Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liepojos Aizputės siaurasis geležinkelisTraukinys Liepojoje 1910 1915 m VietaŠalys LatvijaMiestaiLiepoja AizputėPagrindi
Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis
| Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis | |
| Traukinys Liepojoje, 1910–1915 m. | |
| Vieta | |
|---|---|
| Šalys | Latvija |
| Miestai | Liepoja–Aizputė |
| Pagrindinė informacija | |
| Atidarymas | 1899 m. |
| Uždarymas | 1964 m. |
| Techninė informacija | |
| Ilgis | 49 |
| Vėžė | 1000 mm (1899–1939) 750 mm (1939–1964) |
Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis (latv. Liepājas–Aizputes šaursliežu dzelzceļš) – 49 km ilgio, 1000 mm (nuo 1939 m. – 750 mm) vėžės siaurasis geležinkelis Latvijos pietvakariuose, dabartinės Pietų Kuršo savivaldybės teritorijoje, veikęs nuo 1899 iki 1964 m.
Istorija
Apie galimybę sujungti geležinkeliu Liepoją ir Aizputę viešai pradėta svarstyti 1890 m. 1896 m. Gruobinios apskrities dvarininkijos atstovas baronas Karlas Manteifelis, Aizputės apskrities dvarininkijos atstovas baronas Leonas Buchholcas, Liepojos meras Hermanas Adolfis ir Aizputės meras Vilhelmas Grotas įkūrė akcinę bendrovę geležinkelio statybai ir eksploatacijai. Liepojos inžinierius Eiženas Bėras paruošė statybos projektą. Geležinkelio statybą rėmė ir Rusijos valdžia, nes Liepoja tuo metu buvo augantis miestas ir ją nelengva buvo aprūpinti maistu, ypač pavasarį ir rudenį, kai kaimų keliai būdavo beveik neišvažiuojami. Dėl to miestas buvo vienas brangiausių Rusijos imperijoje, ir Liepojoje dislokuotos armijos bei laivyno išlaikymas caro valdžiai brangiai atsieidavo.
1899 m. pabaigoje geležinkelis atidarytas. Nutiesta linija buvo Vokietijos siauriesiems geležinkeliams būdingos 1000 mm vėžės (vienintelė tokia Latvijoje) ir sutapo su 1898 m. atidaryto Liepojos tramvajaus vėže, dėl to, reikalui esant, buvo įmanoma pasinaudoti tramvajaus bėgiais ir nugabenti prekinius vagonus iki pat miesto centro.
1913 m. „Liepojos–Aizputės geležinkelių bendrovei” leista prailginti liniją iki Kuldygos ir Saldaus, tačiau pradėtą darbą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Sumanymą iš dalies realizavo vokiečiai – karo metu nutiestas geležinkelis į Saldų ir pradėta atšakos į Kuldygą statyba. Tačiau šios linijos tiestos 600 mm vėžės ir su Liepojos–Aizputės geležinkeliu nesijungė. Skirtingai nuo kitų privačių geležinkelių, Liepojos–Aizputės bendrovė geležinkelio kontrolę išsaugojo ir karo, ir pokario metais. Tik 1938 m., po to, kai nutiesus platųjį Liepojos–Glūdos geležinkelį ir pagerėjus susisiekimu automobiliais linija pasidarė nerentabili, geležinkelis perduotas valstybei. 1939 m. „Latvijos geležinkeliai” susiaurino vėžę iki 750 mm ir sujungė su kitais Liepojos siaurukais.
Antrojo pasaulinio karo metu ir vėliau po karo geležinkelio eksploatacijoje didelių permainų nebuvo. Sovietmečiu juo intensyviai gabentos durpės iš Aizputės į Liepojos cukraus fabriką. 1963 m. geležinkelyje nutrauktas keleivių eismas, 1964 m. linija uždaryta.
Stotys ir stotelės
1939 m. duomenimis, linijoje veikė šios stotys ir stotelės (kilometražas nuo Aizputės):
- Liepoja,
- Lamaikiai (Lamaiķi),
- Krustuojumas (Krustojums, 42,6 km),
- Ezerpilis (Ezerpils, 38,4 km),
- Gruobinia (Grobiņa, 36,9 km),
- Ilgalė (Ilgale),
- Ruolava (Rolava, 32,4 km),
- Tašiai (Tāši),
- Liegiai (Lieģi, 25,9 km),
- Aisterė (Aistere),
- Rava (Rāva, 18,8 km),
- Spagiai (Spāģi),
- Dunalka (15,3 km),
- Cyrava (Cīrava),
- Dzėrvė (Dzērve, 6,7 km,
- Ievadė (Ievade),
- Tebra,
- Aizputė (0,0 km).
