Tuo tarpu Lietuvoje 2022 m. pradžioje gyveno 148 Norvegijos piliečiai.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (dabartinis pirmininkas Giedrius Surplys).

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai iki 1918 m.

ATR laikais santykiai daugiausiai būdavo palaikomi per Švediją, kurios dalimi Norvegija buvo iki 1814 m.

Santykiai 1918-1940 m.

Tik atkūrus nepriklausomybę šiaurinės šalys, įskaitant Norvegiją, buvo priskiriamos prie prioritetinių. 1919 m. Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas Antanas Smetona lankėsi Kristianijoje su Lietuvos oficialiu atstovu Kopenhagoje Jurgiu Savickiu, o vizito tikslas buvo glaudesnių prekybos ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Norvegijos užmezgimo galimybės.

Norvegija buvo viena Viena iš pirmųjų valstybių, pripažinusių Lietuvą de facto dar 1919 m. rugpjūčio 20 d. Žymus norvegų keliautojas ir būsimas Nobelio taikos premijos laureatas Fridtjofas Nansenas rėmė Lietuvos narystę Tautų Sąjungoje.

1923 m. balandį Norvegijoje lankėsi lietuvių delegacija dėl prekybinių ryšių užmezgimo, o tų pačių metų gruodžio 21 d. Kristianijoje buvo pasirašyta pirmoji Norvegijos prekybos ir laivybos sutartis su Baltijos šalimis.

Kaune Tarpukariu nuo 1924 m. veikė Norvegijos garbės konsulatas. Garbės konsulato vieta 1924-1940 m. laikotarpiu keitėsi tris kartus. Taip pat 1925-1939 m. Klaipėdoje veikė Norvegijos garbės vicekonsulatas.

Norvegiją okupavus Vokietijai Lietuva atšaukė savo diplomatinį atstovą Norvegijoje, o konsulatai buvo subordinuoti pasiuntinybei Stokholme.

Santykiai Lietuvos okupacijos metais

Antrojo pasaulinio karo metu garbės konsulatų uždarymas pradėtas 1940 m. rugpjūčio 9 d., praėjus kelioms dienoms po Lietuvos įjungimo į SSRS. Marionetinė Vidkuno Kvislingo vyriausybė pripažino Lietuvos aneksiją. Tuo tarpu garbės konsulas Osle net okupuotoje Norvegijoje palaikė ryšius su Lietuvos diplomatine tarnyba bei globojo lietuvių pabėgėlius.1944 m. į Norvegiją pasitraukė apie 500 Lietuvos pabėgėlių.

Atkūrusi nepriklausomybę nuo Nacių Vokietijos Norvegija sovietinės okupacijos de jure nepripažino.

Santykiai po 1991 m.

1991 m. rugpjūčio 24 d. Norvegija pripažino atkūrusią nepriklausomybę Lietuvą de jure, o po trijų dienų atkurti valstybių diplomatiniai santykiai.

Po diplomatinių santykių atkūrimo tarp šalių pasirašyta šios dvišalės sutartys: sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų abipusės apsaugos (1992 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl bevizinio važiavimo (1993 m.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių vežiojimų keliais (1993 m.), sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1993 m.), Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės (1993 m.), protokolas tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl sutarčių, reguliuojančių dvišalius Lietuvos ir Norvegijos santykius (1994 m.), susitarimas dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos (1995 m.), Sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės dėl operatyvaus informavimo apie branduolines avarijas ir pasikeitimo informacija apie branduolinius objektus (1995 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, nustatyto pagal 2003m. spalio 14 d. Norvegijos Karalystės ir Europos Bendrijos susitarimą dėl 2004–2009 metų Norvegijos finansinio mechanizmo, įgyvendinimo (2005 m.), Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumas dėl 2009–2014 metų Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2011 m.), susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (2011 m.), susitarimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (2011 m.), susitarimo memorandumas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo (2018 m.)

Lietuvoje yra lankęsi Norvegijos karališkosios giminės atstovai ir ne kartą – premjerai, Norvegijoje – Lietuvos prezidentai ir premjerai. 2000 m. Norvegijoje lankėsi ir su karaliumi Haraldu V ir aukštais šalies pareigūnais susitiko Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, o 2011 ir 2013 m. – prezidentė Dalia Grybauskaitė. 1998 ir 2009 m. Lietuvoje lankėsi Norvegijos karalius Haraldas V, 2018 m. – princas su žmona kronprincese .

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai ir kultūrinis bendradarbiavimas

Vilniaus universitete yra skandinavistikos specialybė, kurioje mokoma norvegų kalbos. Taip pat yra galimybė mokytis A1-B2 lygių norvegų kalbos Vytauto Didžiojo Universitete. Vyksta akademinių mainų tarp Norvegijos ir Lietuvos universitetų. Norvegijoje gyvenantys lietuvių vaikai kai kuriose savivaldybėse gali būti mokomi lietuvių kalbos norvegiškose mokyklose.

Į lietuvių kalbą yra išversta norvegiškos literatūros – Knuto Hamsuno, Henriko Ibseno (populiarus Peras Giuntas), ir knygos.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Norvegijos siekė 1,24 mlrd. eurų, o Norvegija buvo šešiolikta pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja eksportas iš Lietuvos į Norvegiją.

Eksportas sudaro 846,8 mln. eurų; Norvegija yra 12-a didžiausia eksporto rinka.
Importas sudaro 391,7 mlrd. eurų; Norvegija yra 20-a didžiausia importo rinka. Daugiausiai importuojama mineralinio kuro, ginklų ir šaudmenų, žuvų ir vėžiagyvių, laivų bei valčių, automobilių, elektros mašinų bei jų dalių.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Norvegija yra 11-a (investicijos siekia 638,06 mln. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Norvegijoje yra kuklesnis – 28-as pagal dydį (investicijos siekia 5,97 mln. eurų).

2014 m. Osle atidaryti .

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Norvegijos piliečių skaičius Lietuvoje	121	140	126	148

Metai	2015	2019	2021	2022
Lietuvos piliečių skaičius Norvegijoje	35 770	45 415	47 304	48 564

Pasiuntinių ir ambasadorių sąrašas

Pasiuntiniai Lietuvai

Tarpukariu

– nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1927 m. lapkričio 28 d., rezidavęs Stokholme;
– nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1932 m. birželio 15 d., rezidavęs Helsinkyje;
– nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras nuo 1936 m. gegužės 20 d. iki pasiuntinybės likvidavimo, rezidavęs Helsinkyje.

Nuo 1991 m.

Sąrašas nėra baigtinis

, 1991–1996 m., pirmasis Norvegijos ambasadorius Lietuvai po diplomatinių santykių atkūrimo
– ambasadorius 1999-2001 m.
– ambasadorius nuo 2006 m.
– ambasadorius nuo 2020 m.

Pasiuntiniai Norvegijai

Tarpukariu

Tarpukariu Lietuvą Norvegijoje atstovavo garbės konsulai.

Martynas Yčas – garbės konsulas nuo 1922 m. balandžio 7 d.
Jonas Šimkus – garbės konsulas nuo 1926 m. vasario 4 d. iki atstovybės likvidavimo 1940 m.

Nuo 1991 m.

Dalius Čekuolis, 1991 m. ėjęs laikinojo reikalų patikėtinio pareigas, 1992-1994 m. – pirmasis Lietuvos ambasadorius
Kornelija Jurgaitienė, 1994-1996 m. ėjusi Lietuvos ambasados Norvegijos Karalystėje laikinosios reikalų patikėtinės pareigas, 1996-2001 m. – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Norvegijos Karalystėje
Česlovas Vytautas Stankevičius, 2001-2005 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
Alfonsas Eidintas, 2006-2009 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
Andrius Namavičius, 2010-2014 m. – nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijos Karalystėje
Izolda Bričkovskienė, 2014-2017 m. – nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Norvegijos Karalystėje
Jonas Paslauskas, nuo 2017 m. einantis ambasadoriaus Norvegijoje pareigas

Lietuviškų ordinų kavalieriai

Už nuopelnus Lietuvai iki 2021 m. įteikti 94 apdovanojimai 91 Norvegijos piliečiui. Tai didžiausias skaičius tarp Šiaurės Europos šalių.

(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(1998 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(1992 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 1994 m. liepos 1 d. – LDK Gedimino ordino Karin-inko kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordinas Komandoro didysis kryžius)
(1996 m. sausio 9 d. – Sausio 13-osios atminimo medalis, 2012 m. vasario 7 d. – Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2003 m. vasario 3 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
Norvergijos kronprincas (2011 m. kovo 23 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
((2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
Norvegijos karalius Haraldas V (1998 m. rugsėjo 2 d. – Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius, 2011 m. kovo 23 d. – Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Karininko kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai", Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(1996 m. vasario 9 d. LDK Gedimino ordino medalis)
Norvergijos kronprincesė (2011 m. kovo 23 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
(2001 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino or-dino Riterio kryžius)
(2011 m. vasario 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(2009 m. vasario 4 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2004 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Komandoro didysis kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2008 m. vasario 5 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
Karalienė (1998 m. rugsėjo 2 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(1996 m. lapkričio 18 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
Jens Stoltenberg (2019 m. vasario 14 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
Thorvald Stoltenberg (1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Karininko kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Komandoro kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Didysis kryžius)
(Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(2003 m. vasario 3 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didysis kryžius)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(1998 m. rugsėjo 2 d., LDK Gedimino or-dino Didysis kryžius
(1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2011 m. kovo 23 d., Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžius)

Šaltiniai

„Norvegija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-27. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.
Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)
„Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai“. . Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
[https://www.15min.lt/media-pasakojimai/lietuvos-norvegijos-santykiu-simtmetis-nuo-a-smetonos-iki-pabegelius-gelbejusio-konsulo-1360 Lietuvos-Norvegijos santykių šimtmetis: nuo A.Smetonos iki pabėgėlius gelbėjusio konsulo | Multimedijos pasakojimas | 15min.lt
Norvegija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
[ http://uki.vdu.lt/norvegu-kalba/ Norvegų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]
[ http://www.norvegija.org/mokslas-norvegijoje/lietuviu-kalba Norvegija.org » Lietuvių kalbos mokymas]
Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Norvegija | Dvišalis bendradarbiavimas | Lietuva regione ir pasaulyje | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
Norvegija | Dvišaliai ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis | Prekybiniai ekonominiai santykiai | Ekonominė diplomatija | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.
Norvegijos santykiai su Lietuva - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)

Taip pat skaitykite

Lietuvos ir Švedijos santykiai

[URM_prekyba-1] „Norvegija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Suarchyvuotas originalas 2021-11-27. Nuoroda tikrinta 2021-11-22.

[migracija_2021-2] Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[3] Tarpparlamentinių ryšių su Šiaurės Europos šalimis (Danijos Karalyste, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste) grupė (lrs.lt)

[LT_NO-4] „Lietuvos ir Norvegijos diplomatiniai santykiai“. . Nuoroda tikrinta 2021-11-28.

[5] [https://www.15min.lt/media-pasakojimai/lietuvos-norvegijos-santykiu-simtmetis-nuo-a-smetonos-iki-pabegelius-gelbejusio-konsulo-1360 Lietuvos-Norvegijos santykių šimtmetis: nuo A.Smetonos iki pabėgėlius gelbėjusio konsulo | Multimedijos pasakojimas | 15min.lt

[6] Norvegija | Dvišalės sutartys | Tarptautinės sutartys | Užsienio politika | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt) Archyvuota kopija 2021-11-27 iš Wayback Machine projekto.

[7] [ http://uki.vdu.lt/norvegu-kalba/ Norvegų kalba | VDU Užsienio kalbų institutas]

[8] [ http://www.norvegija.org/mokslas-norvegijoje/lietuviu-kalba Norvegija.org » Lietuvių kalbos mokymas]

[migracija_2015-9] Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[migracija_2019-10] Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[migracija_2020-11] Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[12] Apdovanotų asmenų duomenų bazė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto.