Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liepojos Rucavos siaurasis geležinkelisVietaŠalys LatvijaMiestaiLiepoja RucavaPagrindinė informacijaAtidarymas1916 m Užd
Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis
| Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | Latvija |
| Miestai | Liepoja–Rucava |
| Pagrindinė informacija | |
| Atidarymas | 1916 m. |
| Uždarymas | 1962 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 53 |
| Vėžė | 600 mm (1916–1932) 750 mm (1932–1962) |
Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis (latv. Liepājas–Rucavas šaursliežu dzelzceļš) – 53 km ilgio, 750 mm vėžės siaurasis geležinkelis Latvijos pietvakariuose, dabartinės Pietų Kuršo savivaldybės teritorijoje, veikęs nuo 1916 iki 1962 m.
Istorija
Nutiesti siaurąjį geležinkelį iš Liepojos į Palangą svarstyta jau XIX a. pabaigoje, tačiau konkrečių veiksmų nesiimta. Pirmojo pasaulinio karo metu, 1916–1917 m., vokiečių okupacinė valdžia iš Darbėnų stoties (Bajorų–Priekulės geležinkelis) į Dubenių stotį (Liepojos–Kaišiadorių geležinkelis) nutiesė 51 km ilgio 600 mm vėžės geležinkelį, skirtą medienai išvežti. Pasitraukdama iš Latvijos vokiečių kariuomenė geležinkelį iš dalies sunaikino, tačiau dėl jo ekonominės svarbos 1919 m. Latvijos valdžia geležinkelį nusprendė atnaujinti. Kadangi Darbėnų stotis po karo atsidūrė kitos vastybės – Lietuvos – jurisdikcijoje, atnaujintas 41 km ilgio ruožas nuo Dubenių iki Rucavos (tuomet Paurupės) stoties. 1922 m. geležinkelis prailgintas iki Liepojos, nuo Dubenių stoties šalia plačiojo geležinkelio nutiesus 12 km ilgio ruožą – į Liepoją vykstantiems keleiviams nebereikėjo persėsti į kitą traukinį. 1932 m. geležinkelis rekonstruotas: perstatyti tiltai, iki 750 mm praplatinta vėžė. 1935 m. uždėti didesni bėgiai, iš Lenkijos atvežti nauji garvežiai. Kelionė iš Rucavos į Liepoją sutrumpėjo nuo penkių–šešių iki trijų valandų.
Reguliarus eismas visa linija vyko iki 1944 m. spalio, kai geležinkelį perkirto fronto linija: šiaurinė dalis pateko į , pietinę kontroliavo Raudonoji armija. Iš Darbėnų ant buvusio geležinkelio sankasos, o nuo Rucavos – ant siaurojo geležinkelio viršaus, Raudonoji armija nutiesė laikiną platųjį geležinkelį mobiliųjų toliašaudžių patrankų, skirtų Liepojai apšaudyti, transportavimui. Po karo šios patrankų svorio sugadinto geležinkelio atkarpos nebeatnaujino. Oficialiai geležinkelis baigėsi Bartos stotyje, bet faktiškai krovininiai traukiniai (1959 m. ir keleiviniai) kursuodavo iki Slamstės, kur buvo miško medžiagos sandėlis. Netrukus eismas geležinkeliu nutrauktas, ir 1962 m. linija oficialiai uždaryta. Dalis buvusio geležinkelio bėgių panaudota Liepojos tramvajaus linijoms.
Stotys
1939 m. duomenimis, linijoje veikė šios stotys (neskaitant Liepojos):
- Alanda (7,1 km nuo Liepojos),
- Dubeniai (Dubeņi; 12,3 km),
- Uotanka (Otanka; 24,3 km),
- Barta (Bārta; 26,5 km),
- Slamstė (Slamste; 33,2 km),
- Jėčiai (Jēči; 36,3 km),
- Papė (Pape; 47,2 km),
- Pūcė (Pūce; 50,9 km),
- Rucava (53,2 km).
Bartos stotis buvo apie 5 km į šiaurės vakarus nuo gyvenvietės. 1919–1921 m. vadinta Raibulių (Raibuļi) stotimi, o Bartos stotimi vadinta kita, 3 km link Rucavos, prie Bartuvos tilto stovėjusi stotis. Stoties pastatas buvęs medinis, atnaujintas 1926/1927 m.
Slamstės stotis veikė 1919–1922 m., paskui vėl nuo 1924 m. 1926 m. pastatytas naujas medinis stories pastatas, 1940 m. stoties teritorijoje įrengta durpių krovimo aikštelė, veikė atskiras 4 km ilgio 750 mm vėžės siaurukas iš durpyno į stotį.
Nuo 1920 m. veikė Paurupės stotis, kuri 1927 m. pervadinta Rucavos stotimi. Prieš tai Rucava vadinta stotelė 3 km už Paurupės, Liepojos link, šalia tuometinio valsčiaus valdybos pastato. Rucavos stotis, neskaitant Liepojos, buvo judriausia visoje linijoje, nes buvo vienintelė, pastatyta gyvenvietėje.
Šaltiniai
- Rucavas bānītis Archyvuota kopija 2023-07-04 iš Wayback Machine projekto., Dunika.lv. Nuoroda tikrinta 2023-07-04.
- Latvijas dzelzceļu karte. Valsts dzelzceļu tipogrāfija, Rīga, 1939.
- Toms Altbergs, Karīna Augustāne, Ieva Pētersone, Dzelzceļi Latvijā, p. 150. VAS „Latvijas dzelzceļš”, apgāds „Jumava”, 2009. ISBN 978-9984-38-698-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis, Kas yra Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis? Ką reiškia Liepojos–Rucavos siaurasis geležinkelis?
Liepojos Rucavos siaurasis gelezinkelisVietaSalys LatvijaMiestaiLiepoja RucavaPagrindine informacijaAtidarymas1916 m Uzdarymas1962 m Technine informacijaIlgis53Veze600 mm 1916 1932 750 mm 1932 1962 Infolentele ziureti redaguoti Liepojos Rucavos siaurasis gelezinkelis latv Liepajas Rucavas saursliezu dzelzcels 53 km ilgio 750 mm vezes siaurasis gelezinkelis Latvijos pietvakariuose dabartines Pietu Kurso savivaldybes teritorijoje veikes nuo 1916 iki 1962 m IstorijaGelezinkelio pietine dalis pavaizduota XX a ketvirtojo desimtmecio atviruke zemelapyje Nutiesti siaurajį gelezinkelį is Liepojos į Palanga svarstyta jau XIX a pabaigoje taciau konkreciu veiksmu nesiimta Pirmojo pasaulinio karo metu 1916 1917 m vokieciu okupacine valdzia is Darbenu stoties Bajoru Priekules gelezinkelis į Dubeniu stotį Liepojos Kaisiadoriu gelezinkelis nutiese 51 km ilgio 600 mm vezes gelezinkelį skirta medienai isvezti Pasitraukdama is Latvijos vokieciu kariuomene gelezinkelį is dalies sunaikino taciau del jo ekonomines svarbos 1919 m Latvijos valdzia gelezinkelį nusprende atnaujinti Kadangi Darbenu stotis po karo atsidure kitos vastybes Lietuvos jurisdikcijoje atnaujintas 41 km ilgio ruozas nuo Dubeniu iki Rucavos tuomet Paurupes stoties 1922 m gelezinkelis prailgintas iki Liepojos nuo Dubeniu stoties salia placiojo gelezinkelio nutiesus 12 km ilgio ruoza į Liepoja vykstantiems keleiviams nebereikejo persesti į kita traukinį 1932 m gelezinkelis rekonstruotas perstatyti tiltai iki 750 mm praplatinta veze 1935 m uzdeti didesni begiai is Lenkijos atvezti nauji garveziai Kelione is Rucavos į Liepoja sutrumpejo nuo penkiu sesiu iki triju valandu Reguliarus eismas visa linija vyko iki 1944 m spalio kai gelezinkelį perkirto fronto linija siaurine dalis pateko į pietine kontroliavo Raudonoji armija Is Darbenu ant buvusio gelezinkelio sankasos o nuo Rucavos ant siaurojo gelezinkelio virsaus Raudonoji armija nutiese laikina platujį gelezinkelį mobiliuju toliasaudziu patranku skirtu Liepojai apsaudyti transportavimui Po karo sios patranku svorio sugadinto gelezinkelio atkarpos nebeatnaujino Oficialiai gelezinkelis baigesi Bartos stotyje bet faktiskai krovininiai traukiniai 1959 m ir keleiviniai kursuodavo iki Slamstes kur buvo misko medziagos sandelis Netrukus eismas gelezinkeliu nutrauktas ir 1962 m linija oficialiai uzdaryta Dalis buvusio gelezinkelio begiu panaudota Liepojos tramvajaus linijoms Stotys1939 m duomenimis linijoje veike sios stotys neskaitant Liepojos Alanda 7 1 km nuo Liepojos Dubeniai Dubeni 12 3 km Uotanka Otanka 24 3 km Barta Barta 26 5 km Slamste Slamste 33 2 km Jeciai Jeci 36 3 km Pape Pape 47 2 km Puce Puce 50 9 km Rucava 53 2 km Bartos stotis buvo apie 5 km į siaures vakarus nuo gyvenvietes 1919 1921 m vadinta Raibuliu Raibuli stotimi o Bartos stotimi vadinta kita 3 km link Rucavos prie Bartuvos tilto stovejusi stotis Stoties pastatas buves medinis atnaujintas 1926 1927 m Slamstes stotis veike 1919 1922 m paskui vel nuo 1924 m 1926 m pastatytas naujas medinis stories pastatas 1940 m stoties teritorijoje įrengta durpiu krovimo aikstele veike atskiras 4 km ilgio 750 mm vezes siaurukas is durpyno į stotį Nuo 1920 m veike Paurupes stotis kuri 1927 m pervadinta Rucavos stotimi Pries tai Rucava vadinta stotele 3 km uz Paurupes Liepojos link salia tuometinio valsciaus valdybos pastato Rucavos stotis neskaitant Liepojos buvo judriausia visoje linijoje nes buvo vienintele pastatyta gyvenvieteje SaltiniaiRucavas banitis Archyvuota kopija 2023 07 04 is Wayback Machine projekto Dunika lv Nuoroda tikrinta 2023 07 04 Latvijas dzelzcelu karte Valsts dzelzcelu tipografija Riga 1939 Toms Altbergs Karina Augustane Ieva Petersone Dzelzceli Latvija p 150 VAS Latvijas dzelzcels apgads Jumava 2009 ISBN 978 9984 38 698 0