Juozas Zauka

Juozas Zauka (1862 m. vasario 23 d. Obeliuose, Rokiškio r. – 1943 m. gruodžio 3 d. Obeliuose), vargonininkas, chorvedys, knygnešys.

Biografija

Pramokęs skaityti, rašyti ir kiek vargonuoti, prelato A. Daugėlos padedamas išvyko į Peterburgą Rusijoje, kur 1880–1908 m. mokėsi vargonuoti, pradėjo vargonininkauti ir vadovauti chorui katalikų bažnyčioje. Platino draudžiamą spaudą, kurią gaudavo iš Tilžės per Švediją ir Suomiją. Dalyvavo Peterburgo Lietuvių savišalpos draugijų veikloje, organizavo lietuviškus vakarus, režisavo ir vaidino. 1889 m. subūrė lietuvių chorą ir su juo nuo 1892 m. pradėjo platesnę kultūrinę veiklą. J. Zauka chorą mokė ne tik giesmių, bet ir dainų, dalyvavo latvių ir lietuvių dainų šventėse bei vakaruose – koncertuose. Peterburge įkūrė Lietuvių savitarpinės pagalbos draugiją, buvo jos valdybos narys ir choro vadovas. Kaip dainininkas, deklamatorius ir vaidintojas dalyvavo lietuvių vakaruose – koncertuose.

Dėl ligos 1906 m. J. Zauka nuvyko į Gatčiną, o 1908–1910 m. gyveno ir dirbo Subatėje, Latvijoje. Čia vadovavo lietuvių chorui ir rengė vakarus – koncertus. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1910 m. keletą metų buvo Obelių kooperatyvo vedėjas, dalyvavo kultūrinėje veikloje. Pirmojo pasaulinio karo metais vėl apsigyveno Peterburge, veikė Mažaturčių lietuvių savitarpinės pagalbos draugijoje, vadovavo chorui ir organizavo koncertus. 1918–1932 m. gyveno ir dirbo įvairų kultūrinį darbą Subatėje. Įkūrė lietuvių jaunimo „Šviesos“ draugiją ir pradžios mokyklą, 1919–1920 m. buvo jos mokytojas. 1932 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtinėje – Obeliuose. Įvairiais kultūrinio gyvenimo klausimais rašė „Žemaičių ir Lietuvos apžvalgoje“, „Tėvynės sarge“, „Lietuvių laikraštyje“, „Vilniaus žiniose“ ir kituose periodiniuose leidiniuose. 1925 m. „Rygos balse“ paskelbė atsiminimų apie kalbininką K. Būgą, o 1931 m. „Lietuvių balse" – apie lietuvių gyvenimą Peterburge.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.