Kalaro kalnagūbris rus Каларский хребет kalnagūbris Rusijoje Sibire daugiausia Užbaikalės krašte patenka į Stano kalnyno
Kalaro kalnagūbris

Kalaro kalnagūbris (rus. Каларский хребет) – kalnagūbris Rusijoje, Sibire, daugiausia Užbaikalės krašte, patenka į Stano kalnyno sistemą. Ilgis – 350 ar 400 km, plotis 30–50 km. Būdingas aukštis 1800–2000 m, didžiausias – iki 2467 m (arba 2519 m; Skalistyj Goleco k.). Driekiasi nuo dešiniojo Vitimo kranto iki Oliokmos slėnio. Viduryje, ties Ingamakito ir aukštupiais, susiduria su vakariniu Udokano kalnagūbrio galu.
Būdinga kalnų taiga, retmiškiai, plikakalvės. Yra vario rūdos telkinių (Udokano rūdingoji sritis).
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 185–186
- КАЛАРСКИЙ ХРЕБЕТ, Малая энциклопедия Забайкалья: Природное наследие. – Новосибирск, 2009
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kalaro kalnagūbris, Kas yra Kalaro kalnagūbris? Ką reiškia Kalaro kalnagūbris?
Kalaro kalnagubris rus Kalarskij hrebet kalnagubris Rusijoje Sibire daugiausia Uzbaikales kraste patenka į Stano kalnyno sistema Ilgis 350 ar 400 km plotis 30 50 km Budingas aukstis 1800 2000 m didziausias iki 2467 m arba 2519 m Skalistyj Goleco k Driekiasi nuo desiniojo Vitimo kranto iki Oliokmos slenio Viduryje ties Ingamakito ir aukstupiais susiduria su vakariniu Udokano kalnagubrio galu Kalaro kalnagubris Kalaro upes pakranteje Budinga kalnu taiga retmiskiai plikakalves Yra vario rudos telkiniu Udokano rudingoji sritis SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 185 186 KALARSKIJ HREBET Malaya enciklopediya Zabajkalya Prirodnoe nasledie Novosibirsk 2009