Klaipėdos senųjų kapinių koplyčia

55°42′58″š. pl. 21°08′35″r. ilg. / 55.7160°š. pl. 21.1431°r. ilg. / 55.7160; 21.1431

Klaipėdos senųjų kapinių koplyčia
Tikėjimo srovė	protestantai
Savivaldybė	Klaipėdos miesto savivaldybė
Gyvenvietė	Klaipėda
Adresas	Liepų g. 45
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta	1938–1939 m.
Stilius	istorizmas

Klaipėdos senųjų kapinių koplyčia – buvusi protestantų koplyčia, prieškaryje pastatyta senosiose kapinėse Klaipėdoje. Šiuo metu senųjų kapinių vietoje įkurtas Klaipėdos skulptūrų parkas, kurio pietryčių pusėje esančios koplyčios pastatas pritaikytas Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvei. Patenka į Klaipėdos miesto istorinę dalį, vadinamą Naujamiesčiu.

Kapinių koplyčios kompleksas, susidedantis iš trijų tarpusavyje sujungtų pastatų, nuo 2004 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Istorija

1820 m. sausio 7 d. senųjų kapinių teritorijoje prie Liepų ir Trilapio gatvių oficialiai atidarytos visų krikščioniškų konfesijų miesto kapinės – „Memel Städtischer Friedhof“. 1938-1939 m. šalia Liepų g. pastatyta moderni kapinių koplyčia. Prie jos buvo pristatyti kiti du pastatai kapinių priežiūros tarnybai: šiauriniame pastate buvo kanceliarija, darbuotojų kambariai, pagalbinės patalpos, pietiniame – kapinių inspektoriaus butas.

Pasibaigus SSRS–Vokietijos karui, nuo 1945 m. koplyčia buvo naudojama kaip grūdų sandėlis. 1947 m. atiduota augančiai stačiatikių bendruomenei. Išaugusi iki 1000 asmenų, ji buvo pirmoji pokaryje oficialiai pripažinta religinė bendruomenė Klaipėdos mieste. Koplyčia paversta cerkve: neogotikinis bokštelis pakeistas stačiatikių svogūniniu kupolu, viduje pastatytas ikonostasas, atvežtas iš uždarytos cerkvės Liepojoje. 1954 m. joje pašventinta „Visų Rusijos Šventųjų“ ikona. Nuo šio laiko buvusi miesto kapinių koplyčia oficialiai tapo Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų stačiatikių cerkve.

Senųjų kapinių centre stovėjo mūrinė šarvojimo koplyčia (1938 m. kapinių pietrytiniame pakraštyje pastatyta nauja koplyčia). Kapinėse stovėjusi balta gotikinė koplyčia liko įamžinta 1959 m. architekto Gyčio Tiškaus realistiškame piešinyje.

Iki 1990 m. buvusioje kapinių koplyčioje vykdavo ir evangelikų liuteronų pamaldos. Naudotis maldos namais kartu su stačiatikiais liuteronų bendruomenei leista 1952 m. Pirmoje dienos pusėje melsdavosi stačiatikiai. Po jų į pamaldas pradėdavo rinktis liuteronai. Iš gretimos patalpos (dabar čia įrengta cerkvės parduotuvė) jie sunešdavo suolus, iš stalo padarydavo altorių. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Klaipėdos liuteronai išsikėlė į naujas patalpas šalia buvusios Šv. Jono bažnyčios.

2004 m. atnaujintas stačiatikių interjeras: išdekoruotos sienos, paauksuotas ikonostasas, pakeistas cerkvės kupolinis skliautas.

Architektūra

Koplyčios pastatas modernus, turintis istorizmo bruožų, sumūrytas iš klinkerinių plytų, pradiniame etape – su neogotikiniu bokšteliu (sovietmečiu pakeistas svogūniniu kupolu). Aukštas šlaitinis stogas ir siauri vertikalūs langai pabrėžia gotikai būdingą vertikalią ekspresiją. Pastato priekyje ir šonuose įrengta stoginė, paremta ritmiškai išdėstytomis kolonomis. Koplyčia jungiasi su kitais (kremavimui ir šarvojimui skirtais) pastatais, po koplyčios grindimis įrengtas pusrūsis – laikino šarvojimo vieta.

Pastatą suprojektavo arch. Paulis Gyzingas. Koplyčia stačiakampio plano, vienos navos, su stačiakampio plano žemesne apside, su rūsiu po presbiterija. Viduje virš prieangio įrengtas choro balkonas su medine tvorele. Prie apsidės priglausti šiaurės ir pietų vieno aukšto pastatai. Pagrindinio tūrio stogas dvišlaitis, apsidės – trišlaitis, stoginės – vienšlaitis.

Kapinių koplyčia įtraukta į Klaipėdos bauhauzą pristatantį maršrutą, sudarytą paremiant Klaipėdos vokiečių bendrijai ir Gėtės instituto atstovybei.

Pastabos

1. Pagal goethe.de, pastatą suprojektavo arch. Herbertas Reismanas.