Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kišiniovas mold Chișinău Moldavijos sostinė didžiausias šalies miestas kultūrinis ir komercinis centras Kartu jis yra Ki
Kišiniovas
Kišiniovas (mold. Chișinău) – Moldavijos sostinė, didžiausias šalies miestas, kultūrinis ir komercinis centras. Kartu jis yra Kišiniovo muncipijaus centras. Įsikūręs prie upės.
| Kišiniovas Chișinău | |
|---|---|
| Neįprastos architektūros Kišionovo daugiabučių kompleksas | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Moldavija |
| Įkūrimo data | 1436 m. |
| Meras | Ion Ceban |
| Gyventojų | 639 000 |
| Plotas | 120 km² |
| Tankumas | 5 325 žm./km² |
| Altitudė | 85 m |
| Pašto kodas | MD-20xx |
| Tinklalapis | Oficiali svetainė |
| Kirčiavimas | Kišiniòvas |
Istorija
Kišiniovas buvo įkurtas 1436 m. kaip vienuolyno kaimas. Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaikštystėje, kuri XVI a. tapo Osmanų imperijos vasale. 1812 m. Rusija užėmė rytinę Moldaviją ir pavadino Besarabija. Tuo metu Kišiniove gyveno 7 tūkst. žmonių. Rusai padarė Kišiniovą Besarabijos gubernijos sostine. Iki 1834 m. dėl dosnaus plėtros plano miestas smarkiai išsiplėtė. Architektas Avramas Melnikovas pastatė katedrą su varpine 1830–1836 m. Architektas Luka Zauškevičius pastatė Triumfo arką 1840 m.
1871 m. Kišiniovas geležinkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu, o 1873 m. – su Korneščiu. 1862 m. Kišiniove gyveno 92 000 žmonių, o 1900 m. – 125 787 gyventojų.
XIX a. pabaigoje dėl didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonominės padėties Moldavijoje daug žydų atsikėlė į Kišiniovą. 1897 m. 46 % miesto gyventojų (t. y. virš 50 tūkst.) buvo žydai. Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m. balandžio 19-20 d. įvyko Kišiniovo pogromas. Riaušės truko 3 dienas, buvo nužudyti 47 žydai, 92 buvo sunkiai sužeisti, o 500 patyrė smulkius sužeidimus. Keli šimtai namų buvo sugriauta. Manoma, kad pogromas kilo dėl vienintelio to meto oficialaus laikraščio antižydiškos propagandos.
1919 m. Besasabija prisijungė prie Rumunijos karalystės. Kišiniovas su 133 000 gyventojų tapo antru pagal dydį šalies miestu.
Dėl Molotovo-Ribentropo pakto Tarybų Sąjunga prijungė Besarabiją 1940 m. birželio 28 d. NKVD pradėjo trėmimus ir žudynes. 1940 m. lapkričio 10 d. kilo didelis žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Vrančos kalnai. Žuvo 78 žmonės, sugriuvo 172 pastatai.
Geografija
Miestas įsikūręs lygumoje, prie Dniestro intako Biko.
Miestas yra centrinėje Moldovos dalyje ir administraciškai suskirstytas į penkis sektorius:
- Čentras (Centru)
- Ryškanis (Rîşcáni)
- Botanika (Botanica)
- Čiokana (Ciocana)
- Bujukanis (Buiucani)
Istorija
Miesto pradžia – 1436 m. įkurtas Moldovos kunigaikštystės vienuolynas. Nuo 1511 m. užgrobtas Osmanų imperijos. XIX a. pradžioje tai buvo nedidelis kaimelis, 1812 m. užimtas Rusijos, nuo 1818 m. tapo Besarabijos gubernijos sostine. Miestas augo: 1862 m. jau buvo 92 000 gyventojų, 1900 m. – 125 787. Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877–1878 m. Rusijos-Turkijos karo metu. XIX a. pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai, į Kišiniovą plūstelėjo žydų banga (sudarė iki 43% miesto gyventojų 1900 m.). Mieste buvo dideli „pogromai“ prieš žydus – 1903 m. balandžio 6-7 d. bei 1905 m. spalio 19-20 d.
Nuo 1918 iki 1940 m. miestas priklausė Rumunijai, po to buvo užgrobtas TSRS (tapo Moldavijos TSR sostinė).
Ekonomika
Kišiniovas – pagrindinis šalies pramonės miestas. Pagrindinės pramonės ir ūkio šakos: buitinių ir elektros prekių, statybinių medžiagų, mašinų gamyba, plastmasės, kaučiuko, tekstilės pramonė.
Transportas
Tarptautinis oro uostas, geležinkelio stotis, dvi autobusų stotys.
Švietimas
Mieste veikia Moldavijos Mokslų Akademija, 1954 m. įkurtas universitetas, 5 teatrai, 8 muziejai (istorijos ir kraštotyros, dailės, Puškino, Kotovskio, Lazo ir kt.).
Klimatas
Kišiniove vyrauja žemyninis klimatas, kuriam būdingos karštos ir sausos vasaros bei šaltos ir vėjuotos žiemos. Žiemos temperatūra dažnai nukrenta žemiau 0 °C, nors retai žemiau -10 °C. Vasarą vidutinė temperatūra yra apie 25 °C, tačiau vasaros viduryje miesto centre temperatūra pakyla iki 35-40 °C.
| Kišiniovo klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Aukščiausia °C | 15,5 (1971) | 20,7 (1990) | 25,1 (1947) | 31,6 (1899) | 35,9 (1950) | 37,1 (1957) | 39,4 (2007) | 39,2 (2007) | 37,3 (1946) | 32,6 (1952) | 23,6 (1963) | 18,3 (1903) | 39,4 (2007) |
| Vid. aukščiausia °C | 0,7 | 1,6 | 7,1 | 15,3 | 21,3 | 24,5 | 26,1 | 26,2 | 21,4 | 14,8 | 7,3 | 2,8 | 14,2 |
| Vid. temperatūra °C | −2,5 | −1,7 | 3,0 | 10,0 | 16,0 | 19,3 | 20,8 | 20,7 | 16,0 | 10,0 | 4,0 | 0,0 | 9,7 |
| Vid. žemiausia °C | −5,2 | −4,3 | −0,3 | 5,7 | 11,2 | 14,6 | 16,2 | 15,8 | 11,4 | 6,1 | 1,3 | −2,5 | 5,9 |
| Žemiausia °C | −28,4 (1963) | −28,9 (1954) | −21,1 (1917) | −6,6 (1904) | −1,1 (1915) | 3,6 (1911) | 7,8 (1908) | 5,5 (1966) | −2,4 (1977) | −10,8 (1912) | −21,6 (1892) | −22,4 (1946) | −28,9 (1954) |
| Krituliai mm | 30 | 32 | 34 | 42 | 56 | 74 | 74 | 47 | 47 | 30 | 39 | 34 | 539 |
| Duomenys: Kišiniovo klimatas 2010 05 19 | |||||||||||||
Žymesni objektai
- Katedra (Catedrala Nașterea Domnului) – (architektas Avraamas Melnikovas, 1830–1836 m.) ortodoksų katedra su varpine.
- Triumfo arka (Porțile Sfinte)
- Paminklas didvyriui šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfînt – karžygys, kovojęs prieš Osmanų imperiją).
- Ștefan cel Mare și Sfânt bulvaras
- Alėja „Moldovos valdovai“ – 10 paminklų iškiliausioms asmenybėms Moldovos istorijoje: Bogdanui I, Petrui I. Musatui, Alexandrui Gerajam (Alexandru cel Bun), šv. Stefanui Didžiajam (Ștefan cel Mare și Sfânt), Bogdanui III, Petru Rareș, Alexandru Lăpușneanu, Jonui Baisiajam (Ioan Vodă cel Cumplit), Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir.
Sportas
Futbolas
- FC Academia UTM Chişinău
- FC Agro-Goliador Chişinău
- CSCA-Rapid Chişinău
- FC Dacia Chişinău
- Fulgerul CFR Chişinău
- FC MHM-93 Chişinău
- Mihai Viteazul Chişinău
- FC Moldova-Gaz Chişinău
- FC Politehnica UTM
- CS Steaua Chişinău
- FC Codru-Stimold Chişinău
- Tebas Chişinău
- FC Torentul Chişinău
- ULIM Chişinău
- FC Unisport-Auto Chişinău
- FC Zimbru Chişinău
Šaltiniai
- „Socialist Ceban Elected New Mayor Of Chisinau In Runoff“ (anglų). Radio Free Europe/Radio Liberty. 2019-11-04.
- „Chisinau in cifre. Anuar statistic 2018 - p. 10“ (PDF). National Bureau of Statistics of Moldova.
- „The Jewish Community of Kishinev“. The Museum of the Jewish People at Beit Hatfutsot. Suarchyvuotas originalas 2018-06-24. Nuoroda tikrinta 24 June 2018.
- Penkower, Monty Noam (10 September 2004). „The Kishinev Pogrom of 1903: A Turning Point in Jewish History“. Modern Judaism. 24 (3): 187–225. doi:10.1093/mj/kjh017. ISSN 0276-1114. S2CID 170968039 – via Project MUSE.
- Building Damage vs. Territorial Casualty Patterns during the Vrancea (Romania) Earthquakes of 1940 and 1977
- „75 de ani de la cutremurul din 1940“. 10 November 2015. Suarchyvuotas originalas 2018-04-29. Nuoroda tikrinta 2021-03-03.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 215
- „Kišiniovo klimatas“ (rusų). Nuoroda tikrinta 2010-05-19.
Nuorodos
- Oficiali svetainė (rumunų k.)
- Senos Kišiniovo nuotraukos (rumunų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kišiniovas, Kas yra Kišiniovas? Ką reiškia Kišiniovas?
Kisiniovas mold Chișinău Moldavijos sostine didziausias salies miestas kulturinis ir komercinis centras Kartu jis yra Kisiniovo muncipijaus centras Įsikures prie upes Kisiniovas Chișinău Neįprastos architekturos Kisionovo daugiabuciu kompleksasKisiniovas47 0 0 s pl 28 55 0 r ilg 47 00000 s pl 28 91667 r ilg 47 00000 28 91667 Kisiniovas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe MoldavijaĮkurimo data 1436 m Meras Ion CebanGyventoju 2019 m 639 000Plotas 120 km Tankumas 2019 m 5 325 zm km Altitude 85 mPasto kodas MD 20xxTinklalapis Oficiali svetaineKirciavimas KisiniovasIstorijaKisiniovas 1889 m Kisiniovas buvo įkurtas 1436 m kaip vienuolyno kaimas Tuo metu jis buvo Moldavijos kunigaikstysteje kuri XVI a tapo Osmanu imperijos vasale 1812 m Rusija uzeme rytine Moldavija ir pavadino Besarabija Tuo metu Kisiniove gyveno 7 tukst zmoniu Rusai padare Kisiniova Besarabijos gubernijos sostine Iki 1834 m del dosnaus pletros plano miestas smarkiai issiplete Architektas Avramas Melnikovas pastate katedra su varpine 1830 1836 m Architektas Luka Zauskevicius pastate Triumfo arka 1840 m 1871 m Kisiniovas gelezinkeliu buvo sujungtas su Tiraspoliu o 1873 m su Kornesciu 1862 m Kisiniove gyveno 92 000 zmoniu o 1900 m 125 787 gyventoju XIX a pabaigoje del didelio antisemitizmo kitose Rusijos imperijos vietose ir geros ekonomines padeties Moldavijoje daug zydu atsikele į Kisiniova 1897 m 46 miesto gyventoju t y virs 50 tukst buvo zydai Kartu su pogromais kituose miestuose 1903 m balandzio 19 20 d įvyko Kisiniovo pogromas Riauses truko 3 dienas buvo nuzudyti 47 zydai 92 buvo sunkiai suzeisti o 500 patyre smulkius suzeidimus Keli simtai namu buvo sugriauta Manoma kad pogromas kilo del vienintelio to meto oficialaus laikrascio antizydiskos propagandos 1919 m Besasabija prisijunge prie Rumunijos karalystes Kisiniovas su 133 000 gyventoju tapo antru pagal dydį salies miestu Del Molotovo Ribentropo pakto Tarybu Sajunga prijunge Besarabija 1940 m birzelio 28 d NKVD pradejo tremimus ir zudynes 1940 m lapkricio 10 d kilo didelis zemes drebejimas kurio epicentras buvo Vrancos kalnai Zuvo 78 zmones sugriuvo 172 pastatai GeografijaKisiniovo apygardos Miestas įsikures lygumoje prie Dniestro intako Biko Miestas yra centrineje Moldovos dalyje ir administraciskai suskirstytas į penkis sektorius Centras Centru Ryskanis Riscani Botanika Botanica Ciokana Ciocana Bujukanis Buiucani IstorijaMiesto pradzia 1436 m įkurtas Moldovos kunigaikstystes vienuolynas Nuo 1511 m uzgrobtas Osmanu imperijos XIX a pradzioje tai buvo nedidelis kaimelis 1812 m uzimtas Rusijos nuo 1818 m tapo Besarabijos gubernijos sostine Miestas augo 1862 m jau buvo 92 000 gyventoju 1900 m 125 787 Miestas buvo svarbus strateginis centras 1877 1878 m Rusijos Turkijos karo metu XIX a pabaigoje Lenkijoje ir Rusijoje kilus antisemitizmo bangai į Kisiniova plustelejo zydu banga sudare iki 43 miesto gyventoju 1900 m Mieste buvo dideli pogromai pries zydus 1903 m balandzio 6 7 d bei 1905 m spalio 19 20 d Nuo 1918 iki 1940 m miestas priklause Rumunijai po to buvo uzgrobtas TSRS tapo Moldavijos TSR sostine EkonomikaKisiniovas pagrindinis salies pramones miestas Pagrindines pramones ir ukio sakos buitiniu ir elektros prekiu statybiniu medziagu masinu gamyba plastmases kauciuko tekstiles pramone TransportasTarptautinis oro uostas gelezinkelio stotis dvi autobusu stotys SvietimasMieste veikia Moldavijos Mokslu Akademija 1954 m įkurtas universitetas 5 teatrai 8 muziejai istorijos ir krastotyros dailes Puskino Kotovskio Lazo ir kt KlimatasKisiniove vyrauja zemyninis klimatas kuriam budingos karstos ir sausos vasaros bei saltos ir vejuotos ziemos Ziemos temperatura daznai nukrenta zemiau 0 C nors retai zemiau 10 C Vasara vidutine temperatura yra apie 25 C taciau vasaros viduryje miesto centre temperatura pakyla iki 35 40 C Kisiniovo klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisAuksciausia C 15 5 1971 20 7 1990 25 1 1947 31 6 1899 35 9 1950 37 1 1957 39 4 2007 39 2 2007 37 3 1946 32 6 1952 23 6 1963 18 3 1903 39 4 2007 Vid auksciausia C 0 7 1 6 7 1 15 3 21 3 24 5 26 1 26 2 21 4 14 8 7 3 2 8 14 2Vid temperatura C 2 5 1 7 3 0 10 0 16 0 19 3 20 8 20 7 16 0 10 0 4 0 0 0 9 7Vid zemiausia C 5 2 4 3 0 3 5 7 11 2 14 6 16 2 15 8 11 4 6 1 1 3 2 5 5 9Zemiausia C 28 4 1963 28 9 1954 21 1 1917 6 6 1904 1 1 1915 3 6 1911 7 8 1908 5 5 1966 2 4 1977 10 8 1912 21 6 1892 22 4 1946 28 9 1954 Krituliai mm 30 32 34 42 56 74 74 47 47 30 39 34 539Duomenys Kisiniovo klimatas 2010 05 19Zymesni objektaiKatedra Catedrala Nașterea Domnului architektas Avraamas Melnikovas 1830 1836 m ortodoksu katedra su varpine Triumfo arka Porțile Sfinte Paminklas didvyriui sv Stefanui Didziajam Ștefan cel Mare și Sfint karzygys kovojes pries Osmanu imperija Ștefan cel Mare și Sfant bulvaras Aleja Moldovos valdovai 10 paminklu iskiliausioms asmenybems Moldovos istorijoje Bogdanui I Petrui I Musatui Alexandrui Gerajam Alexandru cel Bun sv Stefanui Didziajam Ștefan cel Mare și Sfant Bogdanui III Petru Rareș Alexandru Lăpușneanu Jonui Baisiajam Ioan Vodă cel Cumplit Vasile Lupu und Dimitrie Cantemir SportasFutbolas FC Academia UTM Chisinău FC Agro Goliador Chisinău CSCA Rapid Chisinău FC Dacia Chisinău Fulgerul CFR Chisinău FC MHM 93 Chisinău Mihai Viteazul Chisinău FC Moldova Gaz Chisinău FC Politehnica UTM CS Steaua Chisinău FC Codru Stimold Chisinău Tebas Chisinău FC Torentul Chisinău ULIM Chisinău FC Unisport Auto Chisinău FC Zimbru ChisinăuSaltiniai Socialist Ceban Elected New Mayor Of Chisinau In Runoff anglu Radio Free Europe Radio Liberty 2019 11 04 Chisinau in cifre Anuar statistic 2018 p 10 PDF National Bureau of Statistics of Moldova The Jewish Community of Kishinev The Museum of the Jewish People at Beit Hatfutsot Suarchyvuotas originalas 2018 06 24 Nuoroda tikrinta 24 June 2018 Penkower Monty Noam 10 September 2004 The Kishinev Pogrom of 1903 A Turning Point in Jewish History Modern Judaism 24 3 187 225 doi 10 1093 mj kjh017 ISSN 0276 1114 S2CID 170968039 via Project MUSE Building Damage vs Territorial Casualty Patterns during the Vrancea Romania Earthquakes of 1940 and 1977 75 de ani de la cutremurul din 1940 10 November 2015 Suarchyvuotas originalas 2018 04 29 Nuoroda tikrinta 2021 03 03 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 215 Kisiniovo klimatas rusu Nuoroda tikrinta 2010 05 19 NuorodosVikiteka Kisiniovas vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine rumunu k Senos Kisiniovo nuotraukos rumunu k