Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Apie kaimą Lenkijos Barglavo valsčiuje žr Kresai dd Kresai lenk kresy pakraščiai paribiai taip pat Rytų kresai Kresy wsc

Kresai (Lenkija)

  • Pagrindinis puslapis
  • Kresai (Lenkija)
Kresai (Lenkija)
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Apie kaimą Lenkijos Barglavo valsčiuje žr. Kresai

Kresai (lenk. kresy, 'pakraščiai, paribiai'), taip pat Rytų kresai (Kresy wschodnie) – neoficialus Lenkijos valstybės pakraščių pavadinimas, prigijęs įvardijant jai priklausiusias Vilniaus krašto, Vakarų Ukrainos ir Vakarų Baltarusijos teritorijas.

Sąvokos kilmė

Kresų sąvoką XIX a. viduryje savo kūryboje (poema „Mohort“, 1855) iškėlė lenkų poetas Vincentas Polis. Buvo minima ypatinga lenkų civilizacinė misija šiuose kraštuose ir iš čia kilę didžiausi poetai – Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis. Lenkų literatūroje ir publicistikoje kresai įsitvirtino kaip teritorijų į rytus nuo Vilniaus ir Lvovo apibrėžimas.

Istorija

Kresų geografija istorijos bėgyje buvo skirtinga, nes keitėsi valstybės sienos. Rytų kresais XVII-XVIII a. buvo laikomi ATR Lenkijos karalystės pietrytiniai pasienio ruožai. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų kresai apėmė Rusijos imperijai atitekusį Pietvakarių kraštą su Kijevo, Podolės ir Voluinės gubernijomis. Vakarų arba Šiaurės kresais XIX a. antrojoje pusėje vadintos Prūsijos valdomos buvusios ATR teritorijos. 1919-1939 m. kresų sąvoką pradėta taikyti plačiau – apėmė buvusias LDK teritorijas ir Galiciją.

Tarpukaryje Antrosios Lenkijos Respublikos pakraščių žemės buvo prarastos (perduotos SSRS). Daugelis vietos lenkų kilmės gyventojų buvo priversti repatrijuoti, bet kresai išliko kaip nostalgiška istorinės praeities sąvoka.2019 m. Lenkijos tautos atminties institutas įsteigė Semper Fidelis apdovanojimą už lenkiškojo paveldo Rytų kresuose išsaugojimą.

Bibliografija

  • kresy. W: Encyklopedia Gazety Wyborczej. Wyd. 1. T. Tom 9: krema – ludno. Kraków: Mediasat Poland / Mediasat Group S.A., Wydawnictwo Naukowe PWN S.A., Agora S.A., s. 9−10. ISBN 83-89651-44-0. ISBN 84-9789-829-X.
  • «Крэсы Ўсходне». W: Рэдкал.: Г.П.Пашкоў і інш.: Беларуская энцыклапедыя: У 18 т. T. 8: Канто – Кулі. Mińsk: Biełaruskaja Encykłapiedyja, 1999, s. 541. ISBN 985-11-0144-3
  • Wojciech Śleszyński: Kresy Wschodnie, czyli Białoruś Zachodnia. Historia, współczesność, pamięć. Wyd. 1. Łomianki: Wydawnictwo LTW, 2013, s. 168. ISBN 978-83-7565-271-0.

Šaltiniai

Vikiteka: Kresai (Lenkija) – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. Kresai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  2. Kaip istorikai naikino Vilniaus okupaciją[neveikianti nuoroda]xxiamzius.lt
  3. Юрій Гаврилюк: Тут «Креси», там — «Закерзоння»… Archyvuota kopija 2022-04-01 iš Wayback Machine projekto. maidan.org.ua

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 14 Lie, 2025 / 06:20

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kresai (Lenkija), Kas yra Kresai (Lenkija)? Ką reiškia Kresai (Lenkija)?

Apie kaima Lenkijos Barglavo valsciuje zr Kresai dd Kresai lenk kresy pakrasciai paribiai taip pat Rytu kresai Kresy wschodnie neoficialus Lenkijos valstybes pakrasciu pavadinimas prigijes įvardijant jai priklausiusias Vilniaus krasto Vakaru Ukrainos ir Vakaru Baltarusijos teritorijas Lenkijos sienu pokyciai rytiniai pakrasciai tarpukaryjeSavokos kilmeKresu savoka XIX a viduryje savo kuryboje poema Mohort 1855 iskele lenku poetas Vincentas Polis Buvo minima ypatinga lenku civilizacine misija siuose krastuose ir is cia kile didziausi poetai Adomas Mickevicius ir Julius Slovackis Lenku literaturoje ir publicistikoje kresai įsitvirtino kaip teritoriju į rytus nuo Vilniaus ir Lvovo apibrezimas IstorijaKresu geografija istorijos begyje buvo skirtinga nes keitesi valstybes sienos Rytu kresais XVII XVIII a buvo laikomi ATR Lenkijos karalystes pietrytiniai pasienio ruozai Po Abieju Tautu Respublikos padalijimu kresai apeme Rusijos imperijai atitekusį Pietvakariu krasta su Kijevo Podoles ir Voluines gubernijomis Vakaru arba Siaures kresais XIX a antrojoje puseje vadintos Prusijos valdomos buvusios ATR teritorijos 1919 1939 m kresu savoka pradeta taikyti placiau apeme buvusias LDK teritorijas ir Galicija Tarpukaryje Antrosios Lenkijos Respublikos pakrasciu zemes buvo prarastos perduotos SSRS Daugelis vietos lenku kilmes gyventoju buvo priversti repatrijuoti bet kresai isliko kaip nostalgiska istorines praeities savoka 2019 m Lenkijos tautos atminties institutas įsteige Semper Fidelis apdovanojima uz lenkiskojo paveldo Rytu kresuose issaugojima Bibliografijakresy W Encyklopedia Gazety Wyborczej Wyd 1 T Tom 9 krema ludno Krakow Mediasat Poland Mediasat Group S A Wydawnictwo Naukowe PWN S A Agora S A s 9 10 ISBN 83 89651 44 0 ISBN 84 9789 829 X Kresy Ўshodne W Redkal G P Pashkoy i insh Belaruskaya encyklapedyya U 18 t T 8 Kanto Kuli Minsk Bielaruskaja Encyklapiedyja 1999 s 541 ISBN 985 11 0144 3 Wojciech Sleszynski Kresy Wschodnie czyli Bialorus Zachodnia Historia wspolczesnosc pamiec Wyd 1 Lomianki Wydawnictwo LTW 2013 s 168 ISBN 978 83 7565 271 0 SaltiniaiVikiteka Kresai Lenkija vaizdine ir garsine medziagaKresai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Kaip istorikai naikino Vilniaus okupacija neveikianti nuoroda xxiamzius lt Yurij Gavrilyuk Tut Kresi tam Zakerzonnya Archyvuota kopija 2022 04 01 is Wayback Machine projekto maidan org ua

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Vilniaus karo mokykla

  • Liepa 15, 2025

    Vilniaus gimnazija

  • Liepa 15, 2025

    Vilniaus aukštoji partinė mokykla

  • Liepa 15, 2025

    Vilniaus Universitetas

  • Liepa 15, 2025

    Vilniaus II dekanatas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje