Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

50 25 37 š pl 30 31 03 r ilg 50 42694 š pl 30 51750 r ilg 50 42694 30 51750 Pagrindinis fasadas Švento Mikalojaus bažnyč

Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia

  • Pagrindinis puslapis
  • Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia
Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

50°25′37″ š. pl. 30°31′03″ r. ilg. / 50.42694°š. pl. 30.51750°r. ilg. / 50.42694; 30.51750

Švento Mikalojaus bažnyčia (ukr. Костел святого Миколая) – Romos katalikų šventovė Ukrainos sostinėje Kijeve. Administraciškai priklauso . Šv. Mišios aukojamos ukrainiečių, lenkų ir ispanų kalbomis. Neogotikinio stiliaus architektūros paminklas, po tai seniausia katalikiška bažnyčia mieste. Pastate taip pat veikia Nacionaliniai vargonų ir kamerinės muzikos namai. Adresas: 03150 Kijevas, Velika Vasilkivska 75.

Istorija

XIX a. pabaigoje Kijeve gyveno apie 33 tūkst. katalikų, kuriuos aptarnavo vienintelė mieste . 1896 m. Kijevą aplankė Rusijos imperatorius Nikolajus II ir tų pačių metų pabaigoje grupė tikinčiųjų kreipėsi į vietos gubernatorių, prašydami leisti pastatyti Šv. Mikalojaus vardu pavadintą katalikų bažnyčią.

1898 m. toks leidimas buvo gautas ir netrukus buvo išrinktas statybos komitetas su kolegijos asesoriumi Leonardu Jankovskiu priešakyje. Komitetui gausiai aukojo ne tik jos pirmininkas, bet ir žinomi Kijevo gubernijos žemvaldžiai grafai Potockiai, , . Projekto konkursą laimėjo jaunas inžinierius Stanislovas Volovskis, vėliau brėžinius iš esmės perdirbo garsus architektas .

Neogotikinį pastatą, primenantį Votyvos bažnyčią (vok. Votivkirche) Vienoje, už 250 000 rub. apsiėmė pastatyti A.B.Ginzburgo statybos kontora. Šventovė turėjo iškilti šlapiose Dniepro intako Libidj prieigose, todėl, prieš kasant pamatus, grunte buvo įrengti betoniniai poliai. Geltonų plytų mūro sienų matmenys: 55 m (ilgis) X 24 m (plotis). Požemyje įrengta koplytėlė. Dviejų bokštų aukštis siekė 60 metrų, jose kabojo Varšuvoje išlieti trys varpai. Vidaus patalpos trijų navų su viena skersine nava. Skulptūras kūrė italas . Bažnyčia galėjo sutalpinti apie 1800–2300 besimeldžiančiųjų.

1909 m. gruodžio 6 d. tuometinis pagalbinis vyskupas Antanas Karosas bažnyčią pašventino ir aukojo pirmąsias Šv. Mišias. Kijevas buvo padalintas į dvi katalikiškas parapijas, sąlygine skiriamąja riba tapo dabartinis Ševčenkos bulvaras. Pirmuoju klebonu paskirtas kun. Petras Zmigrodskis, prancūzų parapijiečius aptarnavo kun. Žozefas Emilis Gastonas Evraras (pranc. Joseph Emile Gaston Evrard). Sutinkamai su tuometiniais įstatymais parapija privalėjo turėti ir tikybos mokytojus, jais buvo patvirtinti Jonas Šafranskis ir Boleslovas Blechmanas. Pastarasis buvo kilęs iš Kalvarijos ir likimas jam tarpukaryje lėmė būti paskutiniu šios bažnyčios klebonu. Įsigalėjusi komunistinė valdžia bažnyčios kunigus ir parapijiečius represavo, jie pateko į lagerius arba buvo išsiųsti iš šalies. 1935 m. Solovkų lageryje mirė kun. P. Zmigrodskis, iš įkalinimo vietos negrįžo ir kun. B. Blechmanas.

1938 m. bažnyčia buvo uždaryta ir iki 1941 m. joje įsikūrė įvairių organizacijų sandėliai. 1943 m. artilerijos apšaudymo metu patalpose palikti daiktai užsidegė ir šventovės vidus stipriai nukentėjo. Pokaryje pastate įsikūrė Kijevo srities valstybinis archyvas, o bokštuose įrengtos užsienio radijo stočių siunčiamų programų trikdymo antenos. 1954–1957 m. įvykdytas remontas, kurio metu buvo sunakinti išlikę Rygoje sukurti Ernst Tode firmos vitražai. 1956 m. buvusi bažnyčia įrašyta į architektūros paminklų sąrašą, o 1963 m. paminklo statusas buvo panaikintas ir po pastatu leista tiesti metropoliteno liniją. Kai šventovė dėl įvykdytų požeminių darbų nenukentėjo, ji vėl buvo paimta valstybės globon.

1979 m. pastatą suremontavo (restauracijos vadovas Olegas Graužys), 1980 m. jame atidaryti Nacionaliniai vargonų ir kamerinės muzikos namai. Paklotas parketas, sumontuoti Čekoslovakijoje užsakyti „Rieger-Kloss“ ir pradėti rengti koncertai, nepaisant požeminio metro skleidžiamų garsų ir virpesių. Ukrainai paskelbus nepriklausomybę, 1991 m. buvo atkurta Šv. Mikalojaus parapija, o nuo 1992 m. leista organizuoti ir pamaldas. Tikinčiuosius aptarnauja vienuoliai , 2001 m. birželio 25 d. Šv. Mikalojaus bažnyčią savo vizito Ukrainoje metu aplankė popiežius Jonas Paulius II.

Bažnyčioje muzikos koncertai tebevyksta, o sekmadieniais patalpos yra skiriamos pamaldoms. Pastato būklė kritiška, fasadas trupa ir lankytojams kelia grėsmę (2019 m. duomenys).

Išnašos

  1. Іван Парнікоза. Гданськ для українця: Частина 1. Замальовки з давньої історії ... Archyvuota kopija 2019-04-24 iš Wayback Machine projekto.
  2. Іван Парнікоза. Польські сліди Києва Частина 2. Polskie slady w Kijowie Czesc 2 ... Archyvuota kopija 2018-10-21 iš Wayback Machine projekto.
  3. Bolesław Blechman // www.swzygmunt.knc.pl
  4. Jan Matkowski. Bolesław Lechman – jedyny katolicki duszpasterz w przededniu Wielkiego Terroru w Kijowie // slowopolskie.org Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.
  5. Звернення Єпіскопа Віталія Кривицького // nicolasparish.org.ua Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.

Šaltiniai

  • Історія xраму // nicolasparish.org.ua Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.
  • Архітектура xраму Cв. Миколая // nicolasparish.org.ua Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.
  • Костьол Св. Миколи / Національний будинок органної та камерної музики України // www.organhall.kiev.ua Archyvuota kopija 2019-06-17 iš Wayback Machine projekto.
  • Крижановська О. О. Миколая Святого костьол у Києві // Енциклопедія історії України : у 10 т. / редкол.: В. А. Смолій (голова) та ін. ; Інститут історії України НАН України. – К. : Наук. думка, 2009. – Т. 6 : Ла – Мі. – С. 656. – ISBN 978-966-00-1028-1
Vikiteka: Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Nuorodos

  • Parapijos internetinė savaitė (ukr.) Archyvuota kopija 2013-05-23 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 28 Lie, 2025 / 10:48

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia, Kas yra Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia? Ką reiškia Kijevo Šv. Mikalojaus bažnyčia?

50 25 37 s pl 30 31 03 r ilg 50 42694 s pl 30 51750 r ilg 50 42694 30 51750 Pagrindinis fasadas Svento Mikalojaus baznycia ukr Kostel svyatogo Mikolaya Romos kataliku sventove Ukrainos sostineje Kijeve Administraciskai priklauso Sv Misios aukojamos ukrainieciu lenku ir ispanu kalbomis Neogotikinio stiliaus architekturos paminklas po tai seniausia katalikiska baznycia mieste Pastate taip pat veikia Nacionaliniai vargonu ir kamerines muzikos namai Adresas 03150 Kijevas Velika Vasilkivska 75 IstorijaXIX a pabaigoje Kijeve gyveno apie 33 tukst kataliku kuriuos aptarnavo vienintele mieste 1896 m Kijeva aplanke Rusijos imperatorius Nikolajus II ir tu paciu metu pabaigoje grupe tikinciuju kreipesi į vietos gubernatoriu prasydami leisti pastatyti Sv Mikalojaus vardu pavadinta kataliku baznycia 1898 m toks leidimas buvo gautas ir netrukus buvo isrinktas statybos komitetas su kolegijos asesoriumi Leonardu Jankovskiu priesakyje Komitetui gausiai aukojo ne tik jos pirmininkas bet ir zinomi Kijevo gubernijos zemvaldziai grafai Potockiai Projekto konkursa laimejo jaunas inzinierius Stanislovas Volovskis veliau brezinius is esmes perdirbo garsus architektas Pagonys uzmusa baltu tautu krikstytoja Adalberta Prahiskį bareljefas baznycios Jogailos krikstas valdovas klupo prie indo su Vycio herbu atvaizdas fasade Neogotikinį pastata primenantį Votyvos baznycia vok Votivkirche Vienoje uz 250 000 rub apsieme pastatyti A B Ginzburgo statybos kontora Sventove turejo iskilti slapiose Dniepro intako Libidj prieigose todel pries kasant pamatus grunte buvo įrengti betoniniai poliai Geltonu plytu muro sienu matmenys 55 m ilgis X 24 m plotis Pozemyje įrengta koplytele Dvieju bokstu aukstis sieke 60 metru jose kabojo Varsuvoje islieti trys varpai Vidaus patalpos triju navu su viena skersine nava Skulpturas kure italas Baznycia galejo sutalpinti apie 1800 2300 besimeldzianciuju 1909 m gruodzio 6 d tuometinis pagalbinis vyskupas Antanas Karosas baznycia pasventino ir aukojo pirmasias Sv Misias Kijevas buvo padalintas į dvi katalikiskas parapijas salygine skiriamaja riba tapo dabartinis Sevcenkos bulvaras Pirmuoju klebonu paskirtas kun Petras Zmigrodskis prancuzu parapijiecius aptarnavo kun Zozefas Emilis Gastonas Evraras pranc Joseph Emile Gaston Evrard Sutinkamai su tuometiniais įstatymais parapija privalejo tureti ir tikybos mokytojus jais buvo patvirtinti Jonas Safranskis ir Boleslovas Blechmanas Pastarasis buvo kiles is Kalvarijos ir likimas jam tarpukaryje leme buti paskutiniu sios baznycios klebonu Įsigalejusi komunistine valdzia baznycios kunigus ir parapijiecius represavo jie pateko į lagerius arba buvo issiusti is salies 1935 m Solovku lageryje mire kun P Zmigrodskis is įkalinimo vietos negrįzo ir kun B Blechmanas 1938 m baznycia buvo uzdaryta ir iki 1941 m joje įsikure įvairiu organizaciju sandeliai 1943 m artilerijos apsaudymo metu patalpose palikti daiktai uzsidege ir sventoves vidus stipriai nukentejo Pokaryje pastate įsikure Kijevo srities valstybinis archyvas o bokstuose įrengtos uzsienio radijo stociu siunciamu programu trikdymo antenos 1954 1957 m įvykdytas remontas kurio metu buvo sunakinti islike Rygoje sukurti Ernst Tode firmos vitrazai 1956 m buvusi baznycia įrasyta į architekturos paminklu sarasa o 1963 m paminklo statusas buvo panaikintas ir po pastatu leista tiesti metropoliteno linija Kai sventove del įvykdytu pozeminiu darbu nenukentejo ji vel buvo paimta valstybes globon Siuolaikinis interjeras 1979 m pastata suremontavo restauracijos vadovas Olegas Grauzys 1980 m jame atidaryti Nacionaliniai vargonu ir kamerines muzikos namai Paklotas parketas sumontuoti Cekoslovakijoje uzsakyti Rieger Kloss ir pradeti rengti koncertai nepaisant pozeminio metro skleidziamu garsu ir virpesiu Ukrainai paskelbus nepriklausomybe 1991 m buvo atkurta Sv Mikalojaus parapija o nuo 1992 m leista organizuoti ir pamaldas Tikinciuosius aptarnauja vienuoliai 2001 m birzelio 25 d Sv Mikalojaus baznycia savo vizito Ukrainoje metu aplanke popiezius Jonas Paulius II Baznycioje muzikos koncertai tebevyksta o sekmadieniais patalpos yra skiriamos pamaldoms Pastato bukle kritiska fasadas trupa ir lankytojams kelia gresme 2019 m duomenys IsnasosIvan Parnikoza Gdansk dlya ukrayincya Chastina 1 Zamalovki z davnoyi istoriyi Archyvuota kopija 2019 04 24 is Wayback Machine projekto Ivan Parnikoza Polski slidi Kiyeva Chastina 2 Polskie slady w Kijowie Czesc 2 Archyvuota kopija 2018 10 21 is Wayback Machine projekto Boleslaw Blechman www swzygmunt knc pl Jan Matkowski Boleslaw Lechman jedyny katolicki duszpasterz w przededniu Wielkiego Terroru w Kijowie slowopolskie org Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto Zvernennya Yepiskopa Vitaliya Krivickogo nicolasparish org ua Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto SaltiniaiIstoriya xramu nicolasparish org ua Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto Arhitektura xramu Cv Mikolaya nicolasparish org ua Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto Kostol Sv Mikoli Nacionalnij budinok organnoyi ta kamernoyi muziki Ukrayini www organhall kiev ua Archyvuota kopija 2019 06 17 is Wayback Machine projekto Krizhanovska O O Mikolaya Svyatogo kostol u Kiyevi Enciklopediya istoriyi Ukrayini u 10 t redkol V A Smolij golova ta in Institut istoriyi Ukrayini NAN Ukrayini K Nauk dumka 2009 T 6 La Mi S 656 ISBN 978 966 00 1028 1Vikiteka Kijevo Sv Mikalojaus baznycia vaizdine ir garsine medziagaNuorodosParapijos internetine savaite ukr Archyvuota kopija 2013 05 23 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 28, 2025

    Kergeleno kalnagūbris

  • Liepa 29, 2025

    Kerbediškės

  • Liepa 28, 2025

    Kenijos administracinis suskirstymas

  • Liepa 28, 2025

    Kelmutiškė

  • Liepa 29, 2025

    Kelionė aukštumomis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje