Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kvėpavimo takai kvėpavimo organų sistemos dalis kuriais cirkuliuoja įkvepiamas ir iškvepiamas oras Jie skirstomi į viršu
Kvėpavimo takai
Kvėpavimo takai – kvėpavimo organų sistemos dalis, kuriais cirkuliuoja įkvepiamas ir iškvepiamas oras. Jie skirstomi į viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Viršutiniai ir apatiniai kvėpavimo takai apsaugo plaučius nuo pažeidimų ir infekcijų. Svarbi visų kvėpavimo takų ypatybė yra jų kaulinis arba kremzlinis skeletas, neleidžiantis takams subliūkšti ir užtikrinantis laisvą oro sklidimą jais. Kitas kvėpavimo takų sandaros ypatumas tas, kad jį iškloja virpinamasis epitelis, kuris labai svarbus einančiam orui valyti. Pro kvėpavimo takus iš plaučių pašalinamas anglies dvideginis, vandens garai, bei kai kurie lakūs cheminiai junginiai – tiek egzogeniniai, tiek endogeniniai, pavyzdžiui, šlapalas, etilo alkoholis, acetonas.
Viršutiniai kvėpavimo takai
Viršutiniams kvėpavimo takams priklauso nosis (lot. Nasus), su prienosiniais ančiais (lot. Sinus paranasales) ir ryklė. Viršutiniams kvėpavimo takams galima skirti ir burnos ertmę. Pirmiausiai oras įkvepiamas į nosies ertmę, ten oras sušildomas, sudrėkinamas, mechaniškai sulaikomos smulkios dalelės (dulkės). Toliau oras keliauja į prienosinius ančius, čia jis dar kart papildomai sušildomas. Pašildytas oras keliauja į ryklę, iš ten oras plūsta į apatinius kvėpavimo takus.
Apatiniai kvėpavimo takai
Apatiniams kvėpavimo takams priklauso iš ryklės priekinės sienos susiformavę dariniai: gerklos (lot. Larynx), gerklė (trachėja) (lot. Trachea), bronchai (lot. Bronchi) (pagrindiniai, skiltiniai, segmentiniai ir kiti bronchai, bronchiolės). Įkvepiamas oras iš ryklės, patenka į gerklas, po to keliauja į gerklę (trachėją). Iš gerklės patenka į du pagrindinius bronchus (lot. Bronchi principales), iš čia bronchų atšakomis visos plaučių alveolės pripildomos oro.
Bronchinis medis
Bronchinis medis (lot. Arbor bronchialis) arba kvėpavimo medis, apatinių kvėpavimo takų dalis, kuri apima trachėją, bronchus ir alveoles. Bronchiniu medžiu įkvėptas oras keliauja į plaučius, o iškvėptas – iš pašalinamas iš plaučių.
1. Trachėja (lot. Trachea) – ją sudaro žiedinės kremzlės kaip gerklų tęsinys ir eina į krūtinės ertmę. Kur suskyla į du pagrindinius bronchus – dešinįjį ir kairįjį.
2. Pagrindiniai bronchai (lot. Trachea) – nuo trachėjos skilimo prasideda vadinamasis bronchinis medis. Šie atskilę bronchai yra asimetriški savo dydžiu ir kryptimi, kiekvienas įeina į atitinkamą plautį, kur toliau šakojasi į smulkesnius – skiltinius, segmentinius bronchus.
- a) Dešinysis pagrindinis bronchas (lot. Bronchus principalis dexter) yra apie 2,5 cm ilgio, jis yra trupesnis ir platesnis už kairįjį, todėl dešinįjį bronchą dažniau gali patekti kvėpavimo takų svetimkūniai. Įeidamas į dešinįjį plautį suskyla į tris skiltinius bronchus – vidurinį, viršutinį ir apatinį.
- b) Kairysis pagrindinis bronchas (lot. Bronchus principalis sinister) yra apie 5 cm ilgio, siauresnis nei dešinysis bronchas, plaučių vartuose jis suskyla į du skiltinius bronchus – viršutinį ir apatinį.
3. Skiltiniai bronchai (lot. Bronchus lobaris) toliau savo ruožtu skyla į segmentinius bronchus.
- a) Dešinysis viršutinis skiltinis bronchas suskyla į tris segmentinius bronchus – viršūninį, užpakalinį ir priekinį. Vidurinis skiltinis bronchas dešiniajame plautyje skyla į du segmentinius bronchus: vidinį ir šoninį. O apatinis skiltinis bronchas eina kaip pagrindinio broncho tęsinys ir dalijasi į penkis segmentinius bronchus: viršutinį, kuris atsišakoja pirmiausia, ir keturis pamatinius segmentinius bronchus.
- b) Kairysis viršutinis skiltinis bronchas pradžioje pasidalina į dvi šakas, kurios savo eiga maždaug atitinka dešiniojo plaučio viršutinį ir vidurinį skiltinius bronchus. Iš vienos šakos susidaro trys segmentiniai bronchai, o iš antros šakos du – liežuvėlniai segmentiniai bronchai.
4. Segmentiniai bronchai (lot. Bronchus segmentalis) plaučiuose dar keletą kartų šakojasi dischotominiu būdu, jų spindis vis siaurėja, mažėja, kremzliniai sienos elementai darosi netaisyklingos formos. Jie vadinami vidiniais segmentų bronchais. Paskutinis mažiausias bronchas yra apie 1 mm skersmens ir įeina į plaučio skiltelę, joje jis suskyla į galines branchioles.
5. Galinės bronchiolės (lot. Bronchioli terminales), jų sienelėse jau nebėra kremzlinių elementų. Jos dar po keleto šakojimųsi pereina į kvėpuojamąsias bronchioles.
6. Kvėpuojamosios bronchiolės (lot. Branchioli respiratorii) skyla į alveolinius latakėlius.
7. Alveoliniai latakėliai (lot. Ductuli alveolares) baigiasi alveoliniais maišeliais, sudarytais iš alveolių.
8. Alveoliniai maišeliai (lot. Succuli alveolares), kurie sudaryti iš alveolių, sudaro mažiausią plaučių struktūrinį vienetą – kekę (lot. Acinus).
9. Kekė.
Kvėpavimo takų vystymasis
Embriono galvos ektodermoje apie ketvirtą savaitę susidaro pora sustorėjusių ektoderminių plokštelių – nosiniai plakodai. Augdami jie įdumba ir yra vadinami uodžiamosiomis duobutėmis – uoslės organo užuomazga. Abi duobutės gilėja ir artėja prie embriono pirminės burnos ertmės, su kuria apie septintą savaitę susijungia į bendrą ertmę. Joje formuojasi pertvara – gomurys, kuris ir atskiria kvėpavimo takus nuo galutinės burnos ertmės. Apatiniai kvėpavimo takai su plaučiais plėtojasi iš embriono ryklės priekinės sienelės. Jau 3 mm ilgio embriono ryklėje, kaudaliau nuo ryklinių (žiauninių) kišenių pasirodo užuomazga – vaga, tampanti plautiniu pumpuru. Gana greitai užuomazga auga, ilgėja ir skyla (skilimas į dvejų pagrindinių bronchų užuomazgas matyti 4 mm embrione), pradeda aiškėti bronchinio medžio kontūrai – 7 mm ilgio embrione jau matomos skiltinių bronchų užuomazgos. Besivystantys plaučiai slenka žemyn ir užima krūtinės ertmę, kartu nustumdami diafragmą.
Kvėpavimo takų ligos
- Bronchitas – bronchų uždegimas.
- Bronchinė astma – pasireiškianti dusulio priepuoliais ir bronchų obstrukcija.
- – bronchų išsiplėtimas.
- arba .
- .
- – kvėpavimo takų grybelis.
- Sausas kosulys – tai sudėtingas organizmo refleksinis atsakas į kvėpavimo takų (gerklų, bronchų), nosies, krūtinplėvės, nervinių šaknelių arba tiesiog kvėpavimo centro dirginimą. Kosulio metu iš kvėpavimo takų šalinamos dulkės, teršalai, gleivės, skrepliai.
- – tai gleivinės, dengiančios sinusų ertmes, uždegimas.
- Sloga – nosies gleivinės uždegimas.
- Laringitas – ūminis gerklų uždegimas.
Literatūra
- G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Bartkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, „Žmogaus anatomija 1“, „Vilniaus universiteto leidykla“, Vilnius 2008 m., ISBN 978-9955-33-361-6
- E. Stalioraitytė, „Pataloginė anatomija“, Kaunas, 2001 m., ISBN 9955-03-095-X
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kvėpavimo takai, Kas yra Kvėpavimo takai? Ką reiškia Kvėpavimo takai?
Kvepavimo takai kvepavimo organu sistemos dalis kuriais cirkuliuoja įkvepiamas ir iskvepiamas oras Jie skirstomi į virsutinius ir apatinius kvepavimo takus Virsutiniai ir apatiniai kvepavimo takai apsaugo plaucius nuo pazeidimu ir infekciju Svarbi visu kvepavimo taku ypatybe yra ju kaulinis arba kremzlinis skeletas neleidziantis takams subliuksti ir uztikrinantis laisva oro sklidima jais Kitas kvepavimo taku sandaros ypatumas tas kad jį iskloja virpinamasis epitelis kuris labai svarbus einanciam orui valyti Pro kvepavimo takus is plauciu pasalinamas anglies dvideginis vandens garai bei kai kurie lakus cheminiai junginiai tiek egzogeniniai tiek endogeniniai pavyzdziui slapalas etilo alkoholis acetonas Kvepavimo taku sistemaVirsutiniai kvepavimo takaiVirsutiniai kvepavimo takai Virsutiniams kvepavimo takams priklauso nosis lot Nasus su prienosiniais anciais lot Sinus paranasales ir rykle Virsutiniams kvepavimo takams galima skirti ir burnos ertme Pirmiausiai oras įkvepiamas į nosies ertme ten oras susildomas sudrekinamas mechaniskai sulaikomos smulkios daleles dulkes Toliau oras keliauja į prienosinius ancius cia jis dar kart papildomai susildomas Pasildytas oras keliauja į rykle is ten oras plusta į apatinius kvepavimo takus Apatiniai kvepavimo takaiApatiniams kvepavimo takams priklauso is rykles priekines sienos susiformave dariniai gerklos lot Larynx gerkle tracheja lot Trachea bronchai lot Bronchi pagrindiniai skiltiniai segmentiniai ir kiti bronchai bronchioles Įkvepiamas oras is rykles patenka į gerklas po to keliauja į gerkle tracheja Is gerkles patenka į du pagrindinius bronchus lot Bronchi principales is cia bronchu atsakomis visos plauciu alveoles pripildomos oro Bronchinis medis Bronchinis medis 1 Tracheja 2 Pagrindiniai bronchai 3 Skiltinis bronchas 4 Segmentinis bronchas 5 Bronchiole 6 Alveoliniai latakeliai 7 Alveoliniai maiseliai Bronchinis medis lot Arbor bronchialis arba kvepavimo medis apatiniu kvepavimo taku dalis kuri apima tracheja bronchus ir alveoles Bronchiniu medziu įkveptas oras keliauja į plaucius o iskveptas is pasalinamas is plauciu 1 Tracheja lot Trachea ja sudaro ziedines kremzles kaip gerklu tesinys ir eina į krutines ertme Kur suskyla į du pagrindinius bronchus desinįjį ir kairįjį 2 Pagrindiniai bronchai lot Trachea nuo trachejos skilimo prasideda vadinamasis bronchinis medis Sie atskile bronchai yra asimetriski savo dydziu ir kryptimi kiekvienas įeina į atitinkama plautį kur toliau sakojasi į smulkesnius skiltinius segmentinius bronchus a Desinysis pagrindinis bronchas lot Bronchus principalis dexter yra apie 2 5 cm ilgio jis yra trupesnis ir platesnis uz kairįjį todel desinįjį broncha dazniau gali patekti kvepavimo taku svetimkuniai Įeidamas į desinįjį plautį suskyla į tris skiltinius bronchus vidurinį virsutinį ir apatinį b Kairysis pagrindinis bronchas lot Bronchus principalis sinister yra apie 5 cm ilgio siauresnis nei desinysis bronchas plauciu vartuose jis suskyla į du skiltinius bronchus virsutinį ir apatinį 3 Skiltiniai bronchai lot Bronchus lobaris toliau savo ruoztu skyla į segmentinius bronchus a Desinysis virsutinis skiltinis bronchas suskyla į tris segmentinius bronchus virsuninį uzpakalinį ir priekinį Vidurinis skiltinis bronchas desiniajame plautyje skyla į du segmentinius bronchus vidinį ir soninį O apatinis skiltinis bronchas eina kaip pagrindinio broncho tesinys ir dalijasi į penkis segmentinius bronchus virsutinį kuris atsisakoja pirmiausia ir keturis pamatinius segmentinius bronchus b Kairysis virsutinis skiltinis bronchas pradzioje pasidalina į dvi sakas kurios savo eiga mazdaug atitinka desiniojo plaucio virsutinį ir vidurinį skiltinius bronchus Is vienos sakos susidaro trys segmentiniai bronchai o is antros sakos du liezuvelniai segmentiniai bronchai 4 Segmentiniai bronchai lot Bronchus segmentalis plauciuose dar keleta kartu sakojasi dischotominiu budu ju spindis vis siaureja mazeja kremzliniai sienos elementai darosi netaisyklingos formos Jie vadinami vidiniais segmentu bronchais Paskutinis maziausias bronchas yra apie 1 mm skersmens ir įeina į plaucio skiltele joje jis suskyla į galines branchioles 5 Galines bronchioles lot Bronchioli terminales ju sienelese jau nebera kremzliniu elementu Jos dar po keleto sakojimusi pereina į kvepuojamasias bronchioles 6 Kvepuojamosios bronchioles lot Branchioli respiratorii skyla į alveolinius latakelius 7 Alveoliniai latakeliai lot Ductuli alveolares baigiasi alveoliniais maiseliais sudarytais is alveoliu 8 Alveoliniai maiseliai lot Succuli alveolares kurie sudaryti is alveoliu sudaro maziausia plauciu strukturinį vieneta keke lot Acinus 9 Keke Kvepavimo taku vystymasisEmbriono galvos ektodermoje apie ketvirta savaite susidaro pora sustorejusiu ektoderminiu ploksteliu nosiniai plakodai Augdami jie įdumba ir yra vadinami uodziamosiomis duobutemis uosles organo uzuomazga Abi duobutes gileja ir arteja prie embriono pirmines burnos ertmes su kuria apie septinta savaite susijungia į bendra ertme Joje formuojasi pertvara gomurys kuris ir atskiria kvepavimo takus nuo galutines burnos ertmes Apatiniai kvepavimo takai su plauciais pletojasi is embriono rykles priekines sieneles Jau 3 mm ilgio embriono rykleje kaudaliau nuo rykliniu ziauniniu kiseniu pasirodo uzuomazga vaga tampanti plautiniu pumpuru Gana greitai uzuomazga auga ilgeja ir skyla skilimas į dveju pagrindiniu bronchu uzuomazgas matyti 4 mm embrione pradeda aisketi bronchinio medzio konturai 7 mm ilgio embrione jau matomos skiltiniu bronchu uzuomazgos Besivystantys plauciai slenka zemyn ir uzima krutines ertme kartu nustumdami diafragma Kvepavimo taku ligosBronchitas bronchu uzdegimas Bronchine astma pasireiskianti dusulio priepuoliais ir bronchu obstrukcija bronchu issipletimas arba kvepavimo taku grybelis Sausas kosulys tai sudetingas organizmo refleksinis atsakas į kvepavimo taku gerklu bronchu nosies krutinpleves nerviniu sakneliu arba tiesiog kvepavimo centro dirginima Kosulio metu is kvepavimo taku salinamos dulkes tersalai gleives skrepliai tai gleivines dengiancios sinusu ertmes uzdegimas Sloga nosies gleivines uzdegimas Laringitas uminis gerklu uzdegimas LiteraturaG Cesnys J Tutkuviene A Bartkus V Gedrimas R Jankauskas R Rizgeliene J Zukiene Zmogaus anatomija 1 Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 2008 m ISBN 978 9955 33 361 6 E Stalioraityte Patalogine anatomija Kaunas 2001 m ISBN 9955 03 095 X