Konotacija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Konotacija (lot. con- – „su-“, „kartu“, notatio – „pastaba“) – kalbos vieneto (žodžio) šalutinė , rodanti kalbos vartotojo santykį su sąvokomis ir jomis išreiškiamais objektais.

Pavyzdžiai

Lietuvių kalboje yra daug tokių žodžių, kurių vaizdingumas susilydęs su emocingumu. Pvz., ne pjauna, bet riekia duoną (siekiama vaizdingumo); ne velnias, bet raguotasis (siekiama sušvelninti reikšmę); ne žiūri, bet spokso į vitriną (siekiama išreikšti neigiamą emociją).