Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leonidas Iljičius Brežnevas rus Леонид Ильич БрежневTarybų Sąjungos vadovasGimė 1906 m gruodžio 19 d Kamianskė Jekaterin
Leonidas Brežnevas
| Leonidas Iljičius Brežnevas rus. Леонид Ильич Брежнев | |||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Tarybų Sąjungos vadovas | |||||||||||||||||||
| Gimė | 1906 m. gruodžio 19 d. Kamianskė, Jekaterinoslavo gubernija (dab. Ukraina) | ||||||||||||||||||
| Mirė | 1982 m. lapkričio 10 d. (75 metai) Zarečjė, Maskvos sritis | ||||||||||||||||||
| Palaidotas (-a) | 1982 m. lapkričio 15 d. Nekropolis prie Kremliaus sienos | ||||||||||||||||||
| Tėvai | Ilja Jakovlevičius Brežnevas ir Natalija Denisovna Mazalova | ||||||||||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Viktorija Brežneva | ||||||||||||||||||
| Vaikai | Galina Brežneva ir Jurijus Brežnevas | ||||||||||||||||||
| TSKP Centro komiteto generalinis sekretorius | |||||||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 1964 m. spalio 14 d. - 1982 m. lapkričio 10 d. (18 metų) | ||||||||||||||||||
| Ankstesnis | Nikita Chruščiovas | ||||||||||||||||||
| Vėlesnis | Jurijus Andropovas | ||||||||||||||||||
| TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas | |||||||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 1977 m. birželio 16 d. - 1982 m. lapkričio 10 d. (5 metai) | ||||||||||||||||||
| Ankstesnis | Nikolajus Podgornas | ||||||||||||||||||
| Vėlesnis | Jurijus Andropovas | ||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||
| Vikiteka | Leonidas Brežnevas | ||||||||||||||||||
| Parašas | |||||||||||||||||||
Leonidas Iljičius Brežnevas (rus. Леонид Ильич Брежнев; 1906 m. gruodžio 19 d. – 1982 m. lapkričio 10 d.) – Tarybų Sąjungos vadovas, TSKP generalinis sekretorius 1964–1982 m., aukščiausiosios tarybos (AT) prezidiumo pirmininkas 1960–1964 m. ir 1977–1982 m.
1958 m. lankėsi Lietuvoje, buvo ant Gedimino kalno.
Biografija
Gimė 1906 m. gruodžio 19 d. Rusijos imperijos Kamianskės miestelyje (dab. Ukraina), darbininkų šeimoje. Vienuose dokumentuose, įskaitant pasą, nurodoma, kad jis ukrainietis, o kituose - rusas. Įgavo techninį išsilavinimą, pirmiausiai žemės ūkio, vėliau – metalurgijos srityje. Baigė Dnieprodzeržinsko metalurgijos institutą, vėliau dirbo geležies ir plieno pramonėje rytų Ukrainoje. 1923 m. įstojo į komjaunimą, 1929 m. – į komunistų partiją.1935–1936 m. tarnavo Raudonojoje armijoje, išėjęs tankų kursus tapo politvadovu tankų fabrike. 1939 m. tapo Dniepropetrovsko partijos sekretoriumi, atsakingu už miesto gynybinę pramonę. Kadangi jis išgyveno Stalino Didįjį valymą 1937–1939 m., Brežnevas galėjo greitai kilti karjeros laiptais dėl daugybės atsiradusių tuščių postų.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo atsakingas už Dniepropetrovsko pramonės evakuaciją į Rytus, paskirtas politruku, vėliau – brigados komisaru. 1942 m. persikėlęs į Kaukazą, buvo Transkaukazo fronto politinės administracijos vadovas. 1943 m. balandį tapo 18-osios armijos politinės administracijos vadovu. Ši armija tapo Pirmo Ukrainos fronto dalimi, kai Raudonoji armija stūmė vokiečius į vakarus per Ukrainą. Fronto vyriausias politinis komisaras buvo Nikita Chruščiovas, kuris dar prieš karą pradėjo remti Brežnevą. Jie susitiko Brežnevui įstojus į partiją ir jis tapo Chruščiovo protežė. Karo pabaigoje jis tapo Ketvirtojo Ukrainos fronto vyriausiuoju politiniu komisaru. Brežnevo vadovaujama armija įžengė į Prahą 1945 m. gegužę pasidavus naciams.1946 m. išėjo iš Raudonosios armijos, turėdamas generolo majoro laipsnį.
Po karo vėl tapo Dniepropetrovsko KP pirmuoju sekretoriumi, 1950 m. išrinktas aukščiausiosios tarybos deputatu, tais pačiais metais paskirtas Moldavijos KP pirmuoju sekretoriumi. 1952 m. tapo KP Centro Komiteto (CK) nariu bei pristatytas kandidatu į prezidiumą (Politbiuras). 1955 m. paskirtas Kazachijos KP pirmuoju sekretoriumi, bet 1956 m. atšauktas į Maskvą, kur buvo atsakingas už gynybinę pramonę, kosmoso programą, sunkiąją pramonę. 1957 m. padėjo Nikitai Chruščiovui kovoje dėl vadovavimo partijai ir tapo Politbiuro nariu.
1959 m. tapo KP CK antruoju sekretoriumi, o 1960 m. paskirtas AT prezidiumo pirmininku. 1963 m. Brežnevas tapo TSKP Centro komiteto sekretoriaus Frolo Kozlovo, kito Chruščiovo patikėtinio, įpėdiniu. Šis postas užtikrino galimą Chruščiovo įpėdinystę. Be to jis buvo paskirtas antruoju generaliniu sekretoriumi.
1964 m. spalio 14 d. Brežnevas su sąjungininkais nuvertė Chruščiovą ir tapo TSKP pirmuoju sekretoriumi. Iš pradžių jam teko nuolaidžiauti Aleksandro Šelepino ambicijoms, bet Brežnevas po truputį mažino jo įtaką KGB ir partijos struktūrose šalindamas jo sąjungininkus, kol Šelepinas prarado įtaką.
Jam valdant TSRS apėmė sąstingis.
Leonido Brežnevo sveikata sušlubavo 1981–1982 m. žiemą. Tuo metu šalį valdė Andrejus Gromyka, Dmitrijus Ustinovas, Michailas Suslovas ir Jurijus Andropovas, o svarbūs Politbiuro sprendimai būdavo priimami be Brežnevo. Buvo svarstomas jo įpėdinystės klausimas, nes visi ženklai rodė, kad Brežnevas miršta. Šį sprendimą galėjo paveikti Suslovas, bet jis mirė 1982 m. sausį. Andropovas užėmė jo vietą ir gegužę tapo akivaizdu, kad jis bandys tapti Brežnevo įpėdiniu. Padedamas KGB kolegų jis pradėjo skleisti gandus, kad valdant Brežnevui išaugo politinė korupcija. Andropovo veiksmai rodė, kad jis nebijojo Brežnevo pykčio.
1982 m. gegužę Brežnevą ištiko širdies smūgis, bet jis atsisakė atsistatydinti. Lapkričio 7 d. Brežnevas pasirodė per kasmetinį karinį paradą ir darbininkų demonstracijas, skirtas Spalio revoliucijai atminti. Po trijų dienų Brežnevas mirė nuo širdies smūgio. Jis buvo palaidotas Nekropolyje prie Kremliaus sienos.
Išnašos
- „Wikimedia commons: L.I. Brezhnev military card“.
- „File:Brezhnev LI OrKrZn NagrList 1942.jpg“.
- „File:Brezhnev LI Pasport 1947.jpg“.
- „File:Brezhnev LI OrOtVo NagrList 1943.jpg“.
- Bacon, Edwin; Sandle, Mark (2002). Brezhnev Reconsidered. Palgrave Macmillan. ISBN 978-0333794630. p. 8
- McCauley, Martin (1997). Who's who in Russia since 1900. Routledge. ISBN 0-415-13898-1. p. 48
- Murphy, Paul J. (1981). Brezhnev: Soviet Politician. McFarland & Company. ISBN 978-0899500027. p. 80
- Childs, David (2000). The Two Red Flags: European Social Democracy and Soviet communism since 1945. Routledge. ISBN 978-0415171816. p. 84
- Green, William; Reeves, W. Robert (1993). The Soviet Military Encyclopedia: A–F. Westview Press. ISBN 978-0813314297. p. 192
- (2003). Khrushchev: The Man and His Era. W. W. Norton & Company. ISBN 978-0393051445. p. 616
- Service, Robert (2009). History of Modern Russia: From Tsarism to the Twenty-first Century (3 leid.). Penguin Books Ltd. ISBN 978-0674034938. p. 426. online free to borrow
- „1982: Brezhnev rumors sweep Moscow“. BBC Online. 10 November 1982. Nuoroda tikrinta 2020-08-09.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leonidas Brežnevas, Kas yra Leonidas Brežnevas? Ką reiškia Leonidas Brežnevas?
Leonidas Iljicius Breznevas rus Leonid Ilich BrezhnevTarybu Sajungos vadovasGime 1906 m gruodzio 19 d Kamianske Jekaterinoslavo gubernija dab Ukraina Mire 1982 m lapkricio 10 d 75 metai Zarecje Maskvos sritisPalaidotas a 1982 m lapkricio 15 d Nekropolis prie Kremliaus sienosTevai Ilja Jakovlevicius Breznevas ir Natalija Denisovna MazalovaSutuoktinis e Viktorija BreznevaVaikai Galina Brezneva ir Jurijus BreznevasTSKP Centro komiteto generalinis sekretoriusĖjo pareigas 1964 m spalio 14 d 1982 m lapkricio 10 d 18 metu Ankstesnis Nikita ChrusciovasVelesnis Jurijus AndropovasTSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkasĖjo pareigas 1977 m birzelio 16 d 1982 m lapkricio 10 d 5 metai Ankstesnis Nikolajus PodgornasVelesnis Jurijus AndropovasTSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkasĖjo pareigas 1960 m geguzes 7 d 1964 m liepos 15 d 4 metai Ankstesnis Klimentas VorosilovasVelesnis Anastasas MikojanasTSKP Centro komiteto pirmininkasVadovavo 1956 m vasario 27 d 1964 m lapkricio 16 d 8 metai Ankstesnis Nikita ChrusciovasVelesnis Postas panaikintasVikiteka Leonidas BreznevasParasas Leonidas Iljicius Breznevas rus Leonid Ilich Brezhnev 1906 m gruodzio 19 d 1982 m lapkricio 10 d Tarybu Sajungos vadovas TSKP generalinis sekretorius 1964 1982 m auksciausiosios tarybos AT prezidiumo pirmininkas 1960 1964 m ir 1977 1982 m 1958 m lankesi Lietuvoje buvo ant Gedimino kalno BiografijaGime 1906 m gruodzio 19 d Rusijos imperijos Kamianskes miestelyje dab Ukraina darbininku seimoje Vienuose dokumentuose įskaitant pasa nurodoma kad jis ukrainietis o kituose rusas Įgavo techninį issilavinima pirmiausiai zemes ukio veliau metalurgijos srityje Baige Dnieprodzerzinsko metalurgijos instituta veliau dirbo gelezies ir plieno pramoneje rytu Ukrainoje 1923 m įstojo į komjaunima 1929 m į komunistu partija 1935 1936 m tarnavo Raudonojoje armijoje isejes tanku kursus tapo politvadovu tanku fabrike 1939 m tapo Dniepropetrovsko partijos sekretoriumi atsakingu uz miesto gynybine pramone Kadangi jis isgyveno Stalino Didįjį valyma 1937 1939 m Breznevas galejo greitai kilti karjeros laiptais del daugybes atsiradusiu tusciu postu Antrojo pasaulinio karo metu buvo atsakingas uz Dniepropetrovsko pramones evakuacija į Rytus paskirtas politruku veliau brigados komisaru 1942 m persikeles į Kaukaza buvo Transkaukazo fronto politines administracijos vadovas 1943 m balandį tapo 18 osios armijos politines administracijos vadovu Si armija tapo Pirmo Ukrainos fronto dalimi kai Raudonoji armija stume vokiecius į vakarus per Ukraina Fronto vyriausias politinis komisaras buvo Nikita Chrusciovas kuris dar pries kara pradejo remti Brezneva Jie susitiko Breznevui įstojus į partija ir jis tapo Chrusciovo proteze Karo pabaigoje jis tapo Ketvirtojo Ukrainos fronto vyriausiuoju politiniu komisaru Breznevo vadovaujama armija įzenge į Praha 1945 m geguze pasidavus naciams 1946 m isejo is Raudonosios armijos turedamas generolo majoro laipsnį JAV prezidentas Dzeraldas Fordas ir Leonidas Breznevas Vladivostoke 1974 m Po karo vel tapo Dniepropetrovsko KP pirmuoju