Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos baudžiamosios teisės ištakos paprotinė rytų baltų genčių teisė Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma jų nėra iš
Lietuvos baudžiamosios teisės istorija
Lietuvos baudžiamosios teisės ištakos - paprotinė rytų baltų genčių teisė. Apie rašytinius šaltinius nėra žinoma, jų nėra išlikę. Rašytiniai Viduarmžių Lietuvos baudžiamosios teisės šaltiniai - Kazimiero teisynas, Lietuvos statutai.
Žymiausiame Lietuvos teisės paminkle - LDK Statutuose (Pirmajame - 1529 m., Antrajame - 1566 m. ir Trečiajame - 1588 m.) buvo įtvirtintos nusikaltimų sudėtys, reglamentuojama teisinė atsakomybė už jas.
Griežčiausia - mirties - bausmė, tačiau Statutuose buvo nustatyti jos taikymo apribojimai. Ji galėjo būti paskirta tik teismo nuosprendžiu. Nuosprendžio įvykdymu privalėjo rūpintis pats teismas arba nukentėjusioji šalis. Pagal Statutus mirties bausmė nebuvo skiriama, jeigu nusikaltimas buvo padarytas esant neišvengiamam būtinumui arba būtinajai ginčiai. Šia bausme taip pat nebuvo baudžiami tarnai už pono įsakymu padarytą nusikaltimą ir asmenys, nužudę išdaviką ar paskelbtą už įstatymo ribų nusikaltėlį. Nuo mirties bausmės taikymo tuo metu buvo atleidžiami nepilnamečiai, nėščios moterys ir asmenys, padarę nusikaltimus iš kvailumo ar dėl pamišimo. Pagaliau įstatymas leido šalims bet kada susitaikyti: tai jos galėjo padaryti tiek iki teismo sprendimo, tiek jį priėmus.
Nepriklausomybės metais
Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. Lietuvos Valstybės Tarybos Prezidiumas 1919 m. sausio 16 d. priėmė Laikinąjį Lietuvos teismų ir jų darbo sutvarkymo įstatymą (Vyriausybės žinios, 1919, Nr. 2-3), kuriuo buvo recepuotas 1903 m. Rusijos baudžiamasis statutas. Jį įvedant galioti Lietuvoje, buvo panaikinti iš esmės visi straipsniai, kurie numatė mirties bausmę, išskyrus 108 straipsnį (valstybės išdavimas). Tačiau ir pagal jį mirties bausmė negalėjo būti taikyta, nes įvedamomis įstatymo nuostatomis buvo nustatyta, jog vietoje mirties bausmės yra skiriamas sunkiųjų darbų kalėjimas. Mirties bausmė Lietuvos nepriklausomybės atkuriamuoju laikotarpiu de jure buvo panaikinta - tai rodė jos aiškią orientaciją į pažangios demokratinės valstybės kūrimą. Tačiau dėl tam tikrų istorinių aplinkybių šio siekio nepavyko visiškai įgyvendinti.
1920 m. gegužės 28 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Mirties bausmėm sustabdyti įstatymą“, pagal kurį sustabdė mirties bausmės vykdymą iki amnestijos įstatymo priėmimo ir konstitucinio šios problemos sprendimo.
1920 m. birželio 10 d. priėmus Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją, jos 16 straipsnyje buvo numatyta: „Mirties bausmė naikinama.“ Šio straipsnio pastaboje buvo nurodyta, jog „karo metu, taip pat valstybei gresiančiam pavojui pašalinti konstitucinės garantijos gali būti sustabdytos įstatymu“.
Lietuvos valstybės 1922 m. Konstitucijoje mirties bausmės klausimas nebuvo reguliuojamas - jį spręsti buvo palikta paprastiesiems įstatymams. Atsižvelgiant į tai, kad didžiojoje Lietuvos valstybės teritorijos dalyje 1920-1940 m. nepriklausomybės laikotarpiu galiojo nepaprastoji padėtis, mirties bausmė buvo numatyta įstatymuose ir realiai taikoma.
Sovietų okupacijos metais
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Respublikos teritorijoje buvo įvestas galioti RSFSR baudžiamasis kodeksas. Griežčiausia - mirties bausmė - jame buvo numatyta už daugelį vad. kontrrevoliucinių, valstybinių ir panašių nusikaltimų (58 straipsnis). Nustačius grįžtamąjį svetimos valstybės įstatymo galiojimą, pagal RSFSR BK mirties bausme Lietuvoje buvo nubausta tūkstančiai žmonių. 1961 m. birželio 26 d. priimtas LTSR Baudžiamasis kodeksas. Šis baudžiamasis teisynas XX a. Lietuvos teritorijoje galiojo ilgiausiai. Jame griežčiausia - mirties bausmė - buvo numatyta už 18 valstybinių ir kriminalinių nusikaltimų bei 16 karinių nusikaltimų.
Atkūrus nepriklausomybę
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo paliktas galioti sovietų okupacijos laikotarpiu priimtas Baudžiamasis kodeksas, tačiau buvo ne kartą tobulintas vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Aukščiausios valdžios institucijos ne kartą nagrinėjo mirties bausmės problemą ir priėmė esminius sprendimus dėl jos taikymo apribojimų - jau 1991 m. gruodžio 3 d. įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Pataisos darbų kodeksų pakeitimo ir papildymo“ nusikaltimų, už kuriuos buvo numatyta mirties bausmė, skaičius sumažintas iki vieno - už pabaigtą tyčinį nužudymą, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, kuris numatytas BK 105 straipsnyje.
1994 m. liepos 19 d. įstatyme „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo, Pataisos darbų ir Baudžiamojo proceso kodeksų pakeitimo ir papildymo“ buvo numatyta, kad mirties bausmė negali būti skiriama, o paskyrus - vykdoma moterims, asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų, taip pat asmenims, pripažintiems ribotai pakaltinamais. Taip pat buvo nustatyta, kad teismas, nuteisdamas asmenį mirties bausme, gali pakeisti ją laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Mirties bausmė gali būti pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos ir malonės tvarka.
Respublikos Prezidentas 1996 m. liepos 25 d. dekretu pateikė Seimui svarstyti įstatymo dėl mirties bausmės vykdymo sustabdymo projektą. Prezidento nuomone, priėmus tokį įstatymą, laikinai, kol bus priimtas naujas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, kuriame būtų galutinai apsispręsta dėl mirties bausmės reikalingumo, šios bausmės vykdymas būtų sustabdytas. Nors Prezidento pateiktas įstatymo projektas dar nepriimtas, tačiau nuo 1996 m. teismų paskirta mirties bausmė nevykdoma, nes Respublikos Prezidentas nesvarsto šių asmenų malonės prašymų. Be šios procedūros mirties bausmė nevykdoma.
Vyriausybės 1996 m. pateikė Seimui svarstyti naujojo Baudžiamojo kodekso projektą. priimtas Seimas 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu (tuo pačiu įstatymu patvirtinti ir Baudžiamojo proceso kodeksas bei Bausmių vykdymo kodeksas), įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d. Jame griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki gyvos galvos; mirties bausmė nenumatyta. Kitos bausmės:
- viešųjų teisių atėmimas,
- teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas,
- viešieji darbai,
- bauda,
- laisvės apribojimas,
- areštas,
- terminuotas laisvės atėmimas.
Literatūra
- Stasys Vansevičius. Lietuvos baudžiamoji teisė ir procesas 1919–1940 metais. 1996. ISBN 9986-567-07-6. 76 p.
- LR KT nutarimas Dėl LR BK 105 str. sankcijoje numatytos mirties bausmės atitikimo Konstitucijai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos baudžiamosios teisės istorija, Kas yra Lietuvos baudžiamosios teisės istorija? Ką reiškia Lietuvos baudžiamosios teisės istorija?
Lietuvos baudziamosios teises istakos paprotine rytu baltu genciu teise Apie rasytinius saltinius nera zinoma ju nera islike Rasytiniai Viduarmziu Lietuvos baudziamosios teises saltiniai Kazimiero teisynas Lietuvos statutai Lietuvos teises paminklas Lietuvos Statutai 1529 1566 ir 1588 m Zymiausiame Lietuvos teises paminkle LDK Statutuose Pirmajame 1529 m Antrajame 1566 m ir Treciajame 1588 m buvo įtvirtintos nusikaltimu sudetys reglamentuojama teisine atsakomybe uz jas Griezciausia mirties bausme taciau Statutuose buvo nustatyti jos taikymo apribojimai Ji galejo buti paskirta tik teismo nuosprendziu Nuosprendzio įvykdymu privalejo rupintis pats teismas arba nukentejusioji salis Pagal Statutus mirties bausme nebuvo skiriama jeigu nusikaltimas buvo padarytas esant neisvengiamam butinumui arba butinajai ginciai Sia bausme taip pat nebuvo baudziami tarnai uz pono įsakymu padaryta nusikaltima ir asmenys nuzude isdavika ar paskelbta uz įstatymo ribu nusikaltelį Nuo mirties bausmes taikymo tuo metu buvo atleidziami nepilnameciai nescios moterys ir asmenys padare nusikaltimus is kvailumo ar del pamisimo Pagaliau įstatymas leido salims bet kada susitaikyti tai jos galejo padaryti tiek iki teismo sprendimo tiek jį priemus Nepriklausomybes metaisPo Lietuvos nepriklausomybes paskelbimo 1918 m Lietuvos Valstybes Tarybos Prezidiumas 1919 m sausio 16 d prieme Laikinajį Lietuvos teismu ir ju darbo sutvarkymo įstatyma Vyriausybes zinios 1919 Nr 2 3 kuriuo buvo recepuotas 1903 m Rusijos baudziamasis statutas Jį įvedant galioti Lietuvoje buvo panaikinti is esmes visi straipsniai kurie numate mirties bausme isskyrus 108 straipsnį valstybes isdavimas Taciau ir pagal jį mirties bausme negalejo buti taikyta nes įvedamomis įstatymo nuostatomis buvo nustatyta jog vietoje mirties bausmes yra skiriamas sunkiuju darbu kalejimas Mirties bausme Lietuvos nepriklausomybes atkuriamuoju laikotarpiu de jure buvo panaikinta tai rode jos aiskia orientacija į pazangios demokratines valstybes kurima Taciau del tam tikru istoriniu aplinkybiu sio siekio nepavyko visiskai įgyvendinti 1920 m geguzes 28 d Steigiamasis Seimas prieme Mirties bausmem sustabdyti įstatyma pagal kurį sustabde mirties bausmes vykdyma iki amnestijos įstatymo priemimo ir konstitucinio sios problemos sprendimo 1920 m birzelio 10 d priemus Laikinaja Lietuvos Valstybes Konstitucija jos 16 straipsnyje buvo numatyta Mirties bausme naikinama Sio straipsnio pastaboje buvo nurodyta jog karo metu taip pat valstybei gresianciam pavojui pasalinti konstitucines garantijos gali buti sustabdytos įstatymu Lietuvos valstybes 1922 m Konstitucijoje mirties bausmes klausimas nebuvo reguliuojamas jį spresti buvo palikta paprastiesiems įstatymams Atsizvelgiant į tai kad didziojoje Lietuvos valstybes teritorijos dalyje 1920 1940 m nepriklausomybes laikotarpiu galiojo nepaprastoji padetis mirties bausme buvo numatyta įstatymuose ir realiai taikoma Sovietu okupacijos metais1940 m Sovietu Sajungai okupavus Lietuva Respublikos teritorijoje buvo įvestas galioti RSFSR baudziamasis kodeksas Griezciausia mirties bausme jame buvo numatyta uz daugelį vad kontrrevoliuciniu valstybiniu ir panasiu nusikaltimu 58 straipsnis Nustacius grįztamajį svetimos valstybes įstatymo galiojima pagal RSFSR BK mirties bausme Lietuvoje buvo nubausta tukstanciai zmoniu 1961 m birzelio 26 d priimtas LTSR Baudziamasis kodeksas Sis baudziamasis teisynas XX a Lietuvos teritorijoje galiojo ilgiausiai Jame griezciausia mirties bausme buvo numatyta uz 18 valstybiniu ir kriminaliniu nusikaltimu bei 16 kariniu nusikaltimu Atkurus nepriklausomybe1990 m kovo 11 d atkurus Lietuvos nepriklausomybe buvo paliktas galioti sovietu okupacijos laikotarpiu priimtas Baudziamasis kodeksas taciau buvo ne karta tobulintas velesniais pakeitimais ir papildymais Auksciausios valdzios institucijos ne karta nagrinejo mirties bausmes problema ir prieme esminius sprendimus del jos taikymo apribojimu jau 1991 m gruodzio 3 d įstatyme Del Lietuvos Respublikos baudziamojo Baudziamojo proceso ir Pataisos darbu kodeksu pakeitimo ir papildymo nusikaltimu uz kuriuos buvo numatyta mirties bausme skaicius sumazintas iki vieno uz pabaigta tycinį nuzudyma padaryta sunkinanciomis aplinkybemis kuris numatytas BK 105 straipsnyje 1994 m liepos 19 d įstatyme Del Lietuvos Respublikos baudziamojo Pataisos darbu ir Baudziamojo proceso kodeksu pakeitimo ir papildymo buvo numatyta kad mirties bausme negali buti skiriama o paskyrus vykdoma moterims asmenims kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo sueje 18 metu taip pat asmenims pripazintiems ribotai pakaltinamais Taip pat buvo nustatyta kad teismas nuteisdamas asmenį mirties bausme gali pakeisti ja laisves atemimu iki gyvos galvos Mirties bausme gali buti pakeista laisves atemimu iki gyvos galvos ir malones tvarka Respublikos Prezidentas 1996 m liepos 25 d dekretu pateike Seimui svarstyti įstatymo del mirties bausmes vykdymo sustabdymo projekta Prezidento nuomone priemus tokį įstatyma laikinai kol bus priimtas naujas Lietuvos Respublikos baudziamasis kodeksas kuriame butu galutinai apsispresta del mirties bausmes reikalingumo sios bausmes vykdymas butu sustabdytas Nors Prezidento pateiktas įstatymo projektas dar nepriimtas taciau nuo 1996 m teismu paskirta mirties bausme nevykdoma nes Respublikos Prezidentas nesvarsto siu asmenu malones prasymu Be sios proceduros mirties bausme nevykdoma Vyriausybes 1996 m pateike Seimui svarstyti naujojo Baudziamojo kodekso projekta priimtas Seimas 2000 m rugsejo 26 d įstatymu tuo paciu įstatymu patvirtinti ir Baudziamojo proceso kodeksas bei Bausmiu vykdymo kodeksas įsigaliojo 2003 m geguzes 1 d Jame griezciausia bausme laisves atemimas iki gyvos galvos mirties bausme nenumatyta Kitos bausmes viesuju teisiu atemimas teises dirbti tam tikra darba arba uzsiimti tam tikra veikla atemimas viesieji darbai bauda laisves apribojimas arestas terminuotas laisves atemimas LiteraturaStasys Vansevicius Lietuvos baudziamoji teise ir procesas 1919 1940 metais 1996 ISBN 9986 567 07 6 76 p LR KT nutarimas Del LR BK 105 str sankcijoje numatytos mirties bausmes atitikimo Konstitucijai