Nutiesus geležinkelį, Liepojos stotis įrengta atokiau nuo Liepojos plačiojo geležinkelio stoties, naujojoje uosto krantinėje, tarp Laisvės (Brīvības) ir Valstiečių (Zemnieku) gatvių. Siaurojo geležinkelio prekinė stotis ir depas stovėjo šalia plačiojo geležinkelio prekinės stoties Ezermalos gatvėje. 1939 m. rekonstruojant siaurųjų geležinkelių tinklą Liepojoje, linija įvesta iki plačiojo geležinkelio stoties, siaurojo geležinkelio stoties pastatas nugriautas.
Gruobinia buvo svarbiausia tarpinė stotis linijoje. Atidaryta 1900 m. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje iš stoties į Liepoją kas valandą kursuodavo primityvus, iš „Ford” automobilio perdarytas motorinis vagonas. Stoties pastatas medinis, dviejų aukštų, išlikęs.
Liegių stotis aptarnavo Durbės miestą. Stotyje veikė bufetas. Stoties pastatas buvo medinis, dviejų aukštų, išlikęs iki šių dienų.
Marienhofo stotis atidaryta 1900 m. 1935 m. pervadinta Marijos stotimi, 1939 m. – Dzėrve.
Aizputės stotis iki 1920 m. stovėjo apie 1,3 km į vakarus nuo tuometinės miesto ribos, vėliau pateko į miesto teritoriją. Stoties pastatas buvo dviejų aukštų, mūrinis (išlikęs). Be jo, stotyje stovėjo vandens bokštas, nedidelis garvežių depas (daržinė), buvo įrengtas ir vagonų svarstyklės. 1940 m. iš stoties nutiestas privažiuojamasis kelias į Aizputės durpių fabriką.
Šaltiniai
- Aizputes–Liepājas dzelzceļa stacijas ēka, Aizputes novadpētniecības muzejs. Nuoroda tikrinta 2025-02-22.
- Toms Altbergs, Karīna Augustāne, Ieva Pētersone, Dzelzceļi Latvijā, p. 86–89, 148. VAS „Latvijas dzelzceļš”, apgāds „Jumava”, 2009. ISBN 978-9984-38-698-0.
- Latvijas dzelzceļu karte. Valsts dzelzceļu tipogrāfija, Rīga, 1939.
- Grobiņas dzelzceļa stacija, Zudusī Latvija. Nuoroda tikrinta 2025-02-22.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis, Kas yra Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis? Ką reiškia Liepojos–Aizputės siaurasis geležinkelis?
Liepojos Aizputes siaurasis gelezinkelisTraukinys Liepojoje 1910 1915 m VietaSalys LatvijaMiestaiLiepoja AizputePagrindine informacijaAtidarymas1899 m Uzdarymas1964 m Technine informacijaIlgis49Veze1000 mm 1899 1939 750 mm 1939 1964 Infolentele ziureti redaguoti Liepojos Aizputes siaurasis gelezinkelis latv Liepajas Aizputes saursliezu dzelzcels 49 km ilgio 1000 mm nuo 1939 m 750 mm vezes siaurasis gelezinkelis Latvijos pietvakariuose dabartines Pietu Kurso savivaldybes teritorijoje veikes nuo 1899 iki 1964 m IstorijaApie galimybe sujungti gelezinkeliu Liepoja ir Aizpute viesai pradeta svarstyti 1890 m 1896 m Gruobinios apskrities dvarininkijos atstovas baronas Karlas Manteifelis Aizputes apskrities dvarininkijos atstovas baronas Leonas Buchholcas Liepojos meras Hermanas Adolfis ir Aizputes meras Vilhelmas Grotas įkure akcine bendrove gelezinkelio statybai ir eksploatacijai Liepojos inzinierius Eizenas Beras paruose statybos projekta Gelezinkelio statyba reme ir Rusijos valdzia nes Liepoja tuo metu buvo augantis miestas ir ja nelengva buvo aprupinti maistu ypac pavasarį ir rudenį kai kaimu keliai budavo beveik neisvaziuojami Del to miestas buvo vienas brangiausiu Rusijos imperijoje ir Liepojoje dislokuotos armijos bei laivyno islaikymas caro valdziai brangiai atsieidavo 1899 m pabaigoje gelezinkelis atidarytas Nutiesta linija buvo Vokietijos siauriesiems gelezinkeliams budingos 1000 mm vezes vienintele tokia Latvijoje ir sutapo su 1898 m atidaryto Liepojos tramvajaus veze del to reikalui esant buvo įmanoma pasinaudoti tramvajaus begiais ir nugabenti prekinius vagonus iki pat miesto centro 1913 m Liepojos Aizputes gelezinkeliu bendrovei leista prailginti linija iki Kuldygos ir Saldaus taciau pradeta darba sutrukde Pirmasis pasaulinis karas Sumanyma is dalies realizavo vokieciai karo metu nutiestas gelezinkelis į Saldu ir pradeta atsakos į Kuldyga statyba Taciau sios linijos tiestos 600 mm vezes ir su Liepojos Aizputes gelezinkeliu nesijunge Skirtingai nuo kitu privaciu gelezinkeliu Liepojos Aizputes bendrove gelezinkelio kontrole issaugojo ir karo ir pokario metais Tik 1938 m po to kai nutiesus platujį Liepojos Gludos gelezinkelį ir pagerejus susisiekimu automobiliais linija pasidare nerentabili gelezinkelis perduotas valstybei 1939 m Latvijos gelezinkeliai susiaurino veze iki 750 mm ir sujunge su kitais Liepojos siaurukais Antrojo pasaulinio karo metu ir veliau po karo gelezinkelio eksploatacijoje dideliu permainu nebuvo Sovietmeciu juo intensyviai gabentos durpes is Aizputes į Liepojos cukraus fabrika 1963 m gelezinkelyje nutrauktas keleiviu eismas 1964 m linija uzdaryta Stotys ir stotelesGruobinios gelezinkelio stotisBuves Aizputes gelezinkelio stoties pastatas 2012 m 1939 m duomenimis linijoje veike sios stotys ir stoteles kilometrazas nuo Aizputes Liepoja Lamaikiai Lamaiki Krustuojumas Krustojums 42 6 km Ezerpilis Ezerpils 38 4 km Gruobinia Grobina 36 9 km Ilgale Ilgale Ruolava Rolava 32 4 km Tasiai Tasi Liegiai Liegi 25 9 km Aistere Aistere Rava Rava 18 8 km Spagiai Spagi Dunalka 15 3 km Cyrava Cirava Dzerve Dzerve 6 7 km Ievade Ievade Tebra Aizpute 0 0 km Nutiesus gelezinkelį Liepojos stotis įrengta atokiau nuo Liepojos placiojo gelezinkelio stoties naujojoje uosto krantineje tarp Laisves Brivibas ir Valstieciu Zemnieku gatviu Siaurojo gelezinkelio prekine stotis ir depas stovejo salia placiojo gelezinkelio prekines stoties Ezermalos gatveje 1939 m rekonstruojant siauruju gelezinkeliu tinkla Liepojoje linija įvesta iki placiojo gelezinkelio stoties siaurojo gelezinkelio stoties pastatas nugriautas Gruobinia buvo svarbiausia tarpine stotis linijoje Atidaryta 1900 m XX a ketvirtajame desimtmetyje is stoties į Liepoja kas valanda kursuodavo primityvus is Ford automobilio perdarytas motorinis vagonas Stoties pastatas medinis dvieju aukstu islikes Liegiu stotis aptarnavo Durbes miesta Stotyje veike bufetas Stoties pastatas buvo medinis dvieju aukstu islikes iki siu dienu Marienhofo stotis atidaryta 1900 m 1935 m pervadinta Marijos stotimi 1939 m Dzerve Aizputes stotis iki 1920 m stovejo apie 1 3 km į vakarus nuo tuometines miesto ribos veliau pateko į miesto teritorija Stoties pastatas buvo dvieju aukstu murinis islikes Be jo stotyje stovejo vandens bokstas nedidelis garveziu depas darzine buvo įrengtas ir vagonu svarstykles 1940 m is stoties nutiestas privaziuojamasis kelias į Aizputes durpiu fabrika SaltiniaiAizputes Liepajas dzelzcela stacijas eka Aizputes novadpetniecibas muzejs Nuoroda tikrinta 2025 02 22 Toms Altbergs Karina Augustane Ieva Petersone Dzelzceli Latvija p 86 89 148 VAS Latvijas dzelzcels apgads Jumava 2009 ISBN 978 9984 38 698 0 Latvijas dzelzcelu karte Valsts dzelzcelu tipografija Riga 1939 Grobinas dzelzcela stacija Zudusi Latvija Nuoroda tikrinta 2025 02 22