sekretoriumi 1950 m isrinktas auksciausiosios tarybos deputatu tais paciais metais paskirtas Moldavijos KP pirmuoju sekretoriumi 1952 m tapo KP Centro Komiteto CK nariu bei pristatytas kandidatu į prezidiuma Politbiuras 1955 m paskirtas Kazachijos KP pirmuoju sekretoriumi bet 1956 m atsauktas į Maskva kur buvo atsakingas uz gynybine pramone kosmoso programa sunkiaja pramone 1957 m padejo Nikitai Chrusciovui kovoje del vadovavimo partijai ir tapo Politbiuro nariu 1959 m tapo KP CK antruoju sekretoriumi o 1960 m paskirtas AT prezidiumo pirmininku 1963 m Breznevas tapo TSKP Centro komiteto sekretoriaus Frolo Kozlovo kito Chrusciovo patiketinio įpediniu Sis postas uztikrino galima Chrusciovo įpedinyste Be to jis buvo paskirtas antruoju generaliniu sekretoriumi 1964 m spalio 14 d Breznevas su sajungininkais nuverte Chrusciova ir tapo TSKP pirmuoju sekretoriumi Is pradziu jam teko nuolaidziauti Aleksandro Selepino ambicijoms bet Breznevas po truputį mazino jo įtaka KGB ir partijos strukturose salindamas jo sajungininkus kol Selepinas prarado įtaka Jam valdant TSRS apeme sastingis Leonido Breznevo sveikata suslubavo 1981 1982 m ziema Tuo metu salį valde Andrejus Gromyka Dmitrijus Ustinovas Michailas Suslovas ir Jurijus Andropovas o svarbus Politbiuro sprendimai budavo priimami be Breznevo Buvo svarstomas jo įpedinystes klausimas nes visi zenklai rode kad Breznevas mirsta Sį sprendima galejo paveikti Suslovas bet jis mire 1982 m sausį Andropovas uzeme jo vieta ir geguze tapo akivaizdu kad jis bandys tapti Breznevo įpediniu Padedamas KGB kolegu jis pradejo skleisti gandus kad valdant Breznevui isaugo politine korupcija Andropovo veiksmai rode kad jis nebijojo Breznevo pykcio 1982 m geguze Brezneva istiko sirdies smugis bet jis atsisake atsistatydinti Lapkricio 7 d Breznevas pasirode per kasmetinį karinį parada ir darbininku demonstracijas skirtas Spalio revoliucijai atminti Po triju dienu Breznevas mire nuo sirdies smugio Jis buvo palaidotas Nekropolyje prie Kremliaus sienos Isnasos Wikimedia commons L I Brezhnev military card File Brezhnev LI OrKrZn NagrList 1942 jpg File Brezhnev LI Pasport 1947 jpg File Brezhnev LI OrOtVo NagrList 1943 jpg Bacon Edwin Sandle Mark 2002 Brezhnev Reconsidered Palgrave Macmillan ISBN 978 0333794630 p 8 McCauley Martin 1997 Who s who in Russia since 1900 Routledge ISBN 0 415 13898 1 p 48 Murphy Paul J 1981 Brezhnev Soviet Politician McFarland amp Company ISBN 978 0899500027 p 80 Childs David 2000 The Two Red Flags European Social Democracy and Soviet communism since 1945 Routledge ISBN 978 0415171816 p 84 Green William Reeves W Robert 1993 The Soviet Military Encyclopedia A F Westview Press ISBN 978 0813314297 p 192 2003 Khrushchev The Man and His Era W W Norton amp Company ISBN 978 0393051445 p 616 Service Robert 2009 History of Modern Russia From Tsarism to the Twenty first Century 3 leid Penguin Books Ltd ISBN 978 0674034938 p 426 online free to borrow 1982 Brezhnev rumors sweep Moscow BBC Online 10 November 1982 Nuoroda tikrinta 2020 08 09 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu