Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 15 37 š pl 23 41 38 r ilg 54 2604 š pl 23 6940 r ilg 54 2604 23 6940 Kryžių Švč Mergelės Marijos Rožinio Karalienės k
Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia
54°15′37″š. pl. 23°41′38″r. ilg. / 54.2604°š. pl. 23.6940°r. ilg.
| Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilkaviškio |
| Dekanatas | Lazdijų |
| Savivaldybė | Lazdijų rajonas |
| Gyvenvietė | Staigūnai |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1822 m. |
Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia – koplyčia, diecezinė šventovė Lazdijų rajone, Kryžiuose, pietvakarinėje Dusios ežero pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų. Viena iš katalikiškos piligrimystės vietų Vilkaviškio vyskupijoje.
Tai 2000 m. atstatyta koplyčia vietoje senosios, nugriautos sovietmečiu, pažymėtos atminimo kryžiais. Garsėja Sekminių ir Petrinių atlaidais, sutraukiančiais tūkstančius maldininkų. Priklauso Metelių Kristaus Atsimainymo parapijai, mišios aukojamos kiekvieną sekmadienį.
Istorija
Koplyčios kilmė apipinta legendomis, o jos istorija siejama su švedų karo pradžia. 1702 m. tarp Dusios ir Metelio ežerų buvo apsistojusi etmono vadovaujama Lietuvos kariuomenė, pasiryžusi užkirsti kelią į Gardiną žygiuojančiai švedų kariuomenei. Belaukiantys priešo lietuviai pastatė tris kryžius toje vietoje, kur kariuomenės kapelionas aukojo mišias. Ant vieno iš jų buvo pakabinta kopija Barūnų Dievo Motinos paveikslo, kurios globa labai pasitikėjo kariuomenės vadas. Žinia apie prisiartinusią švedų kariuomenę pasiekė apaštalų Petro ir Pauliaus dieną, besibaigiant Mišioms. Po mūšio vietovė atiteko švedams, o Dievo Motinos paveikslą paslėpė vietiniai gyventojai. Prabėgus keleriems metams, toje vietoje staiga atgavo regėjimą vienas grįžtantis šio mūšio veteranas. Pasklidus žiniai apie stebuklą, žmonės pradėjo čia rinktis ir melstis.
Vėliau prūsų valdžios, kuriai tada priklausė Sūduva, nurodymu Dievo Motinos paveikslas ir kryžiai buvo perkelti į Metelių bažnyčią, tačiau žmonės ir toliau rinkdavosi įprastoje vietoje. 1807 m. pasibaigus prūsų valdymui, kryžiai buvo sugrąžinti į senąją vietą. Vyskupui leidus, Metelių klebonas kun. Ignas Žibanavičius čia pastatė koplyčią. 1816 m. gegužės 25 d. Seinų vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis čia atlaikė pirmąsias mišias, o popiežius Pijus VII maldininkams suteikė atlaidus.
Koplyčią beveik po šimtmečio perstatė Metelių klebonas kan. Vincas Jurgilas. Ji paskirta švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės garbei. Koplyčios altoriuje buvo įtaisytas Dievo Motinos paveikslas ir pastatytas laikinai atvažiuojančiam kunigui namelis (klebonija). Čia nuolat gyveno tik koplyčios sargas. Atlaidų dienomis (per Sekmines ir šv. Apaštalų Petro ir Povilo dieną) suvažiuodavo tūkstančiai žmonių. Kryžių šventovė, kad ir neturtingai atrodanti, buvo plačiai žinoma ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Sūduvoje. Šioje Dzūkų „Šiluvoje“ rinkdavosi tūkstančiai maldininkų iš visos Dzūkijos ir Sūduvos krašto, kurie patyrę gausios Dievo palaimos, užtariant Švč. Mergelei Marijai, ypatingai mylėjo šią šventą vietą. Carinės okupacijos ir lietuviškos spaudos draudimo laikais susibūrimai Kryžiuose buvo puiki proga pasidalinti knygnešių parneštomis lietuviškomis knygomis ir laikraščiais.
Koplyčia išstovėjo iki pokario metų. 1948 m. buvo uždaryta, o 1963 m. – nugriauta (sulyginta su žeme), toje vietoje įrengta ganykla.
Atgavus Lietuvai Nepriklausomybę, 1990 m. buvo pradėti šventovės atstatymo darbai. 1992 m. liepos 5 d. vyskupas Juozas Žemaitis pašventino jos kertinį akmenį. Prie jos atstatymo prisidėjo išeivijos lietuviai. Prelato Lado Tulabos (kilimo iš šio krašto) iniciatyva Romoje buvo įkurtas koplyčios atstatymui skirtas fondas ir surinkta lėšų naujos koplyčios statybai. Jis ir asmeniškai skyrė savo lėšų: iš granito padarytas altorius ir tabernakulis. Kunigo Jono Buikaus dėka Italijoje buvo padaryta Marijos skulptūra, kuri skirta Kryžių koplyčiai kaip kun. J. Buikaus auka. Ją sukūrė skulptorius Gregor Vincenzo Mussner. Statula buvo laikoma Metelių parapijos bažnyčioje, kol šios parapijos klebono kan. Vytauto Prajaros pastangomis ant Dusios ežero kranto pastatyta mūrinė Kryžių koplyčia.
Architektūra
Naujoji koplyčia (autoriai arch. , arch.-dizaineris Dainius Gailius) yra ištęsto stačiakampio su nusklembtais kampais formos. Pastatas vienbokštis, vienanavis, su šoninėmis koplyčiomis. Planas netaisyklingo kryžiaus formos, su siaurėjančia apsidės link laiptuota presbiterija, už kurios pristatytos pagalbinės patalpos ir zakristija. Kryžiaus pavidalas imituotas ir pagrindiniame fasade, kur dominuoja 41 m aukščio bokštas, užsibaigiantis kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Abipus bokšto glaudžiasi žemesni prieangio tūriai. Toliau esančios šoninės koplyčios taip pat užbaigtos kūginėmis viršūnėmis ir nuožulniais stogais, kurie jungiasi su prieangiais. Bokšto vidurinė plokštuma bei šoninių koplyčių ir prieangio sandūra akcentuotos langų juostomis. Šoninių fasadų tūris laiptuotas, žemėja į apsidės pusę. Juose taip pat suvokiama kryžiaus forma, kurios centre yra apskritas langas.
Šaltiniai
- Kryžiai // piligrimai.lt Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
- http://vilkaviskis.lcn.lt/dekanatai/lazdiju/meteliai/ Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Kryžių šventovės istorija Archyvuota kopija 2014-11-02 iš Wayback Machine projekto.
- Atstatyta Dzūkijos šventovė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia, Kas yra Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia? Ką reiškia Kryžių Švč. M. Marijos Rožinio Karalienės koplyčia?
54 15 37 s pl 23 41 38 r ilg 54 2604 s pl 23 6940 r ilg 54 2604 23 6940 Kryziu Svc Mergeles Marijos Rozinio Karalienes koplyciaVyskupija VilkaviskioDekanatas LazdijuSavivaldybe Lazdiju rajonasGyvenviete StaigunaiStatybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1822 m Kryziu koplycia Kryziu Svc Mergeles Marijos Rozinio Karalienes koplycia koplycia diecezine sventove Lazdiju rajone Kryziuose pietvakarineje Dusios ezero pakranteje tarp Sutres ir Staigunu kaimu Viena is katalikiskos piligrimystes vietu Vilkaviskio vyskupijoje Tai 2000 m atstatyta koplycia vietoje senosios nugriautos sovietmeciu pazymetos atminimo kryziais Garseja Sekminiu ir Petriniu atlaidais sutraukianciais tukstancius maldininku Priklauso Meteliu Kristaus Atsimainymo parapijai misios aukojamos kiekviena sekmadienį IstorijaBarunu dab Gardino sritis Dievo Motinos paveikslas Koplycios kilme apipinta legendomis o jos istorija siejama su svedu karo pradzia 1702 m tarp Dusios ir Metelio ezeru buvo apsistojusi etmono vadovaujama Lietuvos kariuomene pasiryzusi uzkirsti kelia į Gardina zygiuojanciai svedu kariuomenei Belaukiantys prieso lietuviai pastate tris kryzius toje vietoje kur kariuomenes kapelionas aukojo misias Ant vieno is ju buvo pakabinta kopija Barunu Dievo Motinos paveikslo kurios globa labai pasitikejo kariuomenes vadas Zinia apie prisiartinusia svedu kariuomene pasieke apastalu Petro ir Pauliaus diena besibaigiant Misioms Po musio vietove atiteko svedams o Dievo Motinos paveiksla paslepe vietiniai gyventojai Prabegus keleriems metams toje vietoje staiga atgavo regejima vienas grįztantis sio musio veteranas Pasklidus ziniai apie stebukla zmones pradejo cia rinktis ir melstis Veliau prusu valdzios kuriai tada priklause Suduva nurodymu Dievo Motinos paveikslas ir kryziai buvo perkelti į Meteliu baznycia taciau zmones ir toliau rinkdavosi įprastoje vietoje 1807 m pasibaigus prusu valdymui kryziai buvo sugrazinti į senaja vieta Vyskupui leidus Meteliu klebonas kun Ignas Zibanavicius cia pastate koplycia 1816 m geguzes 25 d Seinu vyskupijos oficiolas Augustinas Polikarpas Marciejevskis cia atlaike pirmasias misias o popiezius Pijus VII maldininkams suteike atlaidus Koplycia beveik po simtmecio perstate Meteliu klebonas kan Vincas Jurgilas Ji paskirta svc Mergeles Marijos Angelu Karalienes garbei Koplycios altoriuje buvo įtaisytas Dievo Motinos paveikslas ir pastatytas laikinai atvaziuojanciam kunigui namelis klebonija Cia nuolat gyveno tik koplycios sargas Atlaidu dienomis per Sekmines ir sv Apastalu Petro ir Povilo diena suvaziuodavo tukstanciai zmoniu Kryziu sventove kad ir neturtingai atrodanti buvo placiai zinoma ne tik Dzukijoje bet ir visoje Suduvoje Sioje Dzuku Siluvoje rinkdavosi tukstanciai maldininku is visos Dzukijos ir Suduvos krasto kurie patyre gausios Dievo palaimos uztariant Svc Mergelei Marijai ypatingai mylejo sia sventa vieta Carines okupacijos ir lietuviskos spaudos draudimo laikais susiburimai Kryziuose buvo puiki proga pasidalinti knygnesiu parnestomis lietuviskomis knygomis ir laikrasciais Koplycia isstovejo iki pokario metu 1948 m buvo uzdaryta o 1963 m nugriauta sulyginta su zeme toje vietoje įrengta ganykla Atgavus Lietuvai Nepriklausomybe 1990 m buvo pradeti sventoves atstatymo darbai 1992 m liepos 5 d vyskupas Juozas Zemaitis pasventino jos kertinį akmenį Prie jos atstatymo prisidejo iseivijos lietuviai Prelato Lado Tulabos kilimo is sio krasto iniciatyva Romoje buvo įkurtas koplycios atstatymui skirtas fondas ir surinkta lesu naujos koplycios statybai Jis ir asmeniskai skyre savo lesu is granito padarytas altorius ir tabernakulis Kunigo Jono Buikaus deka Italijoje buvo padaryta Marijos skulptura kuri skirta Kryziu koplyciai kaip kun J Buikaus auka Ja sukure skulptorius Gregor Vincenzo Mussner Statula buvo laikoma Meteliu parapijos baznycioje kol sios parapijos klebono kan Vytauto Prajaros pastangomis ant Dusios ezero kranto pastatyta murine Kryziu koplycia ArchitekturaGalinis fasadas Naujoji koplycia autoriai arch arch dizaineris Dainius Gailius yra istesto staciakampio su nusklembtais kampais formos Pastatas vienbokstis vienanavis su soninemis koplyciomis Planas netaisyklingo kryziaus formos su siaurejancia apsides link laiptuota presbiterija uz kurios pristatytos pagalbines patalpos ir zakristija Kryziaus pavidalas imituotas ir pagrindiniame fasade kur dominuoja 41 m aukscio bokstas uzsibaigiantis kuginiu stogeliu ir kryziumi Abipus boksto glaudziasi zemesni prieangio turiai Toliau esancios sonines koplycios taip pat uzbaigtos kuginemis virsunemis ir nuozulniais stogais kurie jungiasi su prieangiais Boksto vidurine plokstuma bei soniniu koplyciu ir prieangio sandura akcentuotos langu juostomis Soniniu fasadu turis laiptuotas zemeja į apsides puse Juose taip pat suvokiama kryziaus forma kurios centre yra apskritas langas SaltiniaiKryziai piligrimai lt Archyvuota kopija 2021 12 06 is Wayback Machine projekto http vilkaviskis lcn lt dekanatai lazdiju meteliai Archyvuota kopija 2014 11 02 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Kryziu Svc Mergeles Marijos Rozinio Karalienes koplycia vaizdine ir garsine medziagaKryziu sventoves istorija Archyvuota kopija 2014 11 02 is Wayback Machine projekto Atstatyta Dzukijos sventove