Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
KuikatekaiGyventojų skaičius 13 000Populiacija šalyse Meksika Oachaka Kalba os ispanųReligijos krikščionybė katalikybė G
Kuikatekai
| Kuikatekai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | ~13 000 |
| Populiacija šalyse | Meksika (Oachaka) |
| Kalba (-os) | , ispanų |
| Religijos | krikščionybė (katalikybė) |
| Giminingos etninės grupės | mištekai, trikiai |
Kuikatekai (sav. Nduudu yu, isp. cuicatecos) – indėnų tauta, gyvenanti pietų Meksikoje, Mezoamerikoje, Oachakos valstijos šiaurėje (daugiausia Kanjados srityje, San Chuan Bautista Kuikatlano apylinkėse). Populiacija – 12–13 tūkst. žmonių. priskiriama otomangų kalbų šeimai, išskiriamos 2 pagrindinės tarmės – Tepeuksilos ir Teutilos. Didelė dalis kalba ir ispaniškai. Tikintieji – Romos katalikai.
Kuikatekų pavadinimas kilo nuo nahuatliško žodžio Kuikatlanas, reiškiančio „dainų vieta, dainava“. Iki XVI a. vid., kai ispanai užėmė Oachaką, kuikatekai turėjo savo valstybėlę, mokėdavo duoklę sapotekams, mištekams, vėliau – actekams.
Tradiciniai verslai – kaplinė-lydiminė žemdirbystė, žvejyba, rankiojimas, medžioklė, bitininkystė, kolonijiniais laikais paplito galvijininkystė. Dabar dauguma dirba cukranendrių, kavos plantacijose. Amatai – audimas, keramika, pynimas (dembliai, krepšiai, tinklai, virviniai tiltai), kai kurie kaimai nuo seno specializuojasi apklotų, virvių, , keramikos, medžio dirbinių ir kt. gamyboje.
Būstas vienos, rečiau dviejų patalpų, dvišlaičiu arba keturšlaičiu stogu iš šiaudų ar palmių lapų, sienos iš vytelių ir šiaudų, su pristatoma arba atskira virtuve.
Vyrai dėvi baltas plačias kelnes ir marškinius, moterys – tamsius durstytus arba klostuotus sijonus, baltus huipilius ir palaidines su geometriniais, rečiau žvėrių raštais (būdinga raudona, juoda, žydra spalvos, žvaigždiškas ornamentas). Juosiasi raudonomis plačiomis juostomis, nešioja pintas šiaudines skrybėles.
Maistui naudoja daugiausia kukurūzų bei bananų miltus, per šventes – mėsą su pupelėmis ir aitriaisiais pipirais.
Kuikatekų šeima didžioji, giminystę veda per abu tėvus, jaunavedžiai pirmą pusmetį gyvena jaunosios šeimoje, vėliau – pas jaunikio šeimą. Vietomis pasitaiko daugpatystė (vedamos kelios seserys). Kartais kaimų, miestelių kvartalai skirstosi į giminines grupes.
Išlaikę tradicinį folklorą, mitologiją, tikybą kalnų, lietaus dievybėmis, atlieka aukojimus laukuose, urvuose, prie šulinių. Išlikę šamanizmo bruožų, nagualizmas, ateities pranašavimo praktika, išlaikę apeiginį kalendorių. Katalikų šventųjų globėjų švenčių metu šoka, rengia teatralizuotus vaidinimus, groja panašiais į actekų būgnais (teponactliais), didžiuliais ragais (diromis) ir kt.
Šaltiniai
- Куикатеки,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuikatekai, Kas yra Kuikatekai? Ką reiškia Kuikatekai?
KuikatekaiGyventoju skaicius 13 000Populiacija salyse Meksika Oachaka Kalba os ispanuReligijos krikscionybe katalikybe Giminingos etnines grupes mistekai trikiai Kuikatekai sav Nduudu yu isp cuicatecos indenu tauta gyvenanti pietu Meksikoje Mezoamerikoje Oachakos valstijos siaureje daugiausia Kanjados srityje San Chuan Bautista Kuikatlano apylinkese Populiacija 12 13 tukst zmoniu priskiriama otomangu kalbu seimai isskiriamos 2 pagrindines tarmes Tepeuksilos ir Teutilos Didele dalis kalba ir ispaniskai Tikintieji Romos katalikai Kuikateku pavadinimas kilo nuo nahuatlisko zodzio Kuikatlanas reiskiancio dainu vieta dainava Iki XVI a vid kai ispanai uzeme Oachaka kuikatekai turejo savo valstybele mokedavo duokle sapotekams mistekams veliau actekams Tradiciniai verslai kapline lydimine zemdirbyste zvejyba rankiojimas medziokle bitininkyste kolonijiniais laikais paplito galvijininkyste Dabar dauguma dirba cukranendriu kavos plantacijose Amatai audimas keramika pynimas dembliai krepsiai tinklai virviniai tiltai kai kurie kaimai nuo seno specializuojasi apklotu virviu keramikos medzio dirbiniu ir kt gamyboje Bustas vienos reciau dvieju patalpu dvislaiciu arba keturslaiciu stogu is siaudu ar palmiu lapu sienos is vyteliu ir siaudu su pristatoma arba atskira virtuve Vyrai devi baltas placias kelnes ir marskinius moterys tamsius durstytus arba klostuotus sijonus baltus huipilius ir palaidines su geometriniais reciau zveriu rastais budinga raudona juoda zydra spalvos zvaigzdiskas ornamentas Juosiasi raudonomis placiomis juostomis nesioja pintas siaudines skrybeles Maistui naudoja daugiausia kukuruzu bei bananu miltus per sventes mesa su pupelemis ir aitriaisiais pipirais Kuikateku seima didzioji giminyste veda per abu tevus jaunavedziai pirma pusmetį gyvena jaunosios seimoje veliau pas jaunikio seima Vietomis pasitaiko daugpatyste vedamos kelios seserys Kartais kaimu miesteliu kvartalai skirstosi į giminines grupes Islaike tradicinį folklora mitologija tikyba kalnu lietaus dievybemis atlieka aukojimus laukuose urvuose prie suliniu Islike samanizmo bruozu nagualizmas ateities pranasavimo praktika islaike apeiginį kalendoriu Kataliku sventuju globeju svenciu metu soka rengia teatralizuotus vaidinimus groja panasiais į acteku bugnais teponactliais didziuliais ragais diromis ir kt SaltiniaiKuikateki Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999