Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Leo Frobenijus vok Leo Viktor FrobeniusGimė 1873 m birželio 29 d BerlynasMirė 1938 m rugpjūčio 9 d 65 metai PjemontasVei

Leo Frobenius

  • Pagrindinis puslapis
  • Leo Frobenius
Leo Frobenius
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Leo Frobenijus
vok. Leo Viktor Frobenius
Gimė 1873 m. birželio 29 d.
Berlynas
Mirė 1938 m. rugpjūčio 9 d. (65 metai)
, Pjemontas
Veikla vokiečių archeologas, etnografas
Vikiteka Leo Frobenius

Leo Frobenijus (vok. Leo Viktor Frobenius, 1873 m. birželio 29 d. Berlynas – 1938 m. rugpjūčio 9 d. , Pjemontas, Italija) – vokiečių archeologas, etnografas.

Biografija

1922 m. Frankfurte prie Maino įsteigė Kultūrmorfologijos institutą (dab. Frankfurto universiteto ), vėliau jam perdavė savo rinkinius. Nuo 1932 m. dėstė Frankfurto universitete, nuo 1934 m. Etnografijos muziejaus direktorius.

Mokslinė veikla

1904–1935 m. surengė 12 ekspedicijų į Afriką, surinko daug etnografinių, archeologinių ir istorinių duomenų. Išplėtojo difuzionizmo teoriją, kultūros ciklų teoriją. Nurodė Okeanijos ir Afrikos tautų kultūrų bendrumus; juos aiškino bendra tų tautų kilme.

Leo Frobenijus bandė jungti evoliucionizmą su difuzionizmu. Pirmasis suformulavo (vok. Kulturkreise) koncepciją. Kultūros ratus jis suvokė ne kaip paprastą kultūros elementų rinkinį, o kaip holistinį objektų, idėjų ir elgesio būdų kompleksą, kuris susidaro tam tikromis gamtinėmis-geografinėmis sąlygomis ir migruoja, sklisdamas į kitas gamtines-geografines sąlygas ir ten prigydamas. Analizuodamas panašumus tarp Okeanijos ir Rytų Afrikos kaukių, namų, būgnų, drabužių ir skydų, ėjo toliau nei Frydrichas Racelis ir teigė, kad ne tik atskiri kultūros elementai ar bruožai, bet ištisos kultūros ir net kultūrų grupės (kultūros ratai) yra panašūs.

Leo Frobenijus į atskirą kultūrą žiūrėjo kaip į pasižyminčią savita – atskira dvasia, kurią jis pavadino paideuma („išsilavinimas“) ir gretino ją su Volksgeist („tautos dvasia“). Be to, jis į antropologiją įvedė (Weltenschaung) sąvoką, kurią aiškino esant tam tikrą plačiai paplitusią apibendrintą ir giluminę mąstyseną, archetipinę psichę, apimančią pačius didžiausius kultūrinius arealus, paplitusius skersai išilgai pasaulio.

Bibliografija

  • Kultūros problemos (Probleme der Kultur) 4 t. 1899–1901 m.
  • O Afrika kalbėjo (Und Afrika sprach), 3 t. 1912–1913 m.
  • Patirtos pasaulio dalys (Erlebte Erdteile), 1925–1929 m.
  • Urvų priešistoriniai piešiniai Europoje ir Afrikoje (Prehistorie Rock Pictures in Europe and Africa), 1937 m.) vienas autorių.

Šaltiniai

  1. Leo Frobenijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 270 psl.
  2. Vytis Čiubrinskas. SOCIALINĖS IR KULTŪRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS. Kaunas: VDU, 2007.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 04:17

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leo Frobenius, Kas yra Leo Frobenius? Ką reiškia Leo Frobenius?

Leo Frobenijus vok Leo Viktor FrobeniusGime 1873 m birzelio 29 d BerlynasMire 1938 m rugpjucio 9 d 65 metai PjemontasVeikla vokieciu archeologas etnografasVikiteka Leo Frobenius Leo Frobenijus vok Leo Viktor Frobenius 1873 m birzelio 29 d Berlynas 1938 m rugpjucio 9 d Pjemontas Italija vokieciu archeologas etnografas Biografija1922 m Frankfurte prie Maino įsteige Kulturmorfologijos instituta dab Frankfurto universiteto veliau jam perdave savo rinkinius Nuo 1932 m deste Frankfurto universitete nuo 1934 m Etnografijos muziejaus direktorius Moksline veikla1904 1935 m surenge 12 ekspediciju į Afrika surinko daug etnografiniu archeologiniu ir istoriniu duomenu Ispletojo difuzionizmo teorija kulturos ciklu teorija Nurode Okeanijos ir Afrikos tautu kulturu bendrumus juos aiskino bendra tu tautu kilme Leo Frobenijus bande jungti evoliucionizma su difuzionizmu Pirmasis suformulavo vok Kulturkreise koncepcija Kulturos ratus jis suvoke ne kaip paprasta kulturos elementu rinkinį o kaip holistinį objektu ideju ir elgesio budu kompleksa kuris susidaro tam tikromis gamtinemis geografinemis salygomis ir migruoja sklisdamas į kitas gamtines geografines salygas ir ten prigydamas Analizuodamas panasumus tarp Okeanijos ir Rytu Afrikos kaukiu namu bugnu drabuziu ir skydu ejo toliau nei Frydrichas Racelis ir teige kad ne tik atskiri kulturos elementai ar bruozai bet istisos kulturos ir net kulturu grupes kulturos ratai yra panasus Leo Frobenijus į atskira kultura ziurejo kaip į pasizymincia savita atskira dvasia kuria jis pavadino paideuma issilavinimas ir gretino ja su Volksgeist tautos dvasia Be to jis į antropologija įvede Weltenschaung savoka kuria aiskino esant tam tikra placiai paplitusia apibendrinta ir gilumine mastysena archetipine psiche apimancia pacius didziausius kulturinius arealus paplitusius skersai isilgai pasaulio BibliografijaKulturos problemos Probleme der Kultur 4 t 1899 1901 m O Afrika kalbejo Und Afrika sprach 3 t 1912 1913 m Patirtos pasaulio dalys Erlebte Erdteile 1925 1929 m Urvu priesistoriniai piesiniai Europoje ir Afrikoje Prehistorie Rock Pictures in Europe and Africa 1937 m vienas autoriu SaltiniaiLeo Frobenijus Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 270 psl Vytis Ciubrinskas SOCIALINĖS IR KULTuRINĖS ANTROPOLOGIJOS TEORIJOS Kaunas VDU 2007

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Alfredas Vilbikas

  • Liepa 15, 2025

    Alfonsas Keliuotis

  • Liepa 15, 2025

    Alfa Romeo Racing

  • Liepa 15, 2025

    Aleksandras Samsonovas

  • Liepa 15, 2025

    Aleksandras Karadžiordževičius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje