Kritinis mąstymas

Kritinis mąstymas (sen. gr. κριτικός = kritikos – skyrimas, vertinimas) – gebėjimas, siejamas su mąstymo procesu, kuris priklauso nuo asmens nuostatų, vertybių ir įsitikinimų mąstyti atvirai, darant pagrįstas prielaidas ir vertinant arba pasveriant argumentų įtikinamumą.

Kritinio mąstymo svarbą pabrėžė Antikos laikų filosofai. Anot jų, toks mąstymo būdas turėjo būti suprantamas kaip samprotavimas, remiantis tam tikrais kriterijais. Sokratas, Aristotelis, Platonas kritinį mąstymą laikė ne dievų, o visų žmonių privilegija, nepaisant jų luomo, socialinės padėties.

Filosofijoje ir edukologijoje plačiai žinomas sokratiškas klausimų formulavimas, diskusijų organizavimas, grindžiamas giliu, filosofiniu temos ar problemos nagrinėjimu, pradedant paprastesniais klausimais ir pamažu pereinant prie sudėtingesnių ir ieškant pagrįstų atsakymų į juos. Toks mokymo ir mokymosi būdas grindžiamas įsitikinimu, kad daugeliu atvejų nėra iš anksto parengtų ir apibrėžtų atsakymų – juos atrasti turi pats besimokantysis aktyviai ir iš esmės apmąstydamas net pačius paprasčiausius reiškinius, kurie vėliau gali pasirodyti ir ne tokie paprasti.

Šaltiniai

1. κρι^τ-ι^κός , ή, όν, Henry George Liddell, Robert Scott, A Greek-English Lexicon.
2. „Kritinis mąstymas išlaisvina žmogų, tik ar tai paranku darbdaviams?“. Mykolo Romerio universitetas. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
3. Penkauskienė, Daiva (2017-02-28). „Kritinio ir kūrybinio mąstymo sąsaja“. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 13 (0): 90–104. doi:10.15388/STEPP.2016.13.10045. ISSN 1648-2425.