Kuros Arakso kultūra

Kuros-Arakso kultūra – ankstyvojo bronzos amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal paminklus, tyrinėtus Kuros ir Arakso upių baseinuose (Kuros-Arakso žemuma).

Arealas

Kuros-Arakso kultūra 4 tūkstantmečio pr. m. e. antroje pusėje – 3 tūkstantmetyje pr. m. e. buvo paplitusi Kaukaze ir Užkaukazėje. Jos paminklų aptinkama Gruzijoje, Armėnijoje, Dagestane, Čečėnijoje, Ingušijoje ir Šiaurės Osetijoje. Manoma, susiklostė apie 3300 m. pr. m. e. Armėnijos kalnyno regione.

Kultūra

Kuros-Arakso kultūros žmonės gyveno sėsliai; gyvenvietes kūrė prie upių, ant įtvirtintų kalvų arba upių ir ežerų terasose. Jų gyvenvietes juosė nedegtų plytų gynybinės sienos, grioviai. Namai apskriti, dažniausiai 4,5 m, kartais iki 13 m skersmens. Prie jų buvo prišliejamos stačiakampės patalpos. Sienų storis apie 1 m. Aptinkama ir akmeninių stačiakampių namų, išdėstytų terasomis apie 60–90 m² aikštelę. Namai vienos patalpos, jos viduryje buvo molinis kilnojamas židinys.

Gyventojai vertėsi žemdirbyste (sėti kviečiai ir miežiai, auginti linai) ir gyvulininkyste. Naudojo arklą ir akėčias, kauptuką, trinamąsias girnas. Keramika – įv. formų, gludinta, puošta reljefiniais spiralės ir koncentrinių žiedų motyvais bei raižyta geom. ornamentais. gyvenvietėse randama antropomorfinių ir zoomorfinių figūrėlių, tarp jų dažnai aptinkama molinė jaučio statulėlė. Kuros-Arakso kultūros žmonės mokėjo lydyti bronzą ir apdirbti metalą. Ankstyvajame Kuros-Arakso kultūros periode pastebima Rytų Anatolijos kultūrų įtaka, vėlyvajame – sąsajų su vėlesne Harapos kultūra.

Šaltiniai

1. Kuros-Arakso kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 314 psl.