Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kultūros paminklų apsauga valstybės kontroliuojama kultūros paminklų apsaugos administracinių ir teisinių mokslinių ir p
Kultūros paminklų apsauga
Kultūros paminklų apsauga – valstybės kontroliuojama kultūros paminklų apsaugos administracinių ir teisinių, mokslinių ir praktinių priemonių sistema architektūros, dailės, archeologijos, istorijos bei kitam kultūros paveldui apsaugoti nuo sunaikinimo, jį panaudoti visuomenės reikmėms ar kaip turizmo objektus. Daugumoje valstybių kultūros paminklai yra saugomi įstatymų, moksliškai tiriami ir tvarkomi.
Apsaugos priemonės
Svarbiausios kultūros paminklų apsaugos priemonės:
- mokslinės ir praktinės: paminklų remontas, , ir panaudojimas, išimtiniais atvejais – atkūrimas;
- administracinės ir teisinės: saugojamo objekto statuso suteikimas, apskaita (), dokumentų rengimas, apsaugos kontrolė;
- populiarinimas.
Istorija
Kultūros paminklų apsaugos pradmenų buvo Antikoje – 162 m. Romos senato įsaku Trajano kolona paskelbta miesto piliečių nuosavybe, kurią drausta niokoti. Paminklosaugos prielaidos susiklostė viduramžiais. Kultūros paminklų apsaugos idėjos išplito Renesanso laikotarpiu. Per Prancūzijos didžiąją revoliuciją Nacionalinio konvento dekretais buvo nacionalizuota privačių kultūros paminklų rinkinių. Nuoseklios kultūros paminklų apsaugos raidos pradžia laikytina 1795 m., kai Prancūzijoje pradėjo veikti kultūros paminklų apsaugos valstybės tarnyba. XIX a. – XX a. pradžioje paminklais imta rūpintis daugelyje Europos valstybių: priimta kultūros paminklų apsaugos įstatymų, įkurta valstybės įstaigų. Paminklosauga suintensyvėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo atstatomi, restauruojami ir konservuojami per karą nukentėję architektūros ir dailės paminklai.
Institucijos
Kultūros paminklų apsaugos ir tvarkymo nuostatos paskelbtos 1964 m. Venecijoje priimtoje Tarptautinėje paminklų konservavimo ir restauravimo chartijoje. arptautines kultūros paminklų apsaugos nuostatas formuoja UNESCO. Ji globoja Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo objektus (Pasaulio paveldas). Jiems išsaugoti priėmė dokumentų:
- 1954 m. Hagos konvencija reglamentuoja kultūros vertybių apsaugą karinių konfliktų metu,
- 1970 m. Nelegalaus kultūros vertybių įvežimo, išvežimo, nuosavybės teisės perdavimo uždraudimo priemonių konvencija,
- 1972 m. Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija,
- 2001 m. Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencija.
XX a. pabaigoje kultūros vertybių apsauga ėmė rūpintis ir Europos Taryba. Jos priimti dokumentai:
- 1985 m. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija,
- 1992 m. pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija,
- 2002 m. Europos kraštovaizdžio konvencija.
Kultūros paminklų apsauga ir tvarkymu rūpinasi:
- Tarptautinė muziejų taryba (ICOM),
- (ICCROM),
- (ICOMOS).
Kiti straipsniai
Šaltiniai
- Diana Varnaitė. Kultūros paminklų apsauga. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 237 psl.
- Dieter J. Martin, Michael Krautzberger (Hrsg.): Handbuch Denkmalschutz und Denkmalpflege - einschließlich Archäologie, Recht, fachliche Grundsätze, Verfahren, Finanzierung. hrsg. // Zusammenarbeit mit der Deutschen Stiftung Denkmalschutz, C. H. Beck Verlag, München 2004, 750 S., ISBN 3-406-51778-1
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kultūros paminklų apsauga, Kas yra Kultūros paminklų apsauga? Ką reiškia Kultūros paminklų apsauga?
Kulturos paminklu apsauga valstybes kontroliuojama kulturos paminklu apsaugos administraciniu ir teisiniu moksliniu ir praktiniu priemoniu sistema architekturos dailes archeologijos istorijos bei kitam kulturos paveldui apsaugoti nuo sunaikinimo jį panaudoti visuomenes reikmems ar kaip turizmo objektus Daugumoje valstybiu kulturos paminklai yra saugomi įstatymu moksliskai tiriami ir tvarkomi Kulturos paminklo zenklasApsaugos priemonesSvarbiausios kulturos paminklu apsaugos priemones mokslines ir praktines paminklu remontas ir panaudojimas isimtiniais atvejais atkurimas administracines ir teisines saugojamo objekto statuso suteikimas apskaita dokumentu rengimas apsaugos kontrole populiarinimas IstorijaKulturos paminklu apsaugos pradmenu buvo Antikoje 162 m Romos senato įsaku Trajano kolona paskelbta miesto pilieciu nuosavybe kuria drausta niokoti Paminklosaugos prielaidos susikloste viduramziais Kulturos paminklu apsaugos idejos isplito Renesanso laikotarpiu Per Prancuzijos didziaja revoliucija Nacionalinio konvento dekretais buvo nacionalizuota privaciu kulturos paminklu rinkiniu Nuoseklios kulturos paminklu apsaugos raidos pradzia laikytina 1795 m kai Prancuzijoje pradejo veikti kulturos paminklu apsaugos valstybes tarnyba XIX a XX a pradzioje paminklais imta rupintis daugelyje Europos valstybiu priimta kulturos paminklu apsaugos įstatymu įkurta valstybes įstaigu Paminklosauga suintensyvejo po Antrojo pasaulinio karo kai buvo atstatomi restauruojami ir konservuojami per kara nukenteje architekturos ir dailes paminklai InstitucijosKulturos paminklu apsaugos ir tvarkymo nuostatos paskelbtos 1964 m Venecijoje priimtoje Tarptautineje paminklu konservavimo ir restauravimo chartijoje arptautines kulturos paminklu apsaugos nuostatas formuoja UNESCO Ji globoja Pasaulio kulturos ir gamtos paveldo objektus Pasaulio paveldas Jiems issaugoti prieme dokumentu 1954 m Hagos konvencija reglamentuoja kulturos vertybiu apsauga kariniu konfliktu metu 1970 m Nelegalaus kulturos vertybiu įvezimo isvezimo nuosavybes teises perdavimo uzdraudimo priemoniu konvencija 1972 m Pasaulinio kulturos ir gamtos paveldo globos konvencija 2001 m Povandeninio kulturos paveldo apsaugos konvencija XX a pabaigoje kulturos vertybiu apsauga eme rupintis ir Europos Taryba Jos priimti dokumentai 1985 m Europos architekturos paveldo apsaugos konvencija 1992 m pataisyta Europos archeologijos paveldo apsaugos konvencija 2002 m Europos krastovaizdzio konvencija Kulturos paminklu apsauga ir tvarkymu rupinasi Tarptautine muzieju taryba ICOM ICCROM ICOMOS Kiti straipsniaiKulturos paveldas Lietuvos kulturos paminklu apsaugaSaltiniaiDiana Varnaite Kulturos paminklu apsauga Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 237 psl Dieter J Martin Michael Krautzberger Hrsg Handbuch Denkmalschutz und Denkmalpflege einschliesslich Archaologie Recht fachliche Grundsatze Verfahren Finanzierung hrsg Zusammenarbeit mit der Deutschen Stiftung Denkmalschutz C H Beck Verlag Munchen 2004 750 S ISBN 3 406 51778 1