Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 30 š pl 25 17 22 50 r ilg 54 67500 š pl 25 2895833 r ilg 54 67500 25 2895833 Vilniaus šv Teresės bažnyčiaVyskupija
Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia
54°40′30″ š. pl. 25°17′22.50″ r. ilg. / 54.67500°š. pl. 25.2895833°r. ilg.
| Vilniaus šv. Teresės bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus I |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Aušros Vartų g. 14 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1650 m. |
| Stilius | barokas |
Vilniaus šv. Teresės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Vilniaus senamiesčio pietinėje dalyje prie Aušros Vartų. Priešais bažnyčią yra netaisyklingo keturkampio aikštelė, iš šiaurės ir šiaurės rytų riboja pastatai ir tvora. Bažnyčia vėlyvojo renesanso, baroko ir vėlyvojo klasicizmo stiliaus.
Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis.
Istorija
1621 m. atvykę iš Liublino basieji karmelitai prie Medininkų vartų Vilniaus burmistro Ignoto Dubavičiaus ir jo brolio Stepono Dubavičiaus remiami pradėjo statytis vienuolyną. Pradžioje pastatyti nedideli vienuolyno namai, kurie apie 1633 m. išplėsti: padidinti gyvenamieji korpusai. Tuo metu šie namai buvo su aukštais dvišlaičiais stogais, turėjo kryžminius arba cilindrinius skliautus. 1627 m. buvo suręsta ir medinė bažnyčia. 1644 m. pastatyti vienuolyno ūkiniai pastatai.
Už miesto gynybinės sienos XVII a. veikė basųjų karmelitų plytinė. Basieji karmelitai 1633 m. gavo paramą iš Pacų giminės. Būtent LDK kanclerio lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė šv. Teresės bažnyčia, kurios iki šių dienų išsaugotas beveik nepakeistas fasadas.
Bažnyčią projektavo ir statybas prižiūrėjo Radvilų dvaro architektas Jonas Ulrichas. Pagrindinį fasadą projektavo Konstantinas Tenkala. Jis buvo pastatytas iš marmuro, granito ir smiltainio. Statyba buvo užbaigta 1650 metais. O jau 1652 m. (pagal kitus šaltinius 1654 m.) šv. Teresės bažnyčią konsekravo Vilniaus vyskupas Jurgis Tiškevičius.
1760 m. bažnyčia sudegė ir buvo atstatyta pagal J.K. Glaubico projektą. Po gaisro sumūrytas arkinis stogas, pastatyta varpinė. 1763–1765 m. vidus papuoštas skulptūromis ir freskomis, dekoruotas rokoko stiliumi. Iš to laikotarpio išsaugoti 9 altoriai. 1763–1765 m. bažnyčios vidus ištapytas Vilniaus dailininko .
1783 m. pastatyta mauzoliejinė Viešpaties Jėzaus koplyčia (vadinama Pociejų koplyčia) su skliautuotu kupolu. Ją rėmė Rogačevo seniūnas Mykolas Pociejus. Po šia koplyčia buvo įrengta Pociejų šeimos laidojimo kripta.
Prancūzijos kareiviai per 1812 m. karą nuniokojo bažnyčios vidų, sudaužė dalį interjero ir altorių dekoro, kai kurias skulptūras. Po karo bažnyčia restauruota. 1844 m. caro valdžia uždarė vienuolyną. Basieji karmelitai į Vilnių buvo sugrįžę beveik po šimto metų, tačiau po II pasaulinio karo vienuolyną vėl uždarius, karmelitų veikla Vilniuje nutrūko.
1844 m. įkurta parapija. 1857 ir 1895 m. bažnyčia iš dalies restauruota. 1861–1915 m. joje veikė mergaičių mokykla, 1918–1931 m. – Lietuvių Labdarybės draugijos išlaikomas mergaičių bendrabutis. Tuo metu čia gyveno moksleivės, amatininkės ir veikė amatų dirbtuvės. 1912 m. per Dievo Motinos globos atlaidus lietuviams rytais leistos pridėtinės pamaldos ir pamokslai lietuvių kalba.
1927–1929 m. bažnyčios restauravimui vadovavo architektas Juliusas Klosas. 1971–1976 m. bažnyčia perdažyta, restauruotas vidus (vadovas architektas Vidmantas Vitkauskas).
Architektūra
Eksterjeras
Bažnyčia – ankstyvojo baroko stiliaus, asimetrinio plano, bebokštė, bazilikinė, su prišlieta ir varpine. Bažnyčia turi dvi koplyčias, jau minėtą Pociejų koplyčią ir Dievo Motinos Gerosios Patarėjos koplyčią, kurioje yra baroko stiliaus altorius. Už bažnyčios yra vienuolyno namai, kurie supa du kiemus. Už pagrindinių vienuolyno pastatų buvęs sodas tęsiasi iki , kur vienuolyno siena įsilieja į miesto gynybinę sieną.
Bažnyčia plytų mūro, cokolis dekoruotas švedišku smiltainiu, pagrindinio fasado papuošimai yra iš juodo bei balto marmuro ir granito. Portalo kolonos padarytos iš granito ir balto marmuro. Taip pat iš šių medžiagų padaryti langų ir durų rėmai, balkonas, dvi piramidės, Pacų herbai su karūnomis. Mūrinė dviaukštė galerija jungia bažnyčią su Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčia. Bažnyčios aukštą stogą laiko dvigubų arkų mūrinė konstrukcija. Fasadą užbaigia trikampis frontonas su Vazų herbu jo timpane. Ant galinio fasado frontono ir ant Pociejų koplyčios yra du kryžiai, ant varpinės – trimituojančio angeliuko pavidalo vėtrungė. Pociejų koplyčia turi kupolą su žibintu.
Interjeras
Bažnyčios interjeras rokoko stiliaus, (išskyrus Pociejų koplyčią), gausiai dekoruotas, trinavis. Navas skiria pilioriai, dengti cilindriniais skliautais. Vidurinė didžioji nava dvigubai platesnė ir aukštesnė už šonines navas, ji dengta cilindriniu skliautu. Piliorius jungia sienos su arkomis. Šonines navas arkinės nišos suskaido į pereinamas koplyčias. Šoninėje rytinėje navoje priešais Pociejų koplyčią įrengta nedidelė Dievo Motinos koplyčia. Bažnyčios skliautai dekoruoti sienų tapybos kompozicijomis.
Bažnyčią puošia devyni altoriai, padaryti iš smiltainio, puošti rokoko stiliaus ornamentais, lipdiniais, kai kurios jų puošmenos auksuotos ir bronzuotos, altorių skulptūros sukurtos iš gipso. Visus altorius puošia kolonos. Didysis altorius – vienas vertingiausių altorių Lietuvoje, stovi prie presbiterijos galinės sienos, iš šonų įrėmintas piliastrų, viršuje yra reljefinis debesų frontonas. Kairėje altoriaus pusėje, arčiau altoriaus paveikslo, stovi liepsnojantį kalaviją laikančio pranašo Elijo figūra. Greta pranašo Elijo, pastatyta kryžių iškėlusio šv. Alberto Jeruzaliečio statula. Dešinėje altoriaus pusėje krašte stovi palmės šaką rankoje laikančio šv. Angelo Kankinio skulptūra. Dešinėje altoriaus pusėje, arčiau jo centre kabančio Simono Čechavičiaus paveikslo, stovi vienuolio, rankoje laikančio širdį, figūra.
Presbiterijos šoniniai altoriai mažesni, vienodi. Dar keturi mažesni altoriai pastatyti prie piliorių arkinėse angose, kurios jungia navas.
Bažnyčios sakykla pritvirtinta prie rytinės pusės pirmojo nuo presbiterijos pilioriaus. Ji sudaryta iš tribūnos ir stogelio, padaryta iš medžio, papuošta auksuota skarda, kartušais, skulptūra padaryta iš gipso, pastatyta ant stogelio. Sakykla rokoko stiliaus. Presbiterijos dešinėje sienoje įmūryta bažnyčios pastatymui ir pašventinimui atminti skirta paminklinė lenta. Bažnyčios vargonų prospektas medinis, neobarokinis. Vargonai papuošti paauksuotais drožiniais ir angeliuko skulptūrėle. Vargonai aštuoniolikos registrų.
Bažnyčios sietynai padaryti iš metalo ir krištolo, pakabinti didžiojoje navoje, ampyro stiliaus. Bažnyčios sienos papuoštos paveikslais, freskomis.
Bažnyčios darbo valandos
Šv. mišios vyksta šiokiadieniais ir šeštadieniais lenkų kalba 17.00 val., lietuviškai 18.00 val., sekmadieniais – lenkų kalba: 9.00, 11.00, 13.00, 17.00 val., lietuviškai: 18.00 val. Bažnyčia atidaryta pirmadieniais-sekmadieniais nuo 7.00 iki 19.0 val.
Šaltiniai
- J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9.
- Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Marius Jonaitis. Ką Vilniaus šv. Teresės bažnyčios didžiojo altoriaus skulptūros pasakoja apie karmelitų ordiną? Skelbta „Bernardinai.lt", 2018. [1]
- Vilniaus arkivyskupijos informacija. [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia, Kas yra Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia? Ką reiškia Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia?
54 40 30 s pl 25 17 22 50 r ilg 54 67500 s pl 25 2895833 r ilg 54 67500 25 2895833 Vilniaus sv Tereses baznyciaVyskupija VilniausDekanatas Vilniaus ISavivaldybe Vilniaus miestasGyvenviete VilniusAdresas Ausros Vartu g 14Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta 1650 m Stilius barokas Vilniaus sv Tereses baznycia baznycia stovinti Vilniaus senamiescio pietineje dalyje prie Ausros Vartu Priesais baznycia yra netaisyklingo keturkampio aikstele is siaures ir siaures rytu riboja pastatai ir tvora Baznycia velyvojo renesanso baroko ir velyvojo klasicizmo stiliaus Pamaldos laikomos lietuviu ir lenku kalbomis IstorijaVilniaus sv Tereses baznycia ir Karmelitu vienuolynas 1860 m nezinomo dailininko piesinys 1621 m atvyke is Liublino basieji karmelitai prie Medininku vartu Vilniaus burmistro Ignoto Dubaviciaus ir jo brolio Stepono Dubaviciaus remiami pradejo statytis vienuolyna Pradzioje pastatyti nedideli vienuolyno namai kurie apie 1633 m isplesti padidinti gyvenamieji korpusai Tuo metu sie namai buvo su aukstais dvislaiciais stogais turejo kryzminius arba cilindrinius skliautus 1627 m buvo suresta ir medine baznycia 1644 m pastatyti vienuolyno ukiniai pastatai Uz miesto gynybines sienos XVII a veike basuju karmelitu plytine Basieji karmelitai 1633 m gavo parama is Pacu gimines Butent LDK kanclerio lesomis buvo pastatyta nauja murine sv Tereses baznycia kurios iki siu dienu issaugotas beveik nepakeistas fasadas Baznycia projektavo ir statybas priziurejo Radvilu dvaro architektas Jonas Ulrichas Pagrindinį fasada projektavo Konstantinas Tenkala Jis buvo pastatytas is marmuro granito ir smiltainio Statyba buvo uzbaigta 1650 metais O jau 1652 m pagal kitus saltinius 1654 m sv Tereses baznycia konsekravo Vilniaus vyskupas Jurgis Tiskevicius 1760 m baznycia sudege ir buvo atstatyta pagal J K Glaubico projekta Po gaisro sumurytas arkinis stogas pastatyta varpine 1763 1765 m vidus papuostas skulpturomis ir freskomis dekoruotas rokoko stiliumi Is to laikotarpio issaugoti 9 altoriai 1763 1765 m baznycios vidus istapytas Vilniaus dailininko 1783 m pastatyta mauzoliejine Viespaties Jezaus koplycia vadinama Pocieju koplycia su skliautuotu kupolu Ja reme Rogacevo seniunas Mykolas Pociejus Po sia koplycia buvo įrengta Pocieju seimos laidojimo kripta Prancuzijos kareiviai per 1812 m kara nuniokojo baznycios vidu sudauze dalį interjero ir altoriu dekoro kai kurias skulpturas Po karo baznycia restauruota 1844 m caro valdzia uzdare vienuolyna Basieji karmelitai į Vilniu buvo sugrįze beveik po simto metu taciau po II pasaulinio karo vienuolyna vel uzdarius karmelitu veikla Vilniuje nutruko 1844 m įkurta parapija 1857 ir 1895 m baznycia is dalies restauruota 1861 1915 m joje veike mergaiciu mokykla 1918 1931 m Lietuviu Labdarybes draugijos islaikomas mergaiciu bendrabutis Tuo metu cia gyveno moksleives amatininkes ir veike amatu dirbtuves 1912 m per Dievo Motinos globos atlaidus lietuviams rytais leistos pridetines pamaldos ir pamokslai lietuviu kalba Nuo 1918 m iki 1931 m karmelitu vienuolyne veike Lietuviu Labdarybes Draugijos Centro komiteto islaikomas mergaiciu bendrabutis Jame gyveno moksleives amatininkes ir buvo mergaiciu amatu dirbtuves 1924 m 1927 1929 m baznycios restauravimui vadovavo architektas Juliusas Klosas 1971 1976 m baznycia perdazyta restauruotas vidus vadovas architektas Vidmantas Vitkauskas ArchitekturaEksterjeras Baznycia ankstyvojo baroko stiliaus asimetrinio plano bebokste bazilikine su prislieta ir varpine Baznycia turi dvi koplycias jau mineta Pocieju koplycia ir Dievo Motinos Gerosios Patarejos koplycia kurioje yra baroko stiliaus altorius Uz baznycios yra vienuolyno namai kurie supa du kiemus Uz pagrindiniu vienuolyno pastatu buves sodas tesiasi iki kur vienuolyno siena įsilieja į miesto gynybine siena Baznycia plytu muro cokolis dekoruotas svedisku smiltainiu pagrindinio fasado papuosimai yra is juodo bei balto marmuro ir granito Portalo kolonos padarytos is granito ir balto marmuro Taip pat is siu medziagu padaryti langu ir duru remai balkonas dvi piramides Pacu herbai su karunomis Murine dviaukste galerija jungia baznycia su Ausros Vartu Svc Mergeles Marijos Gailestingumo Motinos koplycia Baznycios auksta stoga laiko dvigubu arku murine konstrukcija Fasada uzbaigia trikampis frontonas su Vazu herbu jo timpane Ant galinio fasado frontono ir ant Pocieju koplycios yra du kryziai ant varpines trimituojancio angeliuko pavidalo vetrunge Pocieju koplycia turi kupola su zibintu Interjeras Vilniaus sv Tereses baznycios interjerasVilniaus sv Tereses baznycios pagrindinis altorius Baznycios interjeras rokoko stiliaus isskyrus Pocieju koplycia gausiai dekoruotas trinavis Navas skiria pilioriai dengti cilindriniais skliautais Vidurine didzioji nava dvigubai platesne ir aukstesne uz sonines navas ji dengta cilindriniu skliautu Piliorius jungia sienos su arkomis Sonines navas arkines nisos suskaido į pereinamas koplycias Sonineje rytineje navoje priesais Pocieju koplycia įrengta nedidele Dievo Motinos koplycia Baznycios skliautai dekoruoti sienu tapybos kompozicijomis Baznycia puosia devyni altoriai padaryti is smiltainio puosti rokoko stiliaus ornamentais lipdiniais kai kurios ju puosmenos auksuotos ir bronzuotos altoriu skulpturos sukurtos is gipso Visus altorius puosia kolonos Didysis altorius vienas vertingiausiu altoriu Lietuvoje stovi prie presbiterijos galines sienos is sonu įremintas piliastru virsuje yra reljefinis debesu frontonas Kaireje altoriaus puseje arciau altoriaus paveikslo stovi liepsnojantį kalavija laikancio pranaso Elijo figura Greta pranaso Elijo pastatyta kryziu iskelusio sv Alberto Jeruzaliecio statula Desineje altoriaus puseje kraste stovi palmes saka rankoje laikancio sv Angelo Kankinio skulptura Desineje altoriaus puseje arciau jo centre kabancio Simono Cechaviciaus paveikslo stovi vienuolio rankoje laikancio sirdį figura Presbiterijos soniniai altoriai mazesni vienodi Dar keturi mazesni altoriai pastatyti prie pilioriu arkinese angose kurios jungia navas Baznycios sakykla pritvirtinta prie rytines puses pirmojo nuo presbiterijos pilioriaus Ji sudaryta is tribunos ir stogelio padaryta is medzio papuosta auksuota skarda kartusais skulptura padaryta is gipso pastatyta ant stogelio Sakykla rokoko stiliaus Presbiterijos desineje sienoje įmuryta baznycios pastatymui ir pasventinimui atminti skirta paminkline lenta Baznycios vargonu prospektas medinis neobarokinis Vargonai papuosti paauksuotais droziniais ir angeliuko skulpturele Vargonai astuoniolikos registru Baznycios sietynai padaryti is metalo ir kristolo pakabinti didziojoje navoje ampyro stiliaus Baznycios sienos papuostos paveikslais freskomis Baznycios darbo valandosSv misios vyksta siokiadieniais ir sestadieniais lenku kalba 17 00 val lietuviskai 18 00 val sekmadieniais lenku kalba 9 00 11 00 13 00 17 00 val lietuviskai 18 00 val Baznycia atidaryta pirmadieniais sekmadieniais nuo 7 00 iki 19 0 val SaltiniaiJ Bielinis ir kt Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Irena Vaisvilaite Pasivaiksciojimai po krikscioniskajį Vilniu Vilnius Baltos lankos p 92 ISBN 978 9955 23 952 9 Adomas Honoris Kirkoras Pasivaiksciojimai po Vilniu ir jo apylinkes Is lenku kalbos verte Kazys Uscila Vilnius Mintis 2012 ISBN 978 5 417 01035 4 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Marius Jonaitis Ka Vilniaus sv Tereses baznycios didziojo altoriaus skulpturos pasakoja apie karmelitu ordina Skelbta Bernardinai lt 2018 1 Vilniaus arkivyskupijos informacija 2 Vikiteka Vilniaus sv Tereses baznycia vaizdine ir garsine medziaga