Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kazimieras Leonas Sapiega
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kazimieras Leonas Sapiega | |
|---|---|
| Sapiegos | |
| Lapinas (herbas) | |
| Gimė | 1609 m. liepos 15 d. Vilnius |
| Mirė | 1656 m. sausio 19 d. (46 metai) Brestas |
| Tėvas | Leonas Sapiega |
| Motina | Elžbieta Radvilaitė |
| Vikiteka | Kazimieras Leonas Sapiega |
Kazimieras Leonas Sapiega (1609 m. liepos 15 d., Vilnius – 1656 m. sausio 19 d., Brestas) – LDK valstybinis veikėjas, karaliaus sekretorius (nuo 1631 metų), Lietuvos didysis raštininkas (1631–1637), Lietuvos dvaro maršalka (1637–1645), Lietuvos pakancleris (1645–1656), Rohačovo, Slanimo, Volpensko, Liubošansko seniūnas ir Bresto ekonomijos administratorius.
Valdė plačias žemes su centru Ružanuose, gavo nuo didžiojo kunigaikščio privilegiją į Magdeburgo teises ir turgus savo Belničo, Toločino, Bešenkovičių ir Ružanų kaimams.
Biografija
Lietuvos magnatų Sapiegų giminės, Čerėjos-Ružano linijos atstovas, herbo „Lis“ savininkas. Lietuvos didžiojo kanclerio Leono Sapiegos (1557–1633) sūnus nuo antros santuokos su Elžbieta Radvilaite (iki 1586–1611). Vyresnieji broliai – Jonas ir Kristupas.
Pradinį išsilavinimą gavo namuose ir Vilniaus akademijoje. 1621 metais Kazimieras Leonas kartu su vyresniuoju broliu Kristupu Mykolu tėvo buvo išsiųstas į Europą, kur tęsė mokslus Miunchene ir Ingolštate. 1624 metais Kristupas Mykolas susirgo tuberkulioze, ir broliai buvo priversti grįžti į tėvynę. Laikui bėgan abu broliai antrą kartą išvyko į Vakarų Europą, 1627 metais įstojo į Leveno universitetą. Po to mokėsi Briuselyje, iš kur išvyko į Italiją, kur tęsė mokslus Bolonijos (1628) ir Padujo (1629) universitetuose. Dėl progresuojančios Kristupo ligos broliai buvo priversti 1629 metais grįžti namo.
1631 metais Kazimieras Leonas buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. 1631 metų liepą gavo karaliaus sekretoriaus pareigybę, tų pačių metų rugsėjo 22 d. tapo Lietuvos didžiuioju raštininku, užsiėmė ATR archyvų tvarkymu. 1632 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į konvokacinį seimą.
1635 metų sausį Kazimieras Leonas Sapiega, naudodamasis dideliu Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos pasitikėjimu, vadovavo Lietuvos pasiuntinybei į Maskvą, kur pasiekė Rusijos caro Michailo Fiodorovičiaus Polianovkos taikos salygų ratifikacijos 1634 metais. 1637 metų gegužį gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę. 1637 metais vėl buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą.
1645 metų kovo 6 d. Kazimieras Leonas Sapiega gavo Lietuvos didžiojo pakanclerio pareigybę. 1647 metais buvo ketvirtą kartą išrinktas pasiuntiniu į seimą.
Rinkimų kampanijos metu palaikė kunigaikštį Joną II Kazimierą Vazą, nors prieš tai palaikė jo jaunesnį brolį Karolį Ferdinandą Vazą, kuris Leoną Kazimierą Sapiegą skaitė savo atrama Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir bekaralystės metu.
1648–1651 metais Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega buvo Lenkijos karaliaus Jono II Kazimieros Vazos aplinkoje, dalyvavo ATR kovoje su sukilusiais Ukrainos kazokais (1648–1651). Dalyvavo Zbaražo (1649) ir Berestečko mūšiuose (1651). Buvo priešiškuose santykiuose su Lietuvos didžiuoju etmonu Jonušu Radvila, pretenduodamas į etmono buožę. Dalyvavo 1652–1655 metų seimuose.
ATR-Rusijos karo metu Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega išstatė savo nuosavą pulką. Pasisakė prieš Kėdainių uniją su Švedijos karaliumi Karoliu X Gustavu. 1655 metų rudenį netoli Bresto koordinavo karinius veiksmus prieš rusų ir švedų karius. 1655 metų lapkritį, po Lietuvos pralaimėjimo nuo rusų kariuomenės Verchovičių mūšyje Kazimieras Leonas Sapiega formaliai pripažino Švedijos protektoratą Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1656 metų pradžioje gavo Jono II Kazimiero leidimą vesti derybas su Rusijos caru Aleksejumi Michailovičiumi, bet netrukus mirė.
1656 metų sausio 19 d. Kazimieras Leonas Sapiega mirė Breste, buvo palaidotas kartūzų vienuolyne, Biarozoje.
Šeima
1639 metais Kazimieras Leonas Sapiega vedė Teodorą Kristiną Tarnovską (1625–1652), Vendeno vaivados Joachimo Tarnovskio dukterį. Pora palikuonių nepaliko.
Literatūra
- Сапеги // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона: В 86 томах (82 т. и 4 доп.) – СПб., 1890–1907.;
- Сапегі // Энцыклапедыя гісторыі Беларусі, т. 6. – Мн., 2001, С. 222–228.
- Энцыклапедыя гісторыі Беларусі. Т. 6. Кн. 1. – Мн., 2001.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Martynas Tryzna | Lietuvos pakancleris 1645–1656 | Po to: Kristupas Zigmantas Pacas |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Leonas Sapiega, Kas yra Kazimieras Leonas Sapiega? Ką reiškia Kazimieras Leonas Sapiega?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kazimieras Leonas SapiegaSapiegosLapinas herbas Gime 1609 m liepos 15 d VilniusMire 1656 m sausio 19 d 46 metai BrestasTevas Leonas SapiegaMotina Elzbieta RadvilaiteVikiteka Kazimieras Leonas Sapiega Kazimieras Leonas Sapiega 1609 m liepos 15 d Vilnius 1656 m sausio 19 d Brestas LDK valstybinis veikejas karaliaus sekretorius nuo 1631 metu Lietuvos didysis rastininkas 1631 1637 Lietuvos dvaro marsalka 1637 1645 Lietuvos pakancleris 1645 1656 Rohacovo Slanimo Volpensko Liubosansko seniunas ir Bresto ekonomijos administratorius Valde placias zemes su centru Ruzanuose gavo nuo didziojo kunigaikscio privilegija į Magdeburgo teises ir turgus savo Belnico Tolocino Besenkoviciu ir Ruzanu kaimams BiografijaLietuvos magnatu Sapiegu gimines Cerejos Ruzano linijos atstovas herbo Lis savininkas Lietuvos didziojo kanclerio Leono Sapiegos 1557 1633 sunus nuo antros santuokos su Elzbieta Radvilaite iki 1586 1611 Vyresnieji broliai Jonas ir Kristupas Pradinį issilavinima gavo namuose ir Vilniaus akademijoje 1621 metais Kazimieras Leonas kartu su vyresniuoju broliu Kristupu Mykolu tevo buvo issiustas į Europa kur tese mokslus Miunchene ir Ingolstate 1624 metais Kristupas Mykolas susirgo tuberkulioze ir broliai buvo priversti grįzti į tevyne Laikui began abu broliai antra karta isvyko į Vakaru Europa 1627 metais įstojo į Leveno universiteta Po to mokesi Briuselyje is kur isvyko į Italija kur tese mokslus Bolonijos 1628 ir Padujo 1629 universitetuose Del progresuojancios Kristupo ligos broliai buvo priversti 1629 metais grįzti namo 1631 metais Kazimieras Leonas buvo isrinktas pasiuntiniu į seima 1631 metu liepa gavo karaliaus sekretoriaus pareigybe tu paciu metu rugsejo 22 d tapo Lietuvos didziuioju rastininku uzsieme ATR archyvu tvarkymu 1632 metais buvo isrinktas pasiuntiniu į konvokacinį seima 1635 metu sausį Kazimieras Leonas Sapiega naudodamasis dideliu Lenkijos karaliaus Vladislovo IV Vazos pasitikejimu vadovavo Lietuvos pasiuntinybei į Maskva kur pasieke Rusijos caro Michailo Fiodoroviciaus Polianovkos taikos salygu ratifikacijos 1634 metais 1637 metu geguzį gavo Lietuvos dvaro marsalkos pareigybe 1637 metais vel buvo isrinktas pasiuntiniu į seima 1645 metu kovo 6 d Kazimieras Leonas Sapiega gavo Lietuvos didziojo pakanclerio pareigybe 1647 metais buvo ketvirta karta isrinktas pasiuntiniu į seima Rinkimu kampanijos metu palaike kunigaikstį Jona II Kazimiera Vaza nors pries tai palaike jo jaunesnį brolį Karolį Ferdinanda Vaza kuris Leona Kazimiera Sapiega skaite savo atrama Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje ir bekaralystes metu 1648 1651 metais Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega buvo Lenkijos karaliaus Jono II Kazimieros Vazos aplinkoje dalyvavo ATR kovoje su sukilusiais Ukrainos kazokais 1648 1651 Dalyvavo Zbarazo 1649 ir Berestecko musiuose 1651 Buvo priesiskuose santykiuose su Lietuvos didziuoju etmonu Jonusu Radvila pretenduodamas į etmono buoze Dalyvavo 1652 1655 metu seimuose ATR Rusijos karo metu Lietuvos pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega isstate savo nuosava pulka Pasisake pries Kedainiu unija su Svedijos karaliumi Karoliu X Gustavu 1655 metu rudenį netoli Bresto koordinavo karinius veiksmus pries rusu ir svedu karius 1655 metu lapkritį po Lietuvos pralaimejimo nuo rusu kariuomenes Verchoviciu musyje Kazimieras Leonas Sapiega formaliai pripazino Svedijos protektorata Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei 1656 metu pradzioje gavo Jono II Kazimiero leidima vesti derybas su Rusijos caru Aleksejumi Michailoviciumi bet netrukus mire 1656 metu sausio 19 d Kazimieras Leonas Sapiega mire Breste buvo palaidotas kartuzu vienuolyne Biarozoje SeimaKazimiero Leono Sapiegos zmona Teodora Kristina Tarnovska 1639 metais Kazimieras Leonas Sapiega vede Teodora Kristina Tarnovska 1625 1652 Vendeno vaivados Joachimo Tarnovskio dukterį Pora palikuoniu nepaliko LiteraturaSapegi Enciklopedicheskij slovar Brokgauza i Efrona V 86 tomah 82 t i 4 dop SPb 1890 1907 Sapegi Encyklapedyya gistoryi Belarusi t 6 Mn 2001 S 222 228 Encyklapedyya gistoryi Belarusi T 6 Kn 1 Mn 2001 Politinis postasPries tai Martynas Tryzna Lietuvos pakancleris 1645 1656 Po to Kristupas Zigmantas Pacas