Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas Autorius Aleksandras VanagasŠalis Lietuvos TSRŽanras geografinis žinynasSritis g
Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas

Autorius | Aleksandras Vanagas |
Šalis | Lietuvos TSR |
Žanras | geografinis žinynas |
Sritis | geografija |
Šalis | TSRS |
Kalba | lietuvių |
Leidykla | „Mokslas“, Vilnius |
Išleista | 1981 m. |
Puslapių | 408 |
Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas – geografinis žinynas, išleistas 1981 m. ir aprašantis Lietuvos upių ir ežerų etimologiją.
Hidronimų etimologinis žodynas – pirmasis toks baltų kalbotyroje. Lietuviški hidronimai lyginami su etimologiškai giminingais kitais lietuvių toponimais, su latvių, prūsų, kitų indoeuropiečių kalbų vietovardžiais ir bendriniais žodžiais. Hidronimai žodyne pateikiami abėcėlės tvarka.
Aprašymas
XX a. buvo renkami Lietuvos hidronimai, nustatant ir jų etimologines lytis. Kazimieras Būga sudarė 75 000 vietovardžių ir asmenvardžių kartoteką. XX a. 2-ojoje pusėje ji buvo išplėsta iki 300 000. Vėliau buvo išleistas LTSR upių ir ežerų vardynas (didžiuma vietovardžių paimta būtent iš šio leidinio). Po to vietovardžiai buvo pildomi ir toliau. Žodyną rengiant taip pat panaudotas B. Savukyno ežerų vardų tyrimas. Taip pat buvo panaudotas Latvijos vietovardžių žodynas, tuo metu tik įpusėtas leisti. Daugelis hidronimų žodyne aiškinama pirmąkart.
Kaip pagrindiniai žodyno trūkumai išskiriama tarminės leksikos pavyzdžių taikymas etimologijai pagrįsti ir netikslus formų transponavimas į bendrinę kalbą.
Šaltiniai
- Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 5
- Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. Atsakingoji redaktorė E. Grinaveckienė. Sudarytojai: B. Savukynas, A. Vanagas, V. Vitkauskas, K. Vosylytė, I. Ermanytė. – Vilnius, 1963.
- Zubaitienė Vilma. Lietuvių leksikografija: istorija ir dabartis. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014, 194–195 psl.
Nuorodos
- Skaitmeninė knygos versija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas, Kas yra Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas? Ką reiškia Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas?
Lietuviu hidronimu etimologinis zodynas Autorius Aleksandras VanagasSalis Lietuvos TSRZanras geografinis zinynasSritis geografijaSalis TSRSKalba lietuviuLeidykla Mokslas VilniusIsleista 1981 m Puslapiu 408 Lietuviu hidronimu etimologinis zodynas geografinis zinynas isleistas 1981 m ir aprasantis Lietuvos upiu ir ezeru etimologija Hidronimu etimologinis zodynas pirmasis toks baltu kalbotyroje Lietuviski hidronimai lyginami su etimologiskai giminingais kitais lietuviu toponimais su latviu prusu kitu indoeuropieciu kalbu vietovardziais ir bendriniais zodziais Hidronimai zodyne pateikiami abeceles tvarka AprasymasXX a buvo renkami Lietuvos hidronimai nustatant ir ju etimologines lytis Kazimieras Buga sudare 75 000 vietovardziu ir asmenvardziu kartoteka XX a 2 ojoje puseje ji buvo isplesta iki 300 000 Veliau buvo isleistas LTSR upiu ir ezeru vardynas didziuma vietovardziu paimta butent is sio leidinio Po to vietovardziai buvo pildomi ir toliau Zodyna rengiant taip pat panaudotas B Savukyno ezeru vardu tyrimas Taip pat buvo panaudotas Latvijos vietovardziu zodynas tuo metu tik įpusetas leisti Daugelis hidronimu zodyne aiskinama pirmakart Kaip pagrindiniai zodyno trukumai isskiriama tarmines leksikos pavyzdziu taikymas etimologijai pagrįsti ir netikslus formu transponavimas į bendrine kalba SaltiniaiAleksandras Vanagas Lietuviu hidronimu etimologinis zodynas Vilnius Mokslas 1981 psl 5 Lietuvos TSR upiu ir ezeru vardynas Atsakingoji redaktore E Grinaveckiene Sudarytojai B Savukynas A Vanagas V Vitkauskas K Vosylyte I Ermanyte Vilnius 1963 Zubaitiene Vilma Lietuviu leksikografija istorija ir dabartis Vilnius Vilniaus universitetas 2014 194 195 psl NuorodosSkaitmenine knygos versija