Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 49 12 š pl 24 55 56 r ilg 54 81987 š pl 24 93222 r ilg 54 81987 24 93222 Atodanga atsiveria staigiame upės vingyje Ka
Karmazinų atodanga
54°49′12″š. pl. 24°55′56″r. ilg. / 54.81987°š. pl. 24.93222°r. ilg.
Karmazinų atodanga – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone, Dūkštų sen., Dūkštų girininkijos (312 kv., 19 skl.) teritorijoje. Atodanga susiformavusi dešiniajame Dūkštos upelio krante, apie 0,5 km į šiaurę nuo santakos su Nerimi, ties Karmazinų kaimu. Atodanga pasiekiama Dūkštos pažintiniu pėsčiųjų taku. Šalia stūkso Karmazinų piliakalnis, per Dūkštą nutiestas naujas metalinis pėsčiųjų tiltas. Į Karmazinų atodangą pakylama įrengtais laiptais, jos viršuje pastatytas informacinis stendas.
Objektas paskelbtas saugomu, remiantis LR Aplinkos ministerijos 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-255, siekiant išsaugoti litostratigrafinio tipo (mokslinės vertės) bei pažintinės vertės atodangą.
Karmazinų atodangos aukštis 35–36 m, ilgis palei upės vagą – 40 m, užima 0,085 ha. Stiprios srovės nuolat ardomas šlaitas tai vienur, tai kitur nuslenka, atidengdamas šlaitą sudarančių nuogulų sluoksnius.
Ties Bradeliškių piliakalniu susiformavusi Dūkštų atodanga.
Geologija
Viršutinė atodangos dalis labai užgriuvusi dėl biraus smėlio tarpsluoksnių, slūgsančių tarp molio ir morenos sluoksnių. Žemiau esantis smėlio tarpsluoksnio storis apie 20-50 cm. Smulkiame geltoname smėlyje aiškiai matomi balkšvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai. Tai prieledyninių marių nuosėdos. Jos suspaustos ir išlankstytos, nes buvo Žemės paviršiuje prieš užslenkant jauniausiam – Nemuno ledynui, palikusiam viršuje slūgsančią moreną .
Apatinėje skardžio dalyje atsiveria priešpaskutiniojo – Medininkų ledyno morena. Tai pilkas kietas įvairaus storio plokštelėmis skylantis moreninis priesmėlis su nuosėdinių ir kristalinių uolienų žvirgždo bei gargždo apvalainukais. Geologinių tyrimų duomenimis, Medininkų apledėjimas Europoje truko per 60 000 metų (nuo 198 iki 132 tūkst. metų). Šio ledyno nuogulos Dūkštos apylinkėse slūgso 25-30 m gylyje, o jų storis kai kur viršija 50 m.
Upės vagoje pastebima seniausia į Žemės paviršių išeinanti šių apylinkių morena, kurią paliko Žemaitijos ledynas, atslinkęs prieš 302 tūkst. metų, o ištirpęs maždaug prieš 252 tūkst. metų. Tai labai kietas rusvai pilkas moreninis priesmėlis, kuris dar aptinkamas maždaug iki 20 m gylio.
Nuorodos
- Saugomų teritorijų valstybės kadastras Archyvuota kopija 2021-01-26 iš Wayback Machine projekto.
- Neries regioninis parkas. Karmazinų atodanga
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karmazinų atodanga, Kas yra Karmazinų atodanga? Ką reiškia Karmazinų atodanga?
54 49 12 s pl 24 55 56 r ilg 54 81987 s pl 24 93222 r ilg 54 81987 24 93222 Atodanga atsiveria staigiame upes vingyje Karmazinu atodanga valstybes saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Vilniaus rajone Dukstu sen Dukstu girininkijos 312 kv 19 skl teritorijoje Atodanga susiformavusi desiniajame Dukstos upelio krante apie 0 5 km į siaure nuo santakos su Nerimi ties Karmazinu kaimu Atodanga pasiekiama Dukstos pazintiniu pesciuju taku Salia stukso Karmazinu piliakalnis per Duksta nutiestas naujas metalinis pesciuju tiltas Į Karmazinu atodanga pakylama įrengtais laiptais jos virsuje pastatytas informacinis stendas Objektas paskelbtas saugomu remiantis LR Aplinkos ministerijos 2005 m geguzes 23 d įsakymu Nr D1 255 siekiant issaugoti litostratigrafinio tipo mokslines vertes bei pazintines vertes atodanga Karmazinu atodangos aukstis 35 36 m ilgis palei upes vaga 40 m uzima 0 085 ha Stiprios sroves nuolat ardomas slaitas tai vienur tai kitur nuslenka atidengdamas slaita sudaranciu nuogulu sluoksnius Ties Bradeliskiu piliakalniu susiformavusi Dukstu atodanga GeologijaVirsutine atodangos dalis labai uzgriuvusi del biraus smelio tarpsluoksniu slugsanciu tarp molio ir morenos sluoksniu Zemiau esantis smelio tarpsluoksnio storis apie 20 50 cm Smulkiame geltoname smelyje aiskiai matomi balksvo aleurito ir pilko molio sluoksneliai Tai prieledyniniu mariu nuosedos Jos suspaustos ir islankstytos nes buvo Zemes pavirsiuje pries uzslenkant jauniausiam Nemuno ledynui palikusiam virsuje slugsancia morena Apatineje skardzio dalyje atsiveria priespaskutiniojo Medininku ledyno morena Tai pilkas kietas įvairaus storio plokstelemis skylantis moreninis priesmelis su nuosediniu ir kristaliniu uolienu zvirgzdo bei gargzdo apvalainukais Geologiniu tyrimu duomenimis Medininku apledejimas Europoje truko per 60 000 metu nuo 198 iki 132 tukst metu Sio ledyno nuogulos Dukstos apylinkese slugso 25 30 m gylyje o ju storis kai kur virsija 50 m Upes vagoje pastebima seniausia į Zemes pavirsiu iseinanti siu apylinkiu morena kuria paliko Zemaitijos ledynas atslinkes pries 302 tukst metu o istirpes mazdaug pries 252 tukst metu Tai labai kietas rusvai pilkas moreninis priesmelis kuris dar aptinkamas mazdaug iki 20 m gylio NuorodosVikiteka Karmazinu atodanga vaizdine ir garsine medziagaSaugomu teritoriju valstybes kadastras Archyvuota kopija 2021 01 26 is Wayback Machine projekto Neries regioninis parkas Karmazinu atodanga