Kraslava (latv. Krāslava, latg. Kruoslova), lietuvių istoriografijoje minima ir kaip Krėslaukis) – miestas pietryčių Latvijoje, 35 km į rytus nuo Daugpilio, Dauguvos dešiniajame krante, netoli Gudijos sienos, Kraslavos savivaldybės centras. Praeina Daugpilio–Vitebsko geležinkelis ir plentas. Medienos apdirbimo, baldų, tekstilės (linų), maisto pramonė. Istorijos ir dailės muziejus.
| Kraslava latv. Krāslava | |
|---|---|
| Kraslavos reginys | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Latvija |
| Istorinis regionas | Latgala |
| Savivaldybė | Kraslavos savivaldybė |
| Gyventojų | 7 736 |
| Plotas | 8,6 km² |
| Tankumas | 900 žm./km² |
| Altitudė | 129 m |
| Pašto kodas | 560(1-3) |
| Tinklalapis | www.kraslava.lv |
| Vikiteka | Kraslava |
Yra XVIII a. architektūros paminklų: Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė, misionierių vienuolynas, Šv. Liudviko bažnyčia, barokiniai Pliaterių rūmai su parku, gyvenamieji, visuomeniniai pastatai.
Istorija
Kraslava rašytiniuose šaltiniuose minima nuo XIV a. Nuo 1558 m. buvo Livonijos ordino dvaras. Nuo 1569 m. Kraslavos pilį valdė Kuršo kunigaikštystės kancleris M. Brunovas. 1725–29 m. Kraslava priklausė Čapskiams-Hutenams, nuo 1729 iki XX a. pr. – Pliateriams.
XIX a. pab. – XX a. pr. kai kuriuose Kraslavos parapijos kaimuose (Uodegėnai, Ašarai, Gintautai, Misiūnai ir kt.) dar gyventa lietuvių.
Miesto teisės suteiktos 1923 m. TSRS laikais plėtota siuvimo, linų, medienos apdirbimo pramonė.
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Kraslava yra užmezgusi partnerystės ryšius:
- Vadstenas, Švedija
- Podembicė, Lenkija
- Aleksandrovas, Lenkija
- Dziaržynskas, Baltarusija
- Volokolamskas, Rusija
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kraslava, Kas yra Kraslava? Ką reiškia Kraslava?