Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kalju Lepikas est Kalju LepikGimė 1920 m spalio 7 d Jervos apskritisMirė 1999 m gegužės 30 d 78 metai Talinas EstijaVeik
Kalju Lepikas
| Kalju Lepikas est. Kalju Lepik | |
|---|---|
| Gimė | 1920 m. spalio 7 d. , Jervos apskritis |
| Mirė | 1999 m. gegužės 30 d. (78 metai) Talinas Estija |
| Veikla | estų poetas |
Kalju Lepikas (est. Kalju Lepik, 1920 m. spalio 7 d. , Jervos apskritis – 1999 m. gegužės 30 d. Talinas) – estų poetas, pedagogas.
Biografija
1928–1934 m. mokėsi Koeru pradžios mokykloje, 1935–1939 m. Tartu prekybos mokykloje, 1939–1941 m. Tartu komercinėje gimnazijoje. 1942–1943 m. Tartu universitete studijavo filosofiją. 1943 m. paimtas į vokiečių kariuomenę kovojo Estų legione. 1944 m. pasitraukė į Švediją. Gyveno Stokholme, dėstė archeologiją ir etnografiją. 1991 m. grįžo į Estiją.
Aktyviai dalyvavo estų emigrantų organizacijų veikloje, prisidėjo steigiant literatūrinius periodinius leidinius. Nuo 1982 m. Estų užsienio rašytojų sąjungos pirmininkas.
Kūryba
Poezijos rinkiniuose vyrauja tėvynės ilgesio, pasipriešinimo okupantams motyvai; būdinga estų klasikinės poezijos ir tautosakos priemonių, elegijos ir satyros, humoro derinimas.
Bibliografija
- Veidas namų lange (Nägu koduaknas), 1946 m.
- Žaidėjas (Mängumees), 1948 m.
- Elgetos ant laiptų (Kerjused treppidel), 1949 m.
- Jūros dugnas (Merepõhi), 1951 m.
- Pasaka apie tigro žemę (Muinasjutt Tiigrimaast), 1955 m.
- Tu esi eglynas, o aš esu alksnynas (Sina oled kuusik ja mina olen lepik), 1965 m.
- Marmurinis išeivis (Marmorpagulane), 1968 m.
- Kraujo laukas (Verepõld), 1973 m.
- Stikliniai vyrai (Klaasist mehed), 1978 m.
- Dingę kaimai (Kadunud külad), 1985 m.
- Grįžimas (Tagasitulek), 1991 m.
- Nakties mergaitė (Öötüdruk), 1992 m.
- Chaotiškas koncertas (Kaootiline konsert), 1993 m.
- Šermukšnio uogų kryžius (Pihlakamarja rist), 1997 m.
Šaltiniai
- . Kalju Lepikas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 23 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalju Lepikas, Kas yra Kalju Lepikas? Ką reiškia Kalju Lepikas?
Kalju Lepikas est Kalju LepikGime 1920 m spalio 7 d Jervos apskritisMire 1999 m geguzes 30 d 78 metai Talinas EstijaVeikla estu poetas Kalju Lepikas est Kalju Lepik 1920 m spalio 7 d Jervos apskritis 1999 m geguzes 30 d Talinas estu poetas pedagogas Biografija1928 1934 m mokesi Koeru pradzios mokykloje 1935 1939 m Tartu prekybos mokykloje 1939 1941 m Tartu komercineje gimnazijoje 1942 1943 m Tartu universitete studijavo filosofija 1943 m paimtas į vokieciu kariuomene kovojo Estu legione 1944 m pasitrauke į Svedija Gyveno Stokholme deste archeologija ir etnografija 1991 m grįzo į Estija Aktyviai dalyvavo estu emigrantu organizaciju veikloje prisidejo steigiant literaturinius periodinius leidinius Nuo 1982 m Estu uzsienio rasytoju sajungos pirmininkas KurybaPoezijos rinkiniuose vyrauja tevynes ilgesio pasipriesinimo okupantams motyvai budinga estu klasikines poezijos ir tautosakos priemoniu elegijos ir satyros humoro derinimas BibliografijaVeidas namu lange Nagu koduaknas 1946 m Zaidejas Mangumees 1948 m Elgetos ant laiptu Kerjused treppidel 1949 m Juros dugnas Merepohi 1951 m Pasaka apie tigro zeme Muinasjutt Tiigrimaast 1955 m Tu esi eglynas o as esu alksnynas Sina oled kuusik ja mina olen lepik 1965 m Marmurinis iseivis Marmorpagulane 1968 m Kraujo laukas Verepold 1973 m Stikliniai vyrai Klaasist mehed 1978 m Dinge kaimai Kadunud kulad 1985 m Grįzimas Tagasitulek 1991 m Nakties mergaite Ootudruk 1992 m Chaotiskas koncertas Kaootiline konsert 1993 m Sermuksnio uogu kryzius Pihlakamarja rist 1997 m Saltiniai Kalju Lepikas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 23 psl