Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Sezaras FrankasGimė 1822 m gruodžio 10 d LježasMirė 1890 m lapkričio 8 d 67 metai ParyžiusPalaidotas a Monparnaso kapinė
César Franck
| Sezaras Frankas | |
|---|---|
| Gimė | 1822 m. gruodžio 10 d. Lježas |
| Mirė | 1890 m. lapkričio 8 d. (67 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Monparnaso kapinės |
| Veikla | Kompozitorius, vargonininkas |
| Žinomas (-a) už | „Sonata A. mažore smuikui ir pianinui“ (1886) „Simfonija D minore“ (1888) |
| Vikiteka | César Franck |
Sezaras Frankas (pranc. César Franck, 1822 m. gruodžio 10 d., Lježas – 1890 m. lapkričio 8 d., Paryžius) – iš Belgijos kilęs ir Prancūzijoje kūręs XIX a. romantizmo kompozitorius ir vargonininkas.
Biografija
Sezaras Frankas gimė 1822 m. gruodžio 10 d. Lježe Valonijoje, tuometiniuose Nyderlanduose (dabar Belgija). Jo tautinės priklausomybės klausimas nėra vienareikšmis. Iš jo motinos pusės visi giminaičiai buvo vokiečiai, tėvo giminė kilusi iš pasienio su Vokietija. 1830 m. tėvas Nikolia Žozefas, kuris buvo žemo rango valdininkas, nuvedė Sezarą mokytis muzikos į Lježo konservatoriją, kurioje berniukas 1832 m. laimėjo pirmąjį prizą už solfedį ir 1834 m. − už grojimą pianinu. 1833−35 m. jis mokėsi kompozicijos pas konservatorijos direktorių, jo talentas muzikai nekėlė abejonių. Įkvėptas mokslų sėkmės tėvas 1835 m. pavasarį organizavo S. Franko koncertus Lježe, Briuselyje ir Achene. Šiais metais datuojami anksčiausi S. Franko kūriniai, matyt, parašyti šių koncertų progomis. Tikriausiai valdingas tėvo charakteris ir noras kuo geriau išnaudoti vaiko talentą prisidėjo prie to, kad S. Frankas kaip kompozitorius subrendo vėlai. 1835 m. gegužę Frankų šeima persikėlė į Paryžių. S. Frankas iš pradžių nebuvo priimtas į Paryžiaus konservatoriją dėl tautybės ir sutvarkius dokumentus pradėjo joje mokslus 1837 metais. Jis mokėsi pianino ir kontrapunkto ir laimėjo pirmuosius prizus šiose disciplinose 1838 ir 1840 metais. Po to, kai jam nepasisekė laimėti pirmojo prizo vargonavimo klasėje, tėvas 1842 m. jį pasiėmė iš konservatorijos ir bandė pratęsti jo karjerą kaip muzikanto-virtuozo suorganizuodamas 1843 m. koncertinį turą po Belgiją. 1843 m. pasirodė S. Franko „Pianino trio“ publikacija (op. Nr. 1), kurią įsigijo , F. Listas, G. Donicetis ir kiti. Tais pačiais metais S. Frankas tikriausiai pradėjo pirmąjį savo stambų kūrinį, biblijinę oratoriją „Ruth“, kurią užbaigė 1845 metais. Šios oratorijos atlikimo nesėkmė 1846 m. pakenkė S. Franko virtuozo reputacijai ir jo santykiai su tėvu blogėjo ir tų metų vasarą jis paliko tėvų namus. Kad išsilaikyti, S. Frankas mokė privačiai ir įvairiose Paryžiaus mokyklose. Dėl nesėkmių jo sveikata buvo suprastėjusi. 1847 m. jis pradėjo dirbti vargonininku Loreto Dievo Motinos bažnyčioje (Notre Dame de Lorette).
Per visą savo likusį gyvenimą S. Frankas daugiausiai leido laiką savo žmonos Felicitės Demiuso (Félicité Saillot Desmousseaux) namuose. Jos tėvai buvo Prancūzų teatro (Comédie-Française) aktoriai. S. Franko tėvas buvo prieš jo vestuves, tačiau su motina visgi pasirodė 1848 m. įvykusiose vestuvėse. Povestuviniu laikotarpiu S. Frankas sukūrė simfoninę poemą „Ce qu’on entend sur la montagne“ ir neišleistą operą „Le valet de ferme“. Po to sekė apie 10 metų laikotarpis, per kurį S. Frankas nesukūrė nieko. 1851 m. jis tapo Šv Jono ir Pranciškaus bažnyčios Marė priemiestyje vargonininku. Joje buvo pastatyti nauji A. Kavajė-Kol (Cavaillé-Coll) vargonai, jo firmai S. Frankas po to atlikinėjo instrumentų demonstravimą. Naujas S. Franko karjeros etapas prasidėjo, kai 1858 m. jis buvo pasamdytas naujai pastatytos Šv. Klotildos bazilikos vargonininku. Jis 1859 m. bazilikoje inauguravo vienus iš garsiausių A. Kavajė-Kol pagamintų vargonų. Per sekančius dvejus metus S. Frankas sukūrė „Šešis kūrinius“ improvizacijų vargonams, kurie jį išgarsino. Francas Listas, S. Franko draugas, paskelbė juos vertais vietos šalia J. S. Bacho kūrinių. Per sekančius 10 metų visgi S. Frankas nebuvo paskatintas intensyviau rašyti muzikos − iš šio laikotarpio išliko keletas smulkių kūrinių vargonams, publikuotų po kompozitoriaus mirties. Jo mokytojo autoritetas augo, tarp jo mokinių buvo , kuris su mokytojo muzika supažindino Aleksį de Kastijoną, tapusį Nacionalinės muzikos draugijos sekretoriumi. Pirmajame draugijos koncerte 1871 m. buvo atlikti pirmieji du S. Franko opusai ir vėliau draugijos koncertuose įvyko daugelio kitų jo kūrinių premjeros. Oratorijos „Ruth“ atlikimas sulaukė sėkmės. S. Frankas tapo žinomu kompozitoriumi, 1872 m. jam buvo pasiūlytas ir jis užėmė vargonų klasės profesoriaus postą Paryžiaus konservatorijoje. Dėl posto S. Frankas priėmė Prancūzijos pilietybę.
| S. Franko „Sonata A mažore“ (1886)
|
1872 m. S. Frankas parašė oratorijos „Išpirkimas“ (Rédemption) pirmąją versiją, kurioje, pasak jo mokinio Vensano d'Endžio, jis pirmą kartą panaudojo „tonalinės architektūros“ principus. Šios oratorijos atlikimas 1873 m. patyrė visišką nesėkmę ir S. Frankui teko ją revizuoti. Jis pradėjo intensyviai rašyti muziką savo brandžiuoju stiliumi iki mirties 1890 metais. Vėlyvaisiais metais S. Frankas sukūrė pačius geriausius savo kūrinius, tarp kurių:
- oratorija „Palaimos“ (Les béatitudes, 1875−1879);
- „Pianino kvintetas F minore“ (1879);
- „Simfoninės variacijos“ (Variations symphoniques, 1885);
- „Sonata A mažore smuikui ir pianinui“, simfoninė poema „Psichė“ (abi 1886);
- „Simfonija D minore“ (1888);
- „Styginių kvartetas D mažore“ (1889).
S. Frankas taip pat sukūrė reikšmingų kūrinių vargonams ir laikomas reikšmingiausiu vargonų muzikos kūrėju nuo J. S. Bacho (1685−1750) laikų. 1885 m. S. Frankas apdovanotas Garbės legiono ordinu, 1886 m. išrinktas Nacionalinės muzikos draugijos prezidentu, kas iššaukė konfliktus tarp jo šalininkų ir senstančio K. Sen Sanso. Sezaras Frankas pasižymėjo minkštu, nesavanaudišku charakteriu, gyveno beveik asketiškai. Jis mirė 1890 m. lapkričio 8 d. persišaldymui išsivysčius į pleuritą. Palaidotas Paryžiaus Monparnaso kapinėse.
Literatūra
- Trevitt, John, Joël-Marie Fauquet, Grove Music Online, 2001
- Encyclopaedia Britannica, 2006 11 16
Nuorodos
- S. Franko kūrinių partitūros IMSLP svetainėje
- Įrašų indeksas discogs.com svetainėje
- César Franck svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie César Franck, Kas yra César Franck? Ką reiškia César Franck?
Sezaras FrankasGime 1822 m gruodzio 10 d LjezasMire 1890 m lapkricio 8 d 67 metai ParyziusPalaidotas a Monparnaso kapinesVeikla Kompozitorius vargonininkasZinomas a uz Sonata A mazore smuikui ir pianinui 1886 Simfonija D minore 1888 Vikiteka Cesar Franck Sezaras Frankas pranc Cesar Franck 1822 m gruodzio 10 d Ljezas 1890 m lapkricio 8 d Paryzius is Belgijos kiles ir Prancuzijoje kures XIX a romantizmo kompozitorius ir vargonininkas BiografijaSezaras Frankas gime 1822 m gruodzio 10 d Ljeze Valonijoje tuometiniuose Nyderlanduose dabar Belgija Jo tautines priklausomybes klausimas nera vienareiksmis Is jo motinos puses visi giminaiciai buvo vokieciai tevo gimine kilusi is pasienio su Vokietija 1830 m tevas Nikolia Zozefas kuris buvo zemo rango valdininkas nuvede Sezara mokytis muzikos į Ljezo konservatorija kurioje berniukas 1832 m laimejo pirmajį priza uz solfedį ir 1834 m uz grojima pianinu 1833 35 m jis mokesi kompozicijos pas konservatorijos direktoriu jo talentas muzikai nekele abejoniu Įkveptas mokslu sekmes tevas 1835 m pavasarį organizavo S Franko koncertus Ljeze Briuselyje ir Achene Siais metais datuojami anksciausi S Franko kuriniai matyt parasyti siu koncertu progomis Tikriausiai valdingas tevo charakteris ir noras kuo geriau isnaudoti vaiko talenta prisidejo prie to kad S Frankas kaip kompozitorius subrendo velai 1835 m geguze Franku seima persikele į Paryziu S Frankas is pradziu nebuvo priimtas į Paryziaus konservatorija del tautybes ir sutvarkius dokumentus pradejo joje mokslus 1837 metais Jis mokesi pianino ir kontrapunkto ir laimejo pirmuosius prizus siose disciplinose 1838 ir 1840 metais Po to kai jam nepasiseke laimeti pirmojo prizo vargonavimo klaseje tevas 1842 m jį pasieme is konservatorijos ir bande pratesti jo karjera kaip muzikanto virtuozo suorganizuodamas 1843 m koncertinį tura po Belgija 1843 m pasirode S Franko Pianino trio publikacija op Nr 1 kuria įsigijo F Listas G Donicetis ir kiti Tais paciais metais S Frankas tikriausiai pradejo pirmajį savo stambu kurinį biblijine oratorija Ruth kuria uzbaige 1845 metais Sios oratorijos atlikimo nesekme 1846 m pakenke S Franko virtuozo reputacijai ir jo santykiai su tevu blogejo ir tu metu vasara jis paliko tevu namus Kad issilaikyti S Frankas moke privaciai ir įvairiose Paryziaus mokyklose Del nesekmiu jo sveikata buvo suprastejusi 1847 m jis pradejo dirbti vargonininku Loreto Dievo Motinos baznycioje Notre Dame de Lorette Per visa savo likusį gyvenima S Frankas daugiausiai leido laika savo zmonos Felicites Demiuso Felicite Saillot Desmousseaux namuose Jos tevai buvo Prancuzu teatro Comedie Francaise aktoriai S Franko tevas buvo pries jo vestuves taciau su motina visgi pasirode 1848 m įvykusiose vestuvese Povestuviniu laikotarpiu S Frankas sukure simfonine poema Ce qu on entend sur la montagne ir neisleista opera Le valet de ferme Po to seke apie 10 metu laikotarpis per kurį S Frankas nesukure nieko 1851 m jis tapo Sv Jono ir Pranciskaus baznycios Mare priemiestyje vargonininku Joje buvo pastatyti nauji A Kavaje Kol Cavaille Coll vargonai jo firmai S Frankas po to atlikinejo instrumentu demonstravima Naujas S Franko karjeros etapas prasidejo kai 1858 m jis buvo pasamdytas naujai pastatytos Sv Klotildos bazilikos vargonininku Jis 1859 m bazilikoje inauguravo vienus is garsiausiu A Kavaje Kol pagamintu vargonu Per sekancius dvejus metus S Frankas sukure Sesis kurinius improvizaciju vargonams kurie jį isgarsino Francas Listas S Franko draugas paskelbe juos vertais vietos salia J S Bacho kuriniu Per sekancius 10 metu visgi S Frankas nebuvo paskatintas intensyviau rasyti muzikos is sio laikotarpio isliko keletas smulkiu kuriniu vargonams publikuotu po kompozitoriaus mirties Jo mokytojo autoritetas augo tarp jo mokiniu buvo kuris su mokytojo muzika supazindino Aleksį de Kastijona tapusį Nacionalines muzikos draugijos sekretoriumi Pirmajame draugijos koncerte 1871 m buvo atlikti pirmieji du S Franko opusai ir veliau draugijos koncertuose įvyko daugelio kitu jo kuriniu premjeros Oratorijos Ruth atlikimas sulauke sekmes S Frankas tapo zinomu kompozitoriumi 1872 m jam buvo pasiulytas ir jis uzeme vargonu klases profesoriaus posta Paryziaus konservatorijoje Del posto S Frankas prieme Prancuzijos pilietybe S Franko Sonata A mazore 1886 I dalis source source source II dalis source source source III dalis source source source IV dalis source source source 1872 m S Frankas parase oratorijos Ispirkimas Redemption pirmaja versija kurioje pasak jo mokinio Vensano d Endzio jis pirma karta panaudojo tonalines architekturos principus Sios oratorijos atlikimas 1873 m patyre visiska nesekme ir S Frankui teko ja revizuoti Jis pradejo intensyviai rasyti muzika savo brandziuoju stiliumi iki mirties 1890 metais Velyvaisiais metais S Frankas sukure pacius geriausius savo kurinius tarp kuriu oratorija Palaimos Les beatitudes 1875 1879 Pianino kvintetas F minore 1879 Simfonines variacijos Variations symphoniques 1885 Sonata A mazore smuikui ir pianinui simfonine poema Psiche abi 1886 Simfonija D minore 1888 Styginiu kvartetas D mazore 1889 S Frankas taip pat sukure reiksmingu kuriniu vargonams ir laikomas reiksmingiausiu vargonu muzikos kureju nuo J S Bacho 1685 1750 laiku 1885 m S Frankas apdovanotas Garbes legiono ordinu 1886 m isrinktas Nacionalines muzikos draugijos prezidentu kas issauke konfliktus tarp jo salininku ir senstancio K Sen Sanso Sezaras Frankas pasizymejo minkstu nesavanaudisku charakteriu gyveno beveik asketiskai Jis mire 1890 m lapkricio 8 d persisaldymui issivyscius į pleurita Palaidotas Paryziaus Monparnaso kapinese LiteraturaTrevitt John Joel Marie Fauquet Grove Music Online 2001 Encyclopaedia Britannica 2006 11 16NuorodosVikiteka Cesar Franck vaizdine ir garsine medziagaS Franko kuriniu partituros IMSLP svetaineje Įrasu indeksas discogs com svetaineje Cesar Franck svetaineje Last fm