Laurentijos plokščiakalnis

Laurentijos plokščiakalnis (angl. Laurentian Plateau, pranc. Plateau Laurentien), kitaip Laurentijos aukštuma (angl. Laurentian Upland, Laurentian Highlands) – aukštuma Kanados rytuose (nedidelė dalis – JAV teritorijoje), prie Arkties ir Atlanto vandenynų – Labradoro pusiasalyje ir aplink Hadsono įlanką. Plotas – 4,7 mln. km². Pietryčiuose Laurentijos plokščiakalnis ribojasi su Apalačų kalnais, pietuose – Centrinėmis lygumomis, pietvakariuose – Didžiosiomis lygumomis, vakaruose – , šiaurėje – . Pietrytinė plokščiakalnio dalis aukščiausia – ten iškilę (vidutinis jų aukštis siekia 600–700 m, didžiausias 1166 m), (didžiausias aukštis – 1652 m). Ši dalis nusileidžia į Šv. Lauryno upės slėnį.

Laurentijos plokščiakalnis didele dalimi sutampa su Kanados skydu. Susidaręs iš prekambro uolienų (gneiso, kristalinių skalūnų, granito, diorito). Paviršiaus reljefas ledyninės kilmės – gausybė kalvų, ežerų, drumlinų, ozų. Būdingas aukštis 200–600 m. Gausu naudingųjų iškasenų – geležies, titano, vario, cinko, švino, nikelio, urano rūdų telkiniai, yra aukso, sidabro.

Klimatas subarktinis ir vidutinių platumų, plyti daugiametis įšalas. Būdinga tundra, miškatundrė, spygliuočių miškai.

Laurentijos plokščiakalnį vagoja Šv. Lauryno, Čerčilio, Koksoako, Nelsono, Beko upės, telkšo Elnių, , Nipigono, ir daugybė mažesnių ežerų. Sudaryta daug tvenkinių (, , Manikuagano ir kt.).

Laurentijos plokščiakalnis retai apgyventas, čia daugiau gyvena kri indėnai. Yra provincinių parkų (Laurentidų, Tremblanto kalno ir kitų), gamtos rezervatų. Turizmas.

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 244
2. Laurentijos plokščiakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007