Kalvenės valsčius (latv. Kalvenes pagasts) – viena iš Pietų Kuršo savivaldybės administracinių teritorijų Latvijos pietvakariuose, į rytus nuo Liepojos, Kuldygos savivaldybės paribyje. Plotas 118,73 km², 557 gyventojai (2025 m.). Administracinis centras – Kalvenė.
| Kalvenės valsčius latv. Kalvenes pagasts | |
|---|---|
| Valstybė | Latvija |
| Regionas | Kuršas |
| Savivaldybė | Pietų Kuršo savivaldybė |
| Administracinis centras | Kalvenė |
| Gyventojų | 557 |
| Plotas | 118,73 km² |
| Tankumas | 5 žm./km² |
| Vikiteka | Kalvenės valsčiusVikiteka |
2025 m. duomenimis, veikia valsčiaus administracija, kultūros namai, biblioteka, viešbutis, lentpjūvė. Buvusiuose Tašių Padurės dvaro rūmuose (kultūros paminklas) įsikūrusi pagrindinė mokykla. Krusatoje yra Rygos zoologijos sodo filialas. Stūkso Kalvenės, Druogos ir Tulčių (dalis – Embutės valsčiuje) piliakalniai.
Istorija
XII a. pabaigoje dabartinio valsčiaus teritorija buvo kuršių Bandavos žemės pietvakariniame pakraštyje. Nuo XIII a. priklausė Kuršo vyskupui, vėliau – Piltenės sričiai. Ilgainiui čia susiformavo Kalvenės, Tašių Padurės (vok. Tels-Paddern), Perbuonės (Perbohnen), Krusatdruogos (Krussat-Drogen) ir Vecdruogos (Alt-Drogen) dvarai su Mazpadurės ir Pastadruogos palivarkais. Latvijai tapus nepriklausoma, per 1920–1937 m. žemės ūkio reformą dvarų žemė išskirstyta į 260 sklypų, išdalyta naujakuriams.
Iki 1925 m. vadintas Tašių-Padurės valsčiumi (Tāšu-Padures pagasts). 1905 m. sukilėliai sudegino Kalvenės dvarą, 17 iš jų vėliau nušovė baudžiamoji ekspedicija. Krusatdruogos palivarke Kazdangos baronas įkūrė vokiečių koloniją, kurioje apgyvendino bežemius valstiečius iš Pomeranijos. 1939 m. vokiečiai repatrijavosi į Vokietiją. 1935 m. valsčius buvo 134 km² ploto, turėjo 398 valstiečių ūkius. 49,5 km² valsčiaus ploto užėmė ariama žemė, 19,1 km² – pievos, 11,7 km² – ganyklos, 4 km² – miškai, 1,5 km² – pelkės. Augintos avižos, rugiai, miežiai, kviečiai, bulvės, dobilai ir kitos pašarinės žolės, veikė du pieno nugriebimo punktai, du vandens ir vienas vėjo malūnas, dvi mokyklos, biblioteka. 1944 m. spalį valsčiaus pietinėje dalyje nusistovėjo Kuršo katilo frontas.
1945 m. valsčiuje įkurtos Kalvenės, Buojos ir Lieldruogos apylinkės, o pats valsčius 1949 m. panaikintas. 1954 m. prie Kalvenės apylinkės prijungta Lieldruogos apylinkė, 1958 m. – dalis Kazdangos apylinkės, 1968 m. – Vecpilio ir Kruotės apylinkių dalys. 1990 m. apylinkė pertvarkyta į valsčių. Po visų XX a. teritorinių reformų į dabartinio valsčiaus sudėtį įeina nedidelė dalis buvusio Kruotės valsčiaus, o senojo Kalvenės valsčiaus šiaurinė dalis (Buojų kaimas su apylinkėmis) dabar priklauso Kazdangos valsčiui. Iki 1949 m. valsčius priklausė Aizputės apskričiai, 1990–2009 m. – Liepojos rajonui, 2009–2021 m. – Aizputės savivaldybei.
Geografija
Ribojasi su Pietų Kuršo savivaldybės Embutės, Priekulės, Bunkos, Vecpilio, Aizputės ir Kazdangos valsčiais bei Kuldygos savivaldybės Rudbaržių ir Nykracės valsčiais. Valsčiaus teritorija apima Vakarų Kuršo aukštumos Bandavos kalvyno dalį su Kalvenės–Pelcės ir Krusatos–Druogos kalvų masyvais. Prie Kalvenės yra aukščiausias Bandavos kalvyno taškas – 138,7 m virš jūros lygio. Valsčiumi eina Ventos, Sakos ir Bartuvos vandenskyros; rytine dalimi teka Ventos intakai Kuoja ir Garūdenė, šiaurine – Tebra ir jos intakas Aluokstė, pietine – Vartaja ir jos baseino upelis Dubliupė. Yra ežerų: Tydų (31 ha), Ilziko (15,2 ha), Puodniekų (10 ha), Gėgerių (5 ha), Celmų (3,9 ha), Jaunarajų (2,8 ha), Vecvagarių (2,2 ha), Vardenės (2,1 ha). Valsčiaus pietiniame paribyje telkšo Sepenės ežeras, vidurinėje dalyje, Tebros aukštupyje – Tašių Padurės malūno tvenkinys (Tāšu Padures dzirnavezers; 50,5 ha).
Valsčiaus vidurinėje ir pietinėje dalyje plyti dideli miškų masyvai. Miškai užima 45 % valsčiaus ploto, pelkės – 4 %, žemės ūkio naudmenos – 38 %. Valsčių kerta Rygos–Liepojos plentas (A9) ir Jelgavos–Liepojos geležinkelis, veikia Kalvenės geležinkelio stotis. Iš Kalvenės eina regioninės reikšmės kelias į Aizputę (P115). Valsčiaus gamta saugoma Celmų ežero miškų ir Blažgio ežero gamtos draustiniuose.
Gyventojai
1935 m. valsčiuje gyveno 2253 žmonės, iš jų 80,8 % latvių, 17,0 % vokiečių, 1 % rusų, 0,5 % lenkų. 1941 m. sovietų valdžia į tremtį išsiuntė 22, 1949 m. – 54 gyventojus. 2000 m. valsčiuje buvo 868 gyventojai, iš jų 89,8 % latvių, 5,8 % lietuvių, 1,8 % rusų.
Didžiausios gyvenvietės: Kalvenė (239 gyv., 2025 m.), Kalvenės stotis (26 gyv.), Perbuonė, Krusata, Aizpuorė. Tikintieji priklauso Valtaikių ir Aizputės liuteronų bei Ilmajos baptistų parapijai. Iki Antrojo pasaulinio karo valsčiuje veikė baptistų bažnyčia ir parapija.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kalvenės valsčius, Kas yra Kalvenės valsčius? Ką reiškia Kalvenės valsčius?