Ketaminas

Ketaminas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė	C₁₃H₁₆ClNO
Molinė masė
SMILES	CNC1(CCCCC1=O)C2=CC=CC=C2Cl
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfH^o298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Ketaminas – medikamentas, tradiciškai naudojamas bendrajai anestezijai sukelti, taip pat pasižymintis analgetinėmis savybėmis. Skirtingai nuo kitų anestetikų, ketaminas neslopina kvėpavimo, nesulėtėja širdies plakimas, tad pacientams nereikia ventiliatoriaus. Be to, ketamino poveikis trejopas: jis veikia kaip analgetikas, hipnotikas, taip pat sukelia amneziją.

1970 m. JAV maisto ir vaistų administracija leido ketaminą naudoti gydant žmones. Per Vietnamo karą ketaminas buvo naudojamas mūšio lauke gydant sužeistus karius. Kadangi žmonėms ketaminas turi silpną haliucinogeninį poveikį, šiais laikais šis medikamentas daugiausia naudojamas veterinarijoje.

Esama žmonių, kurie ketaminą naudoja rekreacijai.

Tyrimai

Ketaminą 1962 m. susintetino Calvin Lee Stevens (naujoji medžiaga tuo metu buvo įvardijama CI–581). Žmonių anestezijai sukelti ketaminas pirmąkart pasitelktas 1964 m. rugpjūčio 3 d. Kaip parodė 1965 m. Guenter Corssen ir Edward F. Domino atlikti tyrimai, ketaminas slopina centrinės nervų sistemos gebėjimą reaguoti į tam tikro stiprumo sensorinius impulsus, tačiau visiškai jų neužblokuoja. Būseną, kurią sukelia ketaminas, autoriai pasiūlė pavadinti disociatyvia anestezija.

Paaiškėjo, kad, viena vertus, ketaminas slopina asociacinę žievę ir tokias požievines struktūras kaip gumburas, kita vertus, stimuliuoja limbinės sistemos dalis, pvz., hipokampą; be to, šis medikamentas adekvačiai blokuoja somatinio skausmo impulsų plitimą, bet visceraliniam skausmui slopinti jo poveikio nepakanka.

1982 m. Londono karališkajame veterinarijos universitete su katėmis atliktas tyrimas atskleidė, kad ketaminas pasižymi analgetinėmis savybėmis: veikdamas kaip N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistas, selektyviai slopina posinapsinių impulsų plitimą. Tai dar labiau padidino mokslininkų susidomėjimą šiuo medikamentu.

Ketaminas gali būti veiksmingas gydant ilgalaikę depresiją. Kaip atskleidė klinikiniai bandymai, ketaminas padėjo 70 proc. pacientų, tačiau medikamento poveikio trukmė skyrėsi: dalis tiriamųjų po 2 valandų vėl pradėjo jausti depresijos simptomus, kiti gerai jautėsi savaites. Kitas bandymas parodė, jog ketaminas mintis apie savižudybę nutolino tik parai.

Veikimo mechanizmas

Ketamino veikimo mechanizmas keleriopas: šis medikamentas veikia kaip NMDA receptorių blokatorius, taip pat kaip kappa ir miu opioidinių receptorių agonistas (dėl to ketaminas gali būti pasitelkiamas kaip adjuvantas įvairios kilmės skausmui slopinti). Esama ir kitų ketamino veikimo mechanizmų, susijusių su monoaminerginiais, muskarininiais, nikotininiais receptoriais. Ketaminui taip pat būdingas vietinis anestezinis poveikis.

Išnašos

1. Kasputytė, Greta; Karbonskienė, Aurika. Ketaminas pooperaciniam skausmui gydyti, Sveikatos mokslai = Health sciences in Eastern Europe. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2017, t. 27, Nr. 3. [1]
2. Ketamine for Depression: What to Know. WebMD. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
3. Ketamine. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
4. „Giliai įkvėpkite: depresines mintis vaikys nosies purškalas“. Lrt.lt, 2019-03-11. